A. Špilevojus apie kultūros situaciją Aukštaitijoje: „Žmonės nustoja tikėti, kad jų balsas ką nors lemia“

Vienas iš asamblėjos iniciatorių režisierius, dramaturgas, aktorius ALEKSANDRAS ŠPILEVOJUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ atvirai kalba apie regionų situaciją, lygindamas ją su centrinės valdžios veiksmais. „Vakar žiūrėjau, kaip LRT vadovo atleidimo pataisas komentavo Birutė Davidonytė ir kiti žurnalistai. Tai, ką jie kalbėjo apie įstatymo projekto prastūminėjimą Seime, atrodo kaip kopija to, kas dabar vyksta Panevėžio rajone“, – tvirtina jis.

Gimsianti Panevėžyje, skirta visai Aukštaitijai

Nors didelę dalį iniciatyvinės grupės sudaro asmenys, kilę iš Aukštaitijos sostinės, renginio siekis, pasak vieno iš organizatoriaus, yra platesnis: „Norime akcentuoti tiek sau, tiek visuomenei, kad tai bus ne tik Panevėžio kultūros asamblėja, bet ir visos Aukštaitijos. Stengsimės, kad tiek mūsų ateities asamblėjos, tiek kita veikla apimtų gerokai platesnę teritoriją.“ Siekdama maksimalaus efektyvumo ir atsparumo, Aukštaitijos kultūros asamblėja glaudžiai bendradarbiaus su Lietuvos kultūros asamblėja. Tai leis kultūros atstovams efektyviau išreikšti savo poziciją ir užtikrinti sistemos atsparumą. „Nenorime, kad būtų vienas taškas, kurį galima pulti, užspausti ar užtildyti. Kultūros asamblėją, kuri veikia visur, daug sudėtingiau užtildyti nei tokią, kuri būtų buvusi tik viename Lietuvos taške“, – pabrėžia A. Špilevojus. Panevėžio „Stasys Museum“. Vaido Garlos nuotrauka

Situacija regionuose kelia baimę kalbėti

Pašnekovo teigimu, viena esminių problemų, lėmusių asamblėjos poreikį, yra Aukštaitijos kultūros įstaigų pavaldumas. Dauguma jų regione pavaldžios ne Kultūros ministerijai, o tiesiogiai vietos savivaldybėms. Tai kuria nepageidaujamą tiesioginio politinio spaudimo mechanizmą. „Dėl šios pavaldumo schemos tiesioginis vadovas yra ypač arti, ir, jeigu savivaldybės vadovai ar merai nepritaria kultūros protestui, jie gali daryti greitą ir kartais labai stiprią tiesioginę įtaką kultūros darbuotojams bei organizacijoms“, – sako A. Špilevojus. Šis pavaldumas, pasak jo, generuoja baimę ir slopina viešą diskusiją: „Būtent toms kultūros organizacijoms labai reikia palaikymo, kad galėtų efektyviai veikti toliau ir nebijoti kalbėti apie situacijas, kurias mato, apie tos pačios žiniasklaidos gniaužimą ir apie vietos problemas.“ Protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Vilnius, 2025 m. gruodžio 9 d. Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka

Mato neviltį Panevėžio rajono kultūroje

Režisierius A. Špilevojus pateikia konkretų pavyzdį, iliustruojantį vietos valdžios elgesio būdą, – situaciją Panevėžio rajone. „Panevėžio rajono savivaldybė nutarė sujungti dvylika kultūros centrų visiškai nepasitarusi nei su kultūros bendruomene, nei su gyventojais. Tai daroma skubotai, be jokio išankstinio plano, gana žeminamu tonu atsiliepiama apie dabartinius kultūros centrų vadovus ir atsisakoma bet kokio dialogo“, – piktinasi režisierius. Toks valdžios elgesys kultūros darbuotojams neatrodo priimtinas: „Tai vietos kultūros darbuotojams kelia nerimą, baimę ir neviltį, žmonės nustoja tikėti, kad jų balsas ką nors lemia, kad jie gali ką nors pakeisti, kai politikai elgiasi aršiai, nieko neklausydami.“ Asamblėjos tikslas – kviesti vietinius valdininkus į pokalbį ir siekti geriausių sprendimų visiems.

Jeigu norime gauti ne kažkieno išfiltruotą, padiktuotą ir atrinktą kultūrą, mums reikia, kad kultūros kūrėjai turėtų visišką laisvę ir galimybę veikti taip, kaip jie jaučia, o ne taip, kaip jiems liepiama iš viršaus.

Tai daugiau nei kova už meną

Kultūros asamblėjos įspėja, kad problemos peržengia kultūros sektoriaus ribas ir paliečia platesnius visuomenės sluoksnius. Kreipdamasis į visuomenę A. Špilevojus pabrėžia situacijos svarbą kiekvienam piliečiui. „Jeigu norime gauti ne kažkieno išfiltruotą, padiktuotą ir atrinktą kultūrą, mums reikia, kad kultūros kūrėjai turėtų visišką laisvę ir galimybę veikti taip, kaip jie jaučia, o ne taip, kaip jiems liepiama iš viršaus. Ir jeigu norime toliau gyventi demokratinėje valstybėje, kova už kultūrą yra daugiau nei kova už meną. Kova vyksta už laisvą žodį, už laisvą žiniasklaidą ir už pamatines demokratijos vertybes“, – tvirtina jis. A. Špilevojus taip pat išreiškia susirūpinimą dėl kultūros sektoriaus finansavimo ir akcentuoja kultūros palaikymo būtinybę kriziniu laikotarpiu. „Nežinia, ar tai yra Kultūros ministerijos bausmė kultūros darbuotojams ir kūrėjams už tai, kad jie protestuoja, ar iš tiesų tiesiog nesuvokiama kultūros reikšmė valstybei, bet, esame tikri, šiuo laikotarpiu kultūra negali būti smaugiama, tildoma ar finansiškai dusinama. Atvirkščiai, ji turi būti palaikoma ir skatinama“, – įsitikinęs režisierius. Antroji kultūros bendruomenės asamblėja. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Per Aukštaitijos asamblėją bus pristatomi pranešimai apie judėjimo misiją, svarbiausias idėjas, tikslus ir artimiausius planus. Bus perskaitytas Aukštaitijos kultūros asamblėjos reglamentas, tvirtinama iniciatyvinė grupė, diskutuojama apie regiono kultūros viziją ir jos įgyvendinimą. Renginyje taip pat dalyvaus svečiai iš Lietuvos kultūros asamblėjos, jie pasidalins savo patirtimi ir įžvalgomis. Renginys nemokamas, kviečiami visi Aukštaitijos ir visos Lietuvos piliečiai, kuriems rūpi laisvas kultūros laukas. Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Austina Pakalnytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama