Liuis Kerol

Liuis Kerol...Absurdo eilėraščiai iš „Alisos Stebuklų šalyje“ ir „Alisos Veidrodžio karalystėje“. Iš anglų kalbos vertė Lanis Breilis ● Žibu, žibu, tu šikšny, Kur skrist šiąnakt ketini? Vis skraidai nuo sutemų Lyg padėklas virš namų. Žibu, žibu, tu šikšny, Kur skrist šiąnakt ketini? Žvaigždutė Žibu, žibu, spindesy, Kas, žvaigždute, tu esi? Virš pasaulio mums švieti Tarsi deimantas nakty. Kai jau saulės nėr šviesos Ir sklaidyt nėr kam tamsos, Tu žėrėt nakty imi, Šviesdama mums viltimi. Tas, ką lydi kelyje, Tau dėkoja širdyje; Tamsoje paklystų jis, Jei ne tavo spindesys. Tu nakties danguj laikais Ir pro langą man žvalgais, Negali užmerkt akies, Kol aušra nepatekės! Kibirkštėle tu brangi, Žmogui kelyje degi, Nežinau, kas tu esi, Bet žibėk, žvaigždut šviesi! Krokodilas Kaip šauniai mažas krokodilas Išnyra iš ramios bangos, Ir tykšta purslais žydras Nilas Ant jo žvynuotos uodegos. Kaip jis linksmai nasrus pražioja, Kaip tiesia letenas dailias Ir į svečius užsukt vilioja Mažytes upės žuveles! Tėve Viljamai, tu pasenai – Tėve Viljamai, – tarė sūnus, – pasenai, Pražilai, ir pakaušis jau plinka, Bet nejau tokio amžiaus sulaukęs manai, Kad stovėt ant galvos tau dar tinka? – Kai aš jaunas buvau, tai bijojau, sūnau, Savo galvą sutrenkti nors kartą, – Tarė tėvas, – tačiau ji tuščia, kiek žinau, Tad gailėtis man jos ir neverta. – Nukaršai, – vis kartojo sūnus, – nutukai, Ir taip sunkiai keliesi iš guolio, Tačiau kūlvirsčiais ristis vieni tau juokai, Tai iš kur toks lankstumas lig šiolei? – Kai aš jaunas buvau, – tarė tėvas rimtai, – Tryniau tepalu sąnarius dosniai, Ir todėl aš miklus ir žvitrus, kaip matai. Kaina – šilingas. Nori? Parduosiu. – Tu toks senas, – nerimo sūnus, – net šiurpu, Ir visi sukirmijo tau dantys. Bet kaip žąsį su kaulais ir kietu snapu Sudorojai bemaž nė nekramtęs? – Kai aš jaunas buvau, daug naktų ir dienų Su žmona įnirtingai bariausi, Todėl mano žandikauliai virto plienu Ir tarnaus dar ilgai, jei to klausi. – Tu jau senas, tėvuk, įžiūri vos duris, Tad atskleisk man, kaip būti tas gali, Kad nuo nosies galiuko slidus ungurys Nenuslysta tau niekad į šalį? – Į tris klausimus tau aš, sūnau, atsakiau, – Tarė širsdamas tėvas, – ir baigta. Eik šalin, nebesuk man galvos čia daugiau, O jei ne, tuoj nuspirsiu nuo laiptų. Kunigaikštienės lopšinė Kalbėt griežtai reik su vaiku Ir negailėt jam rykščių Už tai, kad čiaudi ne laiku Ir erzindamas krykščia. Priedainis (kartu su virėja ir kūdikiu) Uhū! Uhū! Uhū! Kalbuosi rūsčiai su vaiku Ir negailiu daug rykščių, Nes gaut pipirų jam smagu Nuo savo šeimynykščių. Priedainis Uhū! Uhū! Uhū!

Autorius: Šiaurės Atėnai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama