MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros periodinių leidinių projektai • 2025.10.17 14:43

„Trimitatis“ sujungė praeitį, dabartį ir ateitį

Muzikos Barai
Muzikos Barai

Turinį įkėlė

„Trimitatis“ sujungė praeitį, dabartį ir ateitį
Your browser does not support the audio element.
Jovita LUKAUSKAITĖ   Birželio 7 d. Akmenės gamtos ir kultūros parke nuaidėjo XXIV tautinių instrumentų ansamblių ir orkestrų festivalis „Trimitatis“ – išskirtinė šventė, subūrusi daugiau nei 600 tautinės muzikos atlikėjų iš 18 Lietuvos miestų ir rajonų. Tai buvo ne tik vienos dienos koncertas, bet ir visų nuo pavasario vykusių renginių kulminacija – prasmingas kultūrinis projektas, stiprinantis tautinės muzikos tradicijas ir skatinantis jų išsaugojimą bei populiarinimą, skirtas pažymėti Akmenės rajono 75 metų sukakčiai. Nuo kovo iki birželio Akmenės rajono švietimo įstaigose įvyko keturi svečių koncertai, skirti vaikams, jaunimui ir bendruomenėms. Juose skambėjo tautiniai instrumentai, o atlikėjai – kanklininkė Erika Astrauskė (Kaunas), birbynininkas Darius Brazdeikis (Klaipėda), Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis „Jovarėlis“, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos tautinių instrumentų orkestras – supažindino klausytojus su instrumentų skambesiu, istorija ir išraiškos galimybėmis. Šie renginiai tapo svarbia festivalio dalimi, stiprino ryšį tarp atlikėjų ir auditorijos bei skatino tautinės muzikos prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms. Festivalio metu jo vadovams surengtas seminaras „Tautinių muzikos instrumentų raiška šiandienos kontekste“. Jame buvo aptarti pasiruošimo darbai, kūrinių repertuaras bei tolesni bendradarbiavimo planai, susiję su festivalio idėjų įgyvendinimu. Pagrindinis festivalio renginys – baigiamasis koncertas „Čia mano namai“ – birželio 7 d. Akmenės gamtos ir kultūros parke pasižymėjo profesionalumu ir bendrystės pojūčiu. Režisierė Reda Butnorienė pasirūpino sklandžia renginio programa ir jos dramaturgine tėkme, o koncerto vedėjai Marija Urbonienė ir Andrius Pocevičius žemaičių tarme šiltai ir išradingai pristatė jungtinius tautinių muzikos instrumentų kolektyvus, jų atliekamus kūrinius ir dirigentus, tuo dar labiau išryškindami regioninį savitumą ir bendruomenišką šventišką nuotaiką. Baigiamajame koncerte pasirodė jungtiniai tautinių instrumentų kolektyvai – skudučių, tradicinių ir koncertinių kanklių, birbynių ansambliai. Skrabalai savo skambesiu įkūnijo tautinės muzikos tradicijas šiandienos kultūroje. Programoje skambėjo Balio Dvariono, Vytauto Kernagio, Algimanto Raudonikio, Giedriaus Svilainio, Liudo Andrulio, Mikalojaus Noviko kūriniai, kai kurie iš jų buvo specialiai pritaikyti tautinių instrumentų ansambliams. Aranžuotes sukūrė ir pritaikė patys festivalio dalyviai, pedagogai Anatolijus Tumanovas ir Loreta Rimkuvienė. Jungtiniams tautinių instrumentų ansambliams dirigavo muzikos pedagogai Auksė Nainytė, Algis Gulbinas, Kristina Kuprytė, Daiva Vosylienė. Atskiru pasirodymu sužavėjo tautinių instrumentų orkestras „Trimitatis“, kuriame muzikuoja Klaipėdos ir Žemaitijos krašto muzikos pedagogai, mokiniai ir studentai. Orkestras atliko Liudo Andrulio kūrinį „Tekėjo saulelė“ ir Broniaus Mūro nuotaikingą polką „Pavasaris“, dirigavo profesorius Vytautas Tetenskas. Dirigento Gintaro Jonaičio mostams pakluso jungtinis tautinių instrumentų orkestras, atlikęs šio krašto kompozitoriaus Vidmanto Virbicko kūrinius „Kap valstietis rugius sieje“ ir „A nei šep, a nei tep“. . Renginio kulminacija tapo finalinis kūrinys – žymioji Vytauto Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“, atliekama jungtinio tautinių instrumentų orkestro, kuriam išraiškingai dirigavo prof. Vytautas Tetenskas. Šis kūrinys suvienijo visus festivalio dalyvius ir klausytojus, tapdamas gyvu šventės moto – muzika yra džiaugsmo, vienybės ir grožio išraiška. Renginio pabaigoje 2026 metų festivalio „Trimitatis“ organizatoriams, muzikos pedagogams Jurgitai Petkutei-Marcinkienei ir Irmantui Mikaloniui iš Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos, iškilmingai perduota festivalio vėliava ir jo simbolis liaudies meistro Petro Balsio medinė skulptūra, vaizduojanti kanklininkę ir birbynininką. Šis ritualas liudija tradicijos tęstinumą tarp tautinių instrumentų puoselėtojų Žemaitijoje bei visoje Lietuvoje. Puikiu renginiu pasidžiaugė ir jo organizatoriams padėkojo Tautinės muzikos asociacijos „Trimitatis“ prezidentė Algytė Merkelienė, pakviesdama visus kitų metų kovo 11-ąją švęsti XXV „Trimitatį“ Palangoje. Festivalį inicijavo ir koordinavo projekto „XXIV tautinių instrumentų ansamblių ir orkestrų festivalis „Trimitatis“ vadovė, tautinės muzikos puoselėtoja, Akmenės rajono meno mokyklos pedagogė Loreta Rimkuvienė. Pagrindinė organizatorė – Akmenės rajono meno mokykla, subūrusi platų bendraminčių būrį šiam unikaliam renginiui įgyvendinti. Projekto partneriai: Akmenės rajono socialinių paslaugų namai, Akmenės rajono Akmenės ir Ventos gimnazijos, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija ir „Saulėtekio“ progimnazija, Lietuvos muzikų sąjunga, Tautinės muzikos asociacija „Trimitatis“, Lietuvos šaulių sąjungos gen. Povilo Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė, Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras, asociacija „Raudonskardžio bendruomenė“. Projektas buvo įgyvendintas gavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Svarbią paramą skyrė Akmenės rajono savivaldybė, pasirūpinusi įgarsinimo ir apšvietimo paslaugomis – tai užtikrino aukštą techninę renginio kokybę. Festivalio sėkmę kūrė bendras visų dalyvių, mokytojų, vadovų, kūrėjų, tėvų, savanorių ir partnerių darbas. Tai buvo įkvepianti šventė, primenanti, kad tautinė muzika – ne praeitis, o gyva dabartis ir ateitis, skambanti per žmones, bendruomenes ir kūrybą.

Autorius: admin

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-10-24

Išeinu iš darbo ir einu dirbti. „Dantratis, darbščios rankos ir pavargusi parodos lankytoja“ galerijoje „Editorial“

Išeinu iš darbo ir einu dirbti. „Dantratis, darbščios rankos ir pavargusi parodos lankytoja“ galerijoje „Editorial“
2025-10-22

Paulius Andersson: „Reikia, kad žmonės išgirstų ir pamatytų tavo talentą“

Paulius Andersson: „Reikia, kad žmonės išgirstų ir pamatytų tavo talentą“
2025-10-22

Jubiliejinės čiurlioniukų dovanos

Jubiliejinės čiurlioniukų dovanos
2025-10-22

Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo

Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo
2025-10-22

„Didysis Čiurlys“ pradėjo Čiurlionio metus

„Didysis Čiurlys“ pradėjo Čiurlionio metus
Dalintis straipsniu
„Trimitatis“ sujungė praeitį, dabartį ir ateitį