„ArtVilnius’25“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė: užsienio mugėse užsimezgusios pažintys persikelia į Vilnių
Sunra
Turinį įkėlė
Kalbino Laisvė Radzevičienė
Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ šešioliktuosius savo metus spalio pradžioje pasitinka drąsiu sprendimu – mugėje pirmą kartą bus išsamiai pristatyta kolekcionavimo tema ir privačios ir institucinės meno kolekcijos iš Baltijos šalių. „Atėjo laikas“, – sako mugės meno vadovė Sonata Baliuckaitė. Pasaulinėse meno mugėse dažnai besilankanti menotyrininkė teigia, kad pirkti meno kūrinius tampa gera, įdomia ir daug žadančia patirtimi.
– Ką tik grįžai iš Kopenhagos, kur dalyvavai šiuolaikinio meno mugėje „Enter“. Kokių įkvepiančių idėjų parsivežei?
– Meno mugėse užsienyje nuolat sutinku kolegų galerininkų, meno mugių organizatorių, kuratorių iš įvairių šalių. Mugės yra tikrai puikūs tinklaveikos renginiai, kuriuose gali pasidalyti naujienomis, pamatyti, kuo gyvena šiuolaikinės galerijos, ką rodo ir kokius meno kūrinius perka. Pamatai nepaprastą meno įvairovę, juk dažnai, eidamas į parodą, žinai, ko tikėtis, o štai mugėse ta įvairovė visada stebina. Todėl kalbėti apie tendencijas – sudėtinga. Šių metų Kopenhagos mugėje matėme daug didelio formato kūrinių, tekstilės gausą ir tradiciškai skandinavų meno mugėse dominuojančių ryškių, dekoratyvių ir spalvotų kūrinių.
– Ar žmonės, su kuriais meno mugėse užmezgate kontaktus, vėliau atvyksta į Vilnių?
– Tikrai taip. Kopenhagoje sutikau Bazelio, Berlyno, Stokholmo meno mugių vadovus, pakviečiau juos atvykti į Vilnių ir žinau, kad atvyks. Parodysime jiems ne tik „ArtVilnius’25“, bet ir Lietuvos, taip pat kitų Baltijos šalių galerijas. Taigi, Vilniaus meno mugė yra puikiausia vieta su jomis susipažinti, čia jų daugiau nei bet kurioje kitoje meno mugėje.
Į Vilnių kviečiame ir kolekcininkus, su kuriais taip pat dažnai susipažįstame užsienio mugėse. Šiais metais į „ArtVilnius“ pagaliau atvyks ilgai mūsų lauktas belgų kolekcininkas Allanas Servaisas, su kuriuo pažintis irgi užsimezgė vienoje meno mugių. Vilniuje jis skaitys pranešimą apie savo šeimos kolekciją, turės galimybę išsamiau susipažinti su Lietuvos šiuolaikinio meno scena, galerijomis, menininkais ir galbūt įsigis meno kūrinių.
– Kuri iš meno mugių Tau pačiai artimiausia savo dvasia? Labiausiai įkvepianti mugę „ArtVilnius“?
– Mūsų mugė skaičiuoja jau šešioliktus metus. Nors pati nuolat keliauju, mokausi iš kitų meno mugių ar renginių, dažnai girdžiu kolegas sakant, kad jie mokosi iš mūsų. Meno mugių kasmet daugėja, konkurencija auga, jaučiu tendenciją, kad organizatoriai nori vienytis, dalytis gerosiomis patirtimis. Mugėje „ArtVilnius“ kasmet gausu renginių, vyksta edukacinės programos, įrengiama projektų zona. Galiu pasakyti, kad taip yra tikrai ne visose meno mugėse.
Per metus aplankau daug jų ir kaip organizatorė, ir kaip dalyvė – galerininkė. Daugiausia stebiu techninius sprendimus, kaip įrengtos ekspozicijas, bendravimo kultūrą. Man labai patinka „Frieze London“ meno mugė. Joje lankiausi tik kaip žiūrovė, bet man ji yra kokybės rodiklis.
– Kiek metų tęsiasi Tavo kelionė su „ArtVilnius“? Per tą laiką matei, kaip mugė augo, keitėsi, stiprėjo. Kur yra jos sėkmės priežastis?
– Pernai mugė minėjo jubiliejų, o man asmeniškai penkioliktoji yra šiemet. Jos stiprybė, neabejoju, yra žmonės, komanda, ištikimi dalyviai, galerininkai ir, žinoma, rėmėjai. Daugelis jų su muge – daugiau nei dešimt metų, augame, kuriame ir tobulėjame kartu. Mugės mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“ ir jos Lietuvos biuro vadovaujamasis partneris Irmantas Norkus – mugėje ne tik yra nupirkęs daug meno kūrinių, Vilniaus miestui padovanojęs dvi skulptūras-instaliacijas, bet ir šiais metais mugės programoje pristato Lietuvos, Latvijos, Estijos COBALT kolekciją. Tikiu, kad šiemet prisijungę nauji partneriai taip pat užsikrės menu.
„ArtVilnius“ yra didžiausia meno mugė Baltijos regione, buvome pirmieji. Rygos meno mugė startavo tik šiemet. Tikiu, kad organizuoti tokį didelį meno renginį latvius įkvėpė mūsų sėkminga patirtis. Mugės yra svarbios galerijoms, menininkams, augančiai meno rinkai, šalies įvaizdžiui ir netgi ekonomikai.
Pasaulyje meno mugės vyksta daugiau kaip 50 metų, nieko naujo nesukūrėme, tačiau, be jokios abejonės, „ArtVilnius“ daug prisidėjo prie galerijų plėtros, jų augimo ir žingsnių į tarptautinę meno rinką. Mūsų tikslas – tapti regiono lyderiais su stipriais muziejais, meno institucijomis ir kolekcininkais, kurie Baltijos šalyse pirmieji įkūrė privačius muziejus.
„ArtVilnius“ atviras ir kitoms kultūros sritims: teatrui, operai, šokiui, kinui, leidybai.
– Ar esama aspektų, kuriuos turi omenyje formuodama „ArtVilnius“ programą?
– Kasmet mugės programą mums padeda rengti kuratoriai iš Lietuvos ir užsienio. Tai leidžia nestovėti vietoje, priimti naujus požiūrius ir skirtingą skonį. Svarbiausias mūsų tikslas – atrinkti profesionalias galerijas, kurios kasmet galėtų pristatyti vis naują programą.
Šiais metais daug kalbėsime apie kolekcionavimą – kodėl meno kūrinius verta ir reikia pirkti iš galerijų, susitiksime su kolekcininkais, kurie savo kolekcijas įmuziejino – pavertė visuomenei prieinamais muziejais, diskutuosime apie moterų kolekcininkių bangą, apie tai, ką kolekcionuoja jaunoji karta ir koks yra meno ir komercijos santykis.
– Atrodo, kad „ArtVilnius“ valdo moterys – trys Baltijos šalių kuratorės: Sonata iš Lietuvos, Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė ir kuratorė Maria Arusoo, tarptautinių parodų kuratorė iš Latvijos ir vyriausioji Almatos meno muziejaus Kazachstane kuratorė Inga Lācė. Mugei vadovauja Diana Stomienė. Ar mugėje yra vietos vyrams?
– Vietos tikrai yra, praėjusiais metais projektų zoną kuravo Valentinas Klimašauskas, o prieš dvejus metus būti „Tako“ kuratoriumi buvo pakviestas Vytenis Burokas. Tačiau, kad ir kaip žiūrėtum, Baltijos šalių galerijų versle, o ir visoje kultūroje, dominuoja moterys. Tikrai neskaičiavau, bet, kai peržvelgiu mūsų komandą, atrodo, kad sakau tiesą. Manau, čia puiki proga paminėti mūsų ilgametį kūrybingąjį grafikos dizainerį Mareką Voidą, kuriantį mugės vizualą.
– Kokius kūrinius, galerijas, kolekcijas rekomenduotumėte pamatyti meno mugės žiūrovams?
– „ArtVilnius’25“ dalyvaus 80 meno institucijų ir galerijų – drauge jos pristatys daugiau kaip 320 menininkų iš šešiolikos šalių. Tikrai – kiekvieno skoniui.
Šiais metais į mugę komisija atrinko 60 galerijų. Tarp jų – lankytojams gerai pažįstamos užsienio galerijos „Temnikova & Kasela Gallery“ ir „Kogo Gallery“ (Estija), „Māksla XO“ ir „Gallery Bastejs“ (Latvija), „Wildpalms“ (Vokietija), „Nivet Carzon“ (Prancūzija) ir TSEKH (Ukraina / Lietuva), lankytojų mėgstamos Lietuvos galerijos „Meno parkas“, „KADS Baroti“, „Meno niša“, „The Rooster Gallery“, „Drifts“ ir daugybė kitų.
Mugės programoje – ir Projektų zona, kuri šiemet akcentuoja Baltijos šalių kolekcijas, bus pristatytos įdomiausios privačios ir institucinės šiuolaikinio meno kolekcijos. Meno centras „Zuzeum“ iš Latvijos lankytojams parodys moterų klasikių kūrinius, o meno entuziastus Vitą Libertę, Vilnį Štramą ir Jānį Borgą suvienijęs Latvijos „VV Foundation“ kvies skirtingas menininkų kartas patirti žvelgiant į įvairiomis medijomis sukurtus jų darbus.
Pirmą kartą „ArtVilnius“ istorijoje dalyvaus ir Marko Rothko muziejus iš Daugpilio. Pirmąkart prisistatys Vilniaus šiuolaikinio meno erdvė „Sapiegų rūmai“.
„Noewe Foundation“ iš Lietuvos parodys atrinktus tarptautinių menininkų kūrinius, mugėje bus galima apžiūrėti estų Martino Kruuso ir Epp Kruus kolekciją ir joje esančius Anselmo Kieferio ir kitų menininkų kūrinius, o Boriso Symulevičiaus kolekcijoje bus galima rasti visą Lietuvos meno žvaigždyną.
Skulptūrų, instaliacijų, performansų parodoje „Takas“ bus eksponuojama keturiolikos tarptautinių menininkų: Annos Egle, Ave Vellesalu, Bobo Bicknellio-Knighto, Elenos Kanarskaitės, Evelinos Dapkutės, Gabijos Pernavaitės, Ilyos Gichano, Maaritos Murkos, Maarjos Mäemets, Paulinos Pukytės, Paulinos Vasiliauskaitės, Rimanto Milkinto, Roko Janušonio ir Zhannos Kadyrovos – kūryba.
„ArtVilnius’25“ vyks spalio 3–5 d. „Litexpo“
Autorius: Jurgita
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama