MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros periodinių leidinių projektai • 2025.09.27 20:28

Esu vertikali, bet mieliau būčiau horizontali

7 meno dienos
7 meno dienos

Turinį įkėlė

Esu vertikali, bet mieliau būčiau horizontali
Your browser does not support the audio element.

Mielas Antanai,

Gal tau atrodys nerimtas mano pasiūlymas: aš bandau prikalbinti žmones, kurie norėtų grįžti į Lietuvą, įsikurti Druskininkuose. Klimatas labai geras, savivaldybę ten užgrobė poetų gauja. Vienas iš jų – Platelis (Kornelijus Platelis) – šiuo metu paskirtas Kultūros ministeriu. Ten nusipirko ūkį mūsų – tavo draugas Jonynas (Vytautas Kazimieras Jonynas). Man ten pasiūlė duoti namuką... Esu įsitikinęs, kad ir tau ten sudarytų pakenčiamas sąlygas gyvenimui ir darbui. Ką tu apie tai manai? (o kasmet galėtum atvažiuoti vaikų aplankyti, arba jie pas tave) [...]. Neskambinu telefonu, o rašau – kad rimčiau apsigalvotum. Atsakyk.

 

Tavo Algirdas

 

Algirdo Juliaus Greimo laiškas. Le Šose, 1991-10-09

„Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“ (sud. Danutė Zovienė, Loreta Birutė Turauskaitė, Ramunė Januševičiūtė), Vilnius: Artseria, 2015

 

Jūratės Daukšytės-Morlet atsakymas Algirdui Juliui Greimui:

Gerbiamas Algirdai Juliau Greimai,

 

Šiuo metu kaip tik reziduoju Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje. Klimatas iš tiesų labai geras. Tik Druskininkų poetinis baseino vanduo buvo pakeistas jau 2000-aisiais ir aš į 91-ųjų kūrybinius vandenis, deja, nebeturiu progos beįlipti.

Kita vertus, dažnai girdžiu sakant „aš myliu šią vietą, čia yra mano šaknys“. Bet ką reiškia šaknys? Ką reiškia įsišaknyti? Ar manai, kad esi medis? Ir net jei taip, kodėl medį, kurio lapai, žiedai, žiedadulkės, vaisiai yra keliaujančios dalys, o kamienas, šakos, žievė taip akivaizdžiai matosi, norėtum susiaurinti iki jo šaknų sistemos?

Mano pasirinkimas yra tapti vertikale, turėti naują formą. 

Jūratė Daukšytė-Morlet

                                                                                                                                  Ville de Houilles (Paryžiaus priemiestis)

 2024-12-16

 

Įvietinta (false) nostalgija

 

Jūratės Daukšytės-Morlet meninė instaliacija „Plaukiojančios grindys“, sukurta specialiai Vytauto Kazimiero Jonyno galerijai Druskininkuose, kviečia diskutuoti apie vietos, laiko ir tapatybės trapumą. Menininkė tyrinėja, ką reiškia grįžti į širdžiai brangią vietą, kuri jau pasikeitusi, nuolat kintanti, migruojanti tarp praeities ir dabarties.

Šioje intaliacijoje Jonyno – dailininko ir emigranto – istorija tampa fonu apmąstymams apie kultūrinės tapatybės ir sugrįžimo prasmę. Pati menininkė šiuo metu gyvena ir kuria Paryžiaus regione, tad Jonyno asmeninė trajektorija, Daukšytės-Morlet emigracija ir parodos lankytojų patirtys susilieja į daugiasluoksnį dialogą, atsiskleidžiantį per skirtingas medžiagas, formas ir tekstūras.

Parodos „Plaukiojančios grindys“ (kuratorė Aušra Sedlevičiūtė) tėkmė, įveikdama lūžio kartos slenkstį, neša mus  nostalgijos persmelkta vaga. O gal tai „netikra nostalgija“ (false nostalgia), kurią menininkė įvardija kaip melancholišką būseną, persmelktą švelnios ironijos, kai ilgesys patiriamas ne tik dėl praeities pasikeitimo, bet ir dėl mūsų pačių besikeičiančio jos suvokimo?

 

Laiko kapsulė

 

Daukšytė-Morlet nostalgišką laiką supučia į balionus, kuriuos supakuoja į stiklainius, paversdama juos „laiko spąstais“. Kad ir kiek juos pūstum, vis tiek pasieksi ribą ir stiklo kraštą. Teks sprogti, išsileisti ir grįžti į realybę. Nostalgijos spąstai pagaus tave. Sugrįžimas į sau artimą vietą tampa subliūškusia iliuzija. Pastovumo suteikiantis pažinumas pripildytas jau kitos vibracijos. Beoris prisiminimas prašosi vėl būti pučiamas.

 

Vertikalumas vs horizontalumas

 

„Esu vertikali, bet mieliau būčiau horizontali“ – taip vadinasi vienas iš Daukšytės-Morlet instaliacijos paveikslų, įkvėptas Amerikos poetės ir rašytojos Sylvios Plath (1932–1963) eilėraščio „I Am Vertical“. Jis, priklausomai nuo menininkės būsenos, eksponuojamas horizontaliai arba vertikaliai. Druskininkuose jis vertikalus.

 „Dabar tikrai noriu būti vertikali. Kai esi horizontalus, gali plėstis į visas puses, jautiesi, kad amžinai gyvensi, amžinai plėsiesi. Būdamas vertikalus, supranti, kad esi laikinas. Horizontalumas man siejasi su sustingusios moters efektu, brėžiama moteriška linija, kuri yra apie šaknijimąsi į plotį, apie pasidavimą, atsakomybės už sprendimų priėmimą atsisakymą, o vertikalumas – apie rizikų prisiėmimą ir savo laikinumo suvokimą“, – teigia Daukšytės-Morlet.

Ši menininkės siūloma migracija tarp vertikalumo ir horizontalumo įtraukia parodos lankytoją į savo būsenos, elgesio modelio ir gyvenimiškos strategijos permąstymą. Vertikalumas gali būti siejamas su dangiškumu ir transcendencija, kilimu į aukštybes, dinamiškumu, judėjimu aukštyn, gotikinių arkų smailėmis ir prailgintomis formomis, taip pat su galia, hierarchija ir autoritetu. Horizontalumas, priešingai, susijęs su ramybe, stabilumu, sąstingiu, žemiškumu, aiškia chronologine eiga, tačiau kartu gali būti tapatinamas ir su poilsio, mirties, atilsio simbolika.

Ką tu renkiesi šiandien: būti horizontale ar vertikale?

 

Parodos grotažymės:

#druskininkai

#plaukiojančiosgrindys

#laikokapsulė

#nostalgija

#vertikalumas

#horizontalumas

#lūžiokarta

#jonynas

 

Apie menininkę

Jūratė Daukšytė-Morlet (g. Druskininkuose) – vizualiųjų menų kūrėja, 2003 m. įgijusi menų magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2010 m. gyvena ir kuria Paryžiaus regione, kur taip pat veda dailės dirbtuves. Menininkės kūriniai eksponuoti tarptautinėse parodose, tarp jų ir personalinėse – „Žodžių meditacija“ (Vilnius, 2005) ir „Amalgame“ Lietuvos Respublikos ambasadoje Prancūzijoje (2024). Ji dirba su įvairiomis medijomis – nuo akvarelės serijos „Fiktyvūs organai“ („Organes fictifs“, Paryžius, 2012) iki mišrių technikų instaliacijų, tokių kaip „Dainuoju kūną elektrinį“ (šiuolaikinio meno festivalis „Aritmija“, 2023), bei performanso meno, įskaitant „Contraire de blanchir“ galerijoje Le Lavoire (2024), yra dalyvavusi įvairiose tarptautinėse meninėse rezidencijose. 2021 m. menininkės instaliacija „Day to-Day“ įtraukta į meno albumą „Environmental Art“.

 

Parengta remiantis 2025-02-22 interviu su Jūrate Daukšyte-Morlet, Druskininkai

 

Paroda veiks iki 2025 m. balandžio 3 d.

V.K. Jonyno galerija (Turistų g. 9, Druskininkai)

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-10-24

Išeinu iš darbo ir einu dirbti. „Dantratis, darbščios rankos ir pavargusi parodos lankytoja“ galerijoje „Editorial“

Išeinu iš darbo ir einu dirbti. „Dantratis, darbščios rankos ir pavargusi parodos lankytoja“ galerijoje „Editorial“
2025-10-22

Paulius Andersson: „Reikia, kad žmonės išgirstų ir pamatytų tavo talentą“

Paulius Andersson: „Reikia, kad žmonės išgirstų ir pamatytų tavo talentą“
2025-10-22

Jubiliejinės čiurlioniukų dovanos

Jubiliejinės čiurlioniukų dovanos
2025-10-22

Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo

Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo
2025-10-22

„Didysis Čiurlys“ pradėjo Čiurlionio metus

„Didysis Čiurlys“ pradėjo Čiurlionio metus
Dalintis straipsniu
Esu vertikali, bet mieliau būčiau horizontali