(Ne)paveldas: Lietuvos taupomojo banko pastatas

Tęsiame straipsnių ciklą „(Ne)paveldas“ pagal architekto Petro Džervaus tokio pat pavadinimo tyrimą. Šiandien pristatome tyrimo dalyvių nuomones apie jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1994 m. pastatytą Lietuvos taupomojo banko pastatą (Taikos pr. 22).

Beveik 2 700 kvadratinių metrų ploto pastatas buvo pastatytas pagal architekto Vytauto Valančiaus projektą ir naudotas pagal paskirtį iki 2008 metų.

Vėliau pastatas buvo parduotas ir ilgą laiką stovėjo tuščias.

Šiuo metu pastatas aptvertas statybine tvora. Planuojama jį nugriauti ir ant pamatų pastatyti dviejų aukštų, 2 000 kvadratinių metrų ploto prekybos centrą, įrengti 73 vietas automobiliams.

Pastatas išsiskirs tuo, kad bus žalias - numatoma apželdinti jo stogą ir vakarinę sieną.

Taigi, statinio likimas aiškus.

Kviečiame paskaityti, ką apie šį projektą mano Klaipėdos architektai ir istorikai.

Išskirtinis laikmečio ženklas

Dalis ekspertų pažymi, kad vis dar stovintis pastatas yra vertingas, ir net laiko jį vienu geriausių savo laikotarpio pavyzdžių.

Architektas Aurimas Baužys pastatą vadina tikru perlu:

"Šį pastatą vertėtų netgi įtraukti į saugomų pastatų registrą.

[...] Kalbant apie architektūrą - tai tikrai vienas iš postmodernizmo grynuolių, vertas eksponavimo, naktinio apšvietimo ir t. t.

Žinoma, reikėtų tvarkyti aplinkines erdves, šiuolaikiškiau spręsti automobilių stovėjimo klausimą."

Jam antrina ir architektas Vaidotas Dapkevičius. Jis pabrėžia pastato unikalumą ir jautrius sprendimus: "Šis pastatas yra neabejotinai išsiskiriantis ir atpažįstamas kontekste. [...]

Pastato architektūrinė išraiška pasižymi išskirtiniais, jautriais kompoziciniais sprendimais. Tai yra kampai, atsisukimai, tūrinis įtraukimas pagrindiame fasade, kitos detalės."

Architektas Rolandas Rakevičius apibūdina pastatą kaip skulptūrą, atspindinčią savo laikmetį:

"Banko statinys yra išgrynintos architektūrinės išraiškos, kaip skulptūra.

Tokie pastatai dažniausiai į aplinką visiškai nereaguoja, pastatomi kaip daiktas, reikšmingesnis už aplinką.

Pastato, suprojektuoto kaip skulptūra, architektūrinė išraiška itin atspindi savo laikmetį", - teigia architektas.

Architektė Gerda Antanaitytė taip pat mano, kad šis pastatas yra „vertingas savojo laikmečio objektas, visiškai išdirbtas, užbaigtas“.

Vieta bažnyčiai

Viena didžiausių problemų, kurią įvardija beveik visi P. Džervaus tyrime pasisakę specialistai - pažeistas pastato kontekstas.

Istorikas Vasilijus Safronovas primena, kad teritorija, kurioje pastatytas banko statinys, priklauso Smeltės rajonui.

"Pagal pirminį sumanymą, šioje vietoje turėjo būti katalikų bažnyčia. Greta turėjo atsirasti prekybos institutas, tačiau planai nebuvo įgyvendinti.

Pokariu pradėta planuoti ir statyti pagal kitą, sovietinę, logiką.

Mano nuomone, šitoje erdvėje vertingiausias yra gretimas pastatas, dabar Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakultetas.Paminėtinas ir netoliese esantis projektavimo instituto pastatas.

Banko pastatas gal ir įdomus kaip atskiras objektas, reprezentuojantis konkretų laikmetį, stilių ar net visuomeninių pastatų Taikos prospekte sistemos dalis, bet aš labai abejoju dėl jam parinktos šios vietos", - sakė istorikas.

Naujas pastatas sugriovė kompoziciją

Architektai teigia, kad pirminę erdvinę kompoziciją sunaikino ir paties banko vertę sumenkino greta, Taikos pr. 22A, iškilęs naujos architektūros statinys.

„Greta, itin arti, mechaniškai atsiradęs naujas pastatas sugriovė visą erdvinį sprendimą“, - teigia V. Dapkevičius.

Jam antrina ir R. Rakevičius: „Dalį buvusio banko pastato erdvės uzurpavo naujas gretimas užstatymas, sugriauta erdvinė kompozicinė mintis [...]. Jau vien dėl to banko pastato vertė architektūrinės kokybės požiūriu stipriai nukrito.“

Funkcinė dilema

Specialistai sutinka, kad esamas pastatas, nors ir vertingas architektūriškai, sunkiai pritaikomas praktiškai.

"Pastatas vertas išsaugojimo tik su griežta sąlyga, jeigu pavyktų jį išsaugoti tokį, koks jis yra, nieko nekeičiant. Vargu ar tai įmanoma.

Šiais laikais jis nebefunkcionalus.

Pastate per mažai tūrio, erdvės, sudėtingas išplanavimas, jis netinkamas bankui ir sunkiai pritaikomas naujoms, kitokioms paskirtims", - mano R. Rakevičius.

Jo kolega A. Baužys mato statinio potencialą ir siūlo konkrečias idėjas:

"Pastatas ilgą laiką stovėjo tuščias ir nenaudojamas, todėl ir prarado aktualumą. O gaila, koks pastatas! Reikia eiti visiems jį fotografuoti, kol nenugriovė...

Dabar, keičiantis poreikiams, aš vis dėlto matyčiau galimybę esamą pastatą pritaikyti „coworkingui“, mažų biurų darbo erdvėms, atviriems biurams. Pastatas, manau, galėtų užsipildyti žmonėmis, atgyti."

Architektas Mantas Daukšys į situaciją žvelgia pragmatiškiau, pabrėždamas viešųjų erdvių planavimo svarbą: „Modernioji Klaipėda buvo statoma planingai, viešiesiems objektams parenkamos tinkamos vietos - tai svarbu. Todėl šioje vietoje galima vystyti jai tinkantį objektą, galbūt kažką panaudojant iš esamo pastato architektūros, bet nemanau, kad yra poreikis saugoti šį pastatą kaip architektūros objektą.“

Autorius: Jurga Petronytė

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama