Susidūrimai su blogiu

Keista, bet vasara ir vėl baigėsi, tad teks sėstis prie televizoriaus. Pažvelgus į programas, permainų nematyti – abejotinos vertės lietuviški serialai, filmai, kuriuos rekomenduoju ne pirmą dešimtmetį, ar megalomaniją išduodantys projektai, kad ir LNK siūlomi „Žvaigždžių duetai. Nauja era. Didysis savaitgalio muzikinis šou“. Ko jau ko, bet žvaigždžių Lietuvoje tikrai daug.

Jafaro Panahi 2022 metų filmas „Lokių čia nėra“ (LRT Plius, 11 d. 21.33) – iš katės ir pelės žaidimo su jam kurti draudžiančia valdžia gimęs, tada jau keliolika metų namų areštui pasmerkto Irano režisieriaus autoportretas. Panahi draudžiama kurti filmus, bet jis režisuoja „iš atstumo“, padedamas „Skype“ programos. Nuolat susiduriantys filmavimo aikštelės ir pasienio provincijos pasauliai papildo režisieriaus portretą: pirmasis pasakoja apie jo požiūrį į cenzūruojamą meną, antrasis – apie požiūrį į tautiečius.

Abelis Ferrara visada buvo kino chuliganas, todėl nenustebins 2021 m. pasirodžiusio jo filmo „Nuliai ir vienetai“ (LNK, 9 d. 22.30) pradžia, kai pagrindinio vaidmens atlikėjas Ethanas Hawke’as kreipiasi tiesiai į žiūrovus ir pasakoja, kad mėgsta Ferraros filmus, žavisi Willemo Dafoe vaidmenimis ir didžiuojasi, jog teko padirbėti su režisieriumi. Kai filmas pasibaigs, Hawke’as vėl pasirodys ekrane, prisipažins, kad scenarijaus nesuprato, bet jam patiko.

Susigaudyti nebus paprasta. Hawke’as vaidina amerikiečių kareivį, kuris įsiplieskus pandemijai atsidūrė Romoje. Jis slankioja po miestą, susiduria su musulmonais, rusų nuvorišais, savo kolegomis, sužino, kad turi brolį dvynį, kuris, regis, yra paslaptingomis aplinkybėmis dingęs teroristas. Atmosfera tirštėja ir kažkuriuo momentu į orą išlėks net Vatikanas...

Ferrara senokai gyvena Italijoje ir nebekuria kriminalinių filmų apie tamsias Niujorko gatves. „Nuliai ir vienetai“ yra autobiografinio „Tomazo“ (2020) ir psichodelinio „Sibiro“ (2019) tęsinys. Galima sakyti, kad tai režisieriaus apmąstymai apie migrantų baimę ir valdžios bejėgiškumą ar katalikų dogmas. Ferrara kūrybiškai išnaudojo pandemijos ritualus: prie kaktos pridėtas termometras primena pavojingą ginklą, o rankų plovimasis antiseptikais – religinį apsivalymo ritualą. Tik turėkite omenyje, kad „Nuliai ir vienetai“ skirti tiems, kas filmus suvokia instinktyviai: arba įsileisite į save svetimą sąmonės srautą, arba ne. Finalą pasieks tie, kam pakeliui su režisieriumi.

„Dvyliktosios nakties“ (LRT Plius, šįvakar, 5 d., 21 val.) pradžioje Dominikas Mollis atskleidžia kortas – užrašas byloja, kad dvidešimt procentų nusikaltimų Prancūzijoje lieka neatskleisti. Filmo pagrindas – 2021 m. pasirodžiusi dokumentinė Pauline Guény knyga, kurioje aprašytas panašaus į filme rodomo nusikaltimo tyrimas. Mollis sukūrė realistišką filmą apie policininkus, jų kasdienybę, kada kiekvieną žingsnį lydi ataskaitų rašymas ir dažnai kyla įtampa, nes sunku nuolat bendrauti su padugnėmis ar jaustis bejėgiams, kai tenka pranešti žinią apie mirtį aukų artimiesiems. Tad „Dyliktosios naktis“ – filmas ir apie tai, ką reiškia kasdien susidurti su blogiu.

Veiksmas Grenoblyje prasideda, kai, išėjus į pensiją ankstesniam būrio vadui, juo tampa Johanas (Bastien Bouillon). Jis gyvena vienas, vakarais treniruojasi dviračių treke ir nenujaučia, kaip jo gyvenimą paveiks pirmasis nusikaltimas, kurio tyrimui teks vadovauti. Dar nelabai išsiblaivę po atsisveikinimo policininkai skuba į įvykio vietą nuošaliame kaimelyje, kur naktį gyva buvo sudeginta iš vakarėlio ėjusi mergina. Žudikas taip ir liks nežinomas, Johanas nesėkmę priims stojiškai, tikėdamas, kad Klaros byla – iš tų ypatingų, kurios persekioja kiekvieną policininką ir, Johano žodžiais, ėda iš vidaus.

„Dvyliktosios naktis“ neturėtų nuvilti Mollio gerbėjų, net jei ir nelabai primena jo ironiškų filosofinių parabolių „Lemingas“, „Haris – draugas, linkintis jums gero“ ar „Naujienos iš Marso planetos“. Ironija niekur nedingo, tik režisierius pasidarė taupesnis.

Jūsų – Jonas Ūbis

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama