Spektaklio „Nojaus arka“ premjera: vizuali tvano nuojautos analizė
VE
Turinį įkėlė
Antraštėse dominuojant kiekvieną pavasarį žyminčiam potvyniui, Klaipėdos dramos teatre vyks paties didžiausio pasaulinio potvynio mito įkvėpta Jokūbo Brazio režisuojamo spektaklio „Nojaus arka“ premjera.
„Susitikdavome ir daug kalbėdavome, kažkada nustojome kalbėti ir pradėjome daryti“, - pasak J. Brazio, kūrybinės laboratorijos principu vykusio spektaklio statymo procesas prasidėjo nuo Senajame Testamente pateiktos Nojaus istorijos analizės, nuo įsižiūrėjimo į platesnį kultūrinį kontekstą.
„Iš vienos pusės, kitaip net negalima statyti biblinių tekstų. Laboratorija reiškia, kad viskam yra vietos, viskam yra laisvė, ir tik kūrybinės komandos idėjos yra branduolys - mes ir ieškojome tų idėjų. Biblinis tekstas labai talpus - kiekvieną eilutę galima savaitę analizuoti ir išgryninti mums visiems tinkamą sceninį veiksmą, atliepiantį tos eilutės svorį.
Tai nereiškia, kad matysite tos eilutės iliustraciją, bet įdomu suvokti jos svorį ir ieškoti jos papasakojimui tinkamų sceninių priemonių“, - apibūdino režisierius.
Jo ir visos komandos kuriama „Nojaus arka“ vyks kiek industriniame globalaus pasaulio kraštovaizdyje, pagrindiniai scenografijos formantai - jūriniai konteineriai. Juose ir aplink juos skleisis ryškios scenos, kuriamos net vienuolikos nuolat persikūnijančių aktorių.
Režisieriaus žodžiais, spektaklis neturės tradicinės linijinio ir nuoseklaus pasakojimo struktūros. „Tai ne istorijos perpasakojimas ir ne psichologinė drama. Spektaklis veikia ikonoklastiškai - vaizdas po vaizdo, scena po scenos, kiekviena jų turi savo pradžią ir pabaigą, bet nesujungiamos į linijinę schemą. Spektaklis - tai tvano nuojautos analizė“, - sakė J. Brazys.
Spektaklyje vaidinantys aktoriai dalinosi, kad darbas su „Nojaus arkos“ medžiaga, gilinimasis į ją ir jos analizavimas neišvengiamai atliepė ir vidinę kiekvieno būseną.
„Man atrodo, debesys renkasi, jau apsiniaukę, o gal jau ir krapnoja. Ir dabar yra apsisprendimo momentas - ar susibursime kartu statyti arkos, ar ne, nuo to viskas priklausys“, - svarstė aktorius Džiugas Grinys.
Pasak aktoriaus Rimanto Pelakausko, „Nojaus arka“ yra apie šiandieną: „Mes kuriame spektaklį apie šias dienas ir šių dienų pasaulį, kuriame tvyro ir Nojaus mito nuojauta - apokaliptinė atmosfera. Kai žiūrovai ateis į spektaklį - iš jo fragmentų susidės ši mintis, jausmas. Kur mes visi einame?
Teatras neduoda atsakymų, kartu turime bandyti suprasti, kaip išsivaduoti iš nuodėmingo ir baisaus laikmečio.“
Aktorė Digna Kulionytė atitarė kolegoms pasidalindama sava tvano jausena: „Žiūrint, kas dedasi pasaulyje, atrodo, kad jau esame tvane. Tekyla klausimas, ar būsiu priimta į arką, ar liksiu už jos ribų.“
Spektaklio „Nojaus arka“ premjera Klaipėdos dramos teatre - kovo 20-21 dienomis.
Režisierius Jokūbas Brazys, pjesės autorius Elijas Martynenko, scenografė Barbora Šulniūtė, kostiumų dailininkė Karolina Fiodorovaitė, kompozitorius Mantas Mockus, šviesų dailininkas Karolis Zajauskas, vaizdo projekcijų autorius Albertas Vaitiekus, režisieriaus asistentas Alius Veverskis.
Spektaklyje vaidina: Rimantas Pelakauskas, Vaidas Jočys, Džiugas Grinys, Digna Kulionytė, Justina Vanžodytė, Karolis Norvilas, Jonas Viršilas, Renata Idzelytė, Samanta Pinaitytė, Lina Krušnaitė, Alina Mikitavičiūtė.
Autorius: ve.lt
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
