AUDRĖ GRUODYTĖ. Poezija
Šiaurės Atėnai
Turinį įkėlė
AUDRĖ GRUODYTĖ. Poezija...Vasara
Šaltoka
Ruduo
Prasideda
Sako man mama
Baisu
Vasaros šiemet ir nebuvo
Galvoju aš
O sakau jai
Aha
Įdomu
Kiek mums jų teliko
Įdomu
Kodėl
Taip skaudu
Kai jų nebėra
Važiuojant prie jūros
Viliuosi
Vasara išauš
Man
Galbūt
Ten ir
Tada
Pakelėj sustoju
Pomidorų ir šilauogių
Prašau
Vėjas man veidą nubrozdino
Raudonai
Tamsiai mėlynai
Gero oro, lengvo kelio
Prašau
Pomidorų ir šilauogių
Šiemet vasaros nebus
Man sako pardavėja
Ateities prognozės
Žiūriu į baltą sieną
Žiūriu į pavargusį žmonijos veidą
Paslystu ant muilo gabalėlio
Suskaldau savo kaukolę į krištolo dubenį
Mano smegenys išsibarsto
Kaip sniegas
Aš krentu, vis krentu
Užmiegu
Baltos avys
Apsupa mane
Ir nuveda į vaikystę
Kambarys
kur užmigdavau
klausydamasi kasečių
lietuvių liaudies pasakos
vienoje iš jų herojai sudegina
blogąją raganą ir išbarsto jos smegenis sniege
štai kodėl sniegas girgžda
šaltyje
tai mūsų pasakos
nenuostabu, kodėl mes užaugome
baugūs
ir keisti pasauliui
Žiūrėdami į žmonijos veidą
Pavargstam ir nusiviliam
Todėl paslystam ir susiskaldom
Savo kaukoles
Į krištolo rutulį
Bet dabar
Tu gali nuspėti ateitį –
Rytoj snigs
Autorius: Šiaurės Atėnai
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama