„Teatro algoritmai“. Kokias trajektorijas brėžia šiuolaikinis šokis?

Kokias kūno trajektorijas brėžia šiuolaikinis šokis,
domisi trečioji „Teatro algoritmų” laida

Kur prasideda ir baigiasi kūno ir sielos galių ribos? Kokius draugystės portretus piešia Lietuvos šiuolaikinio šokio menininkės? Kaip šokio vizionieriai interpretuoja futbolo sirgalių kultūros ir politinio protesto formas? Pasvarstyti apie šiuolaikinio šokio reakcijas į dabarties visuomenės problemas šeštadienį kviečia nauja „Lietuvos ryto” televizijos ciklo „Teatro algoritmai” laida„Kokias trajektorijas brėžia šiuolaikinis šokis?”.

Lietuvos ir užsienio šiuolaikinio šokio kūrėjai tikslina draugystės sąvokos žemėlapius, kurdami asmeninius bičiulystės maršrutus, arba, remdamiesi sporto sirgalių ideologija, kvestionuoja emocinį pergalių troškimą.

Laidų ciklas „Teatro algoritmai” šįkart savo žvilgsnį fokusuoja į tris šokio spektaklius, šįmet parodytus Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ programoje.

Vokietijos ir Vengrijos kūrėjų spektaklis „Harmonia“ kviečia pažvelgti į trapų žmogaus kūną ir patyrinėti jo reikšmę šokyje bei visuomenėje, kurioje individo vertė neturi priklausyti nei nuo jo gebėjimų, nei nuo fizinių ar psichinių apribojimų. Šis pasirodymas reikalavo publikos dėmesio – negalią turinčių ir jos neturinčių šokėjų trupė kvietė peržiūrėti mūsų turimą kūno sampratą ir aplink jį sukurtas sistemas.

Teatro kritikei Sigitai Ivaškaitei bet koks kūrinys, kalbantis apie socialinę įtrauktį mūsų, lietuviškame, kontekste, yra labai svarbus, nes Lietuva vis dar nėra pasiruošusi adekvačiai kalbėti šiomis temomis.

„Mes mažai matome tokių žmonių, nes jiems nėra pritaikyta elementari logistika mieste, todėl turime tarsi dirbtinai juos priimti, mokytis priimti nebūdami kartu. Lygiai taip pat per kažkokį keistą atstumą mes priimame ir spektaklius. Vienas jausmas yra pagaliau matyti tą kūną, kuris yra labai realus, labai arti ir kuris yra ne toks, prie kokio esi įpratęs. Ir nukeliauti visą kelionę – kaip jį prisijaukinti ir kaip su juo keliauti toliau, nebekeliant klausimų, kurie galėjo kilti spektaklio pradžioje”, – kalba S. Ivaškaitė.

Kitas laidoje aptariamas spektaklis – „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“ – tai ketvirtas choreografės Gretos Grinevičiūtės darbas, tęsiantis jos šokio spektaklių, skirtų objektui ir artimam ryšiui, ciklą. Spektaklis tyrinėja draugystės sąvokos diapazoną, siekia kuo tiksliau atskleisti savanoriškos ir besąlygiškos sielų bičiulystės esmę.

Kalbėdama apie šį spektaklį, teatro kritikė Goda Dapšytė pabrėžia intymų ryšį tarp draugių, kartais gal sunkiai paaiškinamą. „Čia kalbame ne apie romantinę meilę, o apie geriausias drauges. Nes tai yra įdomus ir unikalus fenomenas to draugystės ryšio, kai mes pasirenkame visiškai niekuo nesusijusį žmogų ir su juo dalinamės intymiausiais dalykais pasaulyje. Kartais tokiais, kurių niekas kitas nesupranta. Kitas svarbus aspektas yra stebėjimo momentas. Tai, kuo šis spektaklis išsiskiria iš kitų Gretos darbų, yra atidžiam žvilgsniui suteikiama svarba. Žiūrint spektaklį galima matyti, kad pagrindinis momentas yra ne šokis, o tai, kaip jį stebi kita šokėja, ir tas stebėjimo momentas įgauna labai svarbią reikšmę – juk kartais mes užmirštame vieni kitus iš tiesų atidžiai pasižiūrėti”, – svarsto G. Dapšytė.

Fanatiška futbolo sirgalių kultūra, politinio protesto formos ir šokis susipina vokiečių kūrėjų spektaklyje „Non+Ultras“. Ši daugiasluoksnė metaforų visuma rodo, kokią sporto fanų būties estetiką ir galios žaidimų dinamiką įžvelgia šiuolaikinio šokio vizionieriai. Spektaklyje „Non+Ultras“ pasitelkiama socialinių tinklų logika, sirgalių žodynas, ritualai ir atributika, kuriant sąsajas tarp fanatiškos sirgalių kultūros ir politinio protesto formų.

Teatrologės Aistės Šivytės manymu, šis scenos darbas parodo, koks platus gali būti judesys. „Šis spektaklis labai stipriai remiasi sirgalių gestų žodynu. Tai yra pergalės gestai, nusivylimo gestai, palaikymo gestai ir panašiai. Tai priverčia mus galvoti, kaip galima plačiai interpretuoti šokį, kad net sirgalių gestas gali būti šokio dalimi”, – sako A. Šivytė.

Teatro kritikių teigimu, šio spektaklio žiūrovai gali pamąstyti ir apie sporto sąsajas su mūsų socialinėmis struktūromis, valdančiųjų galios žaidimus ir net rasti sąskambių su dabartiniu kultūros protestu.

„Teatro algoritmai” bus transliuojami per Lietuvos ryto” TV gruodžio 6 d., šeštadienį, 8.30 val., laidos kartojimas – ketvirtadienį 12.30 val.

Rengėjų informacija

Autorius: Karina Metrikytė

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama