Balso žinutės Sofijai

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį pasitinkame didele gausa renginių. Šiemet kaip niekad ryškiai atgyja šio genijaus kūryba – žavimės jo paliktais darbais, mintimis ir, žinoma, stengiamės skleisti žinią apie menininką, kuris per trumpą gyvenimą sukūrė tiek daug. O jeigu jis būtų gyvenęs ilgiau – sulaukęs ne tik 36-ojo, bet ir 57-ojo ar net 92-ojo gimtadienio? O jeigu lemtingą 1911-ųjų naktį nebūtų išėjęs pasivaikščioti ir vėliau susirgęs? Būtent į tokią fantaziją leidžiasi kompozitorius Jurgis Kubilius, pristatydamas savo naują tarpdisciplininį kūrinį „Balso žinutės Sofijai“. Šis projektas jau rodytas Panevėžyje ir Kintuose, o rugsėjo 19-ąją nuskambėjo ir Vilniaus rotušėje.

Jurgio kūryba, kuriai būdingas humoras, teatrališkumas ir tarpdisciplininės sąsajos, šįkart taip pat nenuvylė. Čia Čiurlionis nebe tik didis menininkas ar genijus, bet ir paprastas žmogus, turintis tokių pat kaip mes rūpesčių, ydų, vertybių, idealų ir tikslų. Klausytojas girdi ne tik balso žinutes – laiškų žmonai Sofijai fragmentus. Kūrinyje kartu su įsivaizduojamu psichiatru nagrinėjama menininko psichologinė būklė. Pasakojimai susipina su biografiniais faktais, tyrinėtojų, artimųjų, pažįstamų ar net atsitiktinių praeivių istorijomis, o viską papildo fantazijos sluoksnis. Tai dokumentinė fantastika, kurioje klausytojas nuolat bando atskirti susiliejusius realybės ir fikcijos pasaulius.

Kurdamas ir rinkdamas garso takelį Jurgis pasitelkė koliažinę techniką, derino repetityvinius ir minimalistinius elementus su Čiurlionio kūrybos fragmentais ir harmonijomis. Atlikėjų sudėtis negausi: scenoje du solistai – Emilė Elena Dačinskaitė (sopranas) ir Vaidas Bartušas (kontratenoras), prie vargonų – Eglė Rudokaitė, prie garso pulto – Deividas Jakavičius, o salėje – slaptą vaidmenį atliekanti Božena Burokienė. Atlikėjų pasirodymai buvo įtaigūs, įsitraukiantys į pasakojimą. Papildomo žavesio suteikė erdvinio garso įrašai, kuriuos įgarsino Paulius Klangauskas ir Jevgenijus Kovalčukas. Vis dėlto šiam projektui būtų pravertęs režisieriaus žvilgsnis – būtų galima dar labiau sustiprinti sceninį vaizdą ir išgryninti visą idėją. Tačiau norėtųsi pasveikinti Jurgį Kubilių už gebėjimą išlaikyti klausytojo dėmesį per visą kūrinį. Libretas išskirtinai įdomus, provokuojantis, o kartu priverčiantis išspausti juoko ašarą. Ir nors visas projektas skirtas Čiurlioniui, jo įsivaizduojamam gyvenimui bei artimiesiems, jame netrūko lengvos ironijos – buvo pašiepiamas ir paties Čiurlionio vardo sukomercinimas jubiliejaus proga.

Sveikintinas instrumentuotės pasirinkimas: ne veltui sakoma, kad vargonai atstoja visą orkestrą, tad su nedidelėmis priemonėmis buvo pasiektas maksimalus rezultatas. Muzikoje jautėme ir dramą, ir ramybę, ir atjautą, ir žaismingumą.

Sveikinimai Jurgiui ir „Vokalinio meno tinklui“, pristačiusiems dar vieną dėmesio vertą projektą apie Čiurlionį. Smagu, kai kompozitoriai nebijo ne tik eksperimentuoti, bet ir ieškoti žaismingumo bei skanaus humoro savo kūryboje.

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama