Suskambo Simono Dacho eilės su Heinricho Alberto muzika

Daiva KŠANIENĖ Pažymint garsiojo klaipėdiečio, genialaus Baroko epochos Rytprūsių poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho (1605–1659) metus, Klaipėdoje surengtas prašmatnus šviesų festivalis, gražuolis „Meridianas“ išskleidė bures su S. Dacho vardu, organizuotos ekskursijos poeto takais, kuriais jis vaikščiojo iki 14 metų (dar kartą Klaipėdoje apsilankė 1620-aisiais), vyko diskusijos kultūrinėmis, filosofinėmis temomis. Numatomi ir kiti renginiai – paskaitos, moksleivių kūrybinės dirbtuvės, edukacinės programos, performansai, fotoparodos ir kt. Visa tai nepaprastai džiugina, nes į miesto istorinę atmintį grįžta dar viena didi asmenybė, padėsianti klaipėdiečiams geriau pažinti išskirtinę, aukštos kultūros savo krašto praeitį. Vis dėlto minėti renginiai, nors susiję su Dachu, yra tarsi šalia jo. Todėl nepaprastai vertinga dovana klaipėdiečiams tapo gegužės 29 d. Klaipėdos Simono Dacho namų ir Vokiečių bendrijos iniciatyva Koncertų salėje įvykęs įspūdingas poezijos ir muzikos vakaras „(Ne)pažįstamas Simonas Dachas“. Jį surengė Vilniaus senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“, įdomioje programoje perteikęs autentišką S. Dacho poezijos grožį, talentingai paryškintą artimiausio bičiulio kompozitoriaus Heinricho Alberto (1604–1659) muzikos. Nuoširdžią meninę atmosferą kūrė ansamblio dalyviai, baroko muzikos profesionalai Rūta Vosyliūtė (sopranas), Kristine Stumbre (barokinė skersinė fleita, Latvija) ir ansamblio vadovas bei programos sudarytojas Vilimas Norkūnas (klavesinas, basso continuo), tarsi perkeldami žiūrovus į Baroko laikų meninę aplinką. Manau, ne vienas šio koncerto klausytojas mintyse galėjo pasijusti besąs Karaliaučiaus apylinkėse – Kneiphofe (Kutkiemyje), Priegliaus upės saloje stovinčiame kompozitoriaus, Karaliaučiaus katedros vargonininko H. Alberto name, kuriame būrėsi menininkų draugija, pasivadinusi „Moliūgo trobele“, nes aplink, nedideliame sode, augo daugybė moliūgų. Čia susirinkę poetai skaitydavo savo eiles, muzikai giedodavo sukurtas giesmes, dainas, arijas, duetus, tercetus, diskutuodavo, ginčydavosi, linksmindavosi, džiaugdavosi vieni kitų kūriniais. Draugijos siela S. Dachas, sukūręs per tūkstantį eilių vokiečių kalba bei pustrečio šimto lotynų kalba, greitai buvo pripažintas poetu iš Dievo malonės, garbintas kaip Prūsijos Petrarka. Bičiuliai žavėjosi poetu kaip „pasaulietiškos ir dvasiškos lyrikos meistru, visuomet kilniu ir tyru, nuoširdžiu ir švelniu“. Pragyvenimui S. Dachas rašė gerai apmokamą proginę poeziją: vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams, o dažniausiai – laidotuvėms, tad pagarsėjo ir kaip mirties dainius. Vadintas jis ir dvaro poetu, nes neretai savo eilėmis bei dedikacijomis šlovino Prūsijos kilminguosius. Štai tokį įvairiapusį poeto paveikslą atskleidė ansamblis „Šviesotamsa“. Daugelį pirmą kartą skambėjusių įvairiausio pobūdžio H. Alberto dainų, arijų, giesmių pagal S. Dacho eiles bei instrumentinių fleitos ir klavesino kompozicijų ansamblis atliko ypač stilingai, išlaikydamas baroko muzikos kanonus. Darnus ir subtilus dainininkės R. Vosyliūtės, fleitininkės K. Stumbre´s ir klavesinininko V. Norkūno trio išraiškingai perteikė sudėtingas barokinės muzikos melodines figūras, ornamentiką, ypatingą jausmingumą bei emocingumą. Paties S. Dacho „geros ramybės buveine, tikrų džiaugsmų vieta“ vadintos „Moliūgo trobelės“ įvaizdį raiškiai kūrė V. Norkūno ir R. Vosyliūtės skaitomos Dacho eilės vokiečių ir lietuvių kalbomis (vertė V. Norkūnas). Platesnį kontekstą koncerto programai suteikė Baroko epochos vokiečių kompozitorių Carlo Heinricho Grauno, Johanno Philippo Sacko, Johanno Adamo Hillerio, Carlo Fascho ir kitų kūriniai.  

Autorius: admin

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama