Gintaras GRAJAUSKAS
Ilada
Turinį įkėlė
Gintaras GRAJAUSKAS
Evoliucija
yra toks jūrų gyvūnas vadinasi sepija kai sepiją kas išgąsdina arba įskaudina arba šiaip pasidaro sepijai liūdna ir vieniša tai sepija turkšteli iš savęs rašalo debesėlį labai panašų į kitą sepiją ir tada toje bekraštėje jūroje jai jau nebe taip baisu ir nebe taip vieniša kadaise mes visi statmenieji dvikojai išropojom iš jūros iš riešapelekių žuvų išsivystė automechanikai pianistai kišenvagiai ir bolivudo šokėjos o štai iš tų sepijų vienišų ir liūdnų atsirado rašytojai *** tėti, iš manęs kiti vaikai juokiasi nes visų tėčiai kaip tėčiai, vairuotojai ar policininkai, tiktai tu vienas poetas puiku, sūnau, kad jie juokiasi būti poetu yra juokingas užsiėmimas ir tu juokis su jais kartu, bet viską stebėk stebėk visą laiką, nepaliaudamas stenkis gerai įsiminti tą juoką, stebėk jų judesius, jų slaptus susižvalgymus ypatingai stebėk, ką jie slepia už savo žodžių, kai kalba niekus stebėk kaip jie auga, kaip užauga ir pradeda keistis, kaip retėja jų plaukai ir blausiasi akys, raukšlėjasi oda kaip linksta stuburas ir iškrenta dantys tavo darbas bus stebėti jų džiaugsmą, jų buvimą ir neviltį, tavo darbas bus galiausiai suprasti, kad jie buvo verti įsižiūrėjimo ir lašo gailestingumo stebėk, kad nepraleistum to ypatingo momento – tai ir bus vienintelis atlygis už tavo viso gyvenimo darbą jeigu tau pasiseks, pamatysi, kaip juokingai ištįs jų veidai, kai galiausiai supras, jog visą gyvenimą jie tebuvo tavųjų eilėraščių medžiaga. *** Mes daug dirbame, nes reikia išgelbėt pasaulį. Mes diskutuojame apie didžiojo blogio prigimtį. Analizuojame blogio priežastis, baisimės blogio pasekmėmis. Ieškome, ką tokio galėtume jam pasakyti, kad jis galų gale liautųsi. Gal pasakyti jam, kad jis iš tiesų geras, tik to nežino? Ir jis susidrovės ir išeis. O gal pasakyti jam, kad dabar XXI amžius, ir jau niekas taip seniai nebedaro, kaip jis? Pasakyti jam, kad jis archajiškas, kad jis visiškas anachronizmas? O gal pasakyti jam – utiutiu, koksai putlutis, ir jis ims krykšti ir guguoti, ir jo kruvinos iltys iškris, ir jis pradės mums šypsotis bedante burna? Mes diskutuojame, ir pasiekiame konsensusą, ir prieš pat balsavimą su triukšmu atsidaro dvivėrės durys. Ir įeina blogis pro jas. Ir juokiasi, nes mes tokie juokingi, ir šitaip juokingai mirštame. *** vienas žmogus (dažniausiai moteris) pagalvoja: štai šitas žmogus žino, kaip mane išgelbėti kitas žmogus (dažniausiai tai vyras) pagalvoja: net neįsivaizduoju kaip bet gal galiu pabandyti dar jis pagalvoja: iš tiesų tai visai norėčiau ką nors išgelbėti o ta moteris pagalvoja kitaip: aš tai labai norėčiau būti išgelbėta niekas nieko žinoma neišgelbsti ir niekas neišsigelbsti (nes kas gi galėtų) bet kartais nutinka kad tie žmonės tiesiog pradeda gyventi kartu ir begyvenant jiems nutinka visokių dalykų kartais ir labai nesmagių bet kai kuriose nuotraukose jie atrodo iki kvailumo laimingi atrodo lyg būtų išgelbėtiMeistras
jei gyvenčiau iš naujo, tai norėčiau taisyti ką nors, kažką, kas nebeveikia suneštų man tai, kas nebeveikia, viso miestelio moterys taisyčiau lėtai, neskubėdamas, sutaisęs prisukčiau spyruoklę – ir kad sužibtų lemputės! kad sukrutėtų ratukai! vožtuvėliai pradėtų linksmai pūškuoti, dumplės kilnotis, velenai suktis, pompos kad pradėtų pumpuoti, basi vaikai kad imtų bėgioti po pievas, saulė vėl kad kiltų ir leistųsi, ir viskas kad imtų vėl veikti! o vienam vakar numirusiam atsivertų parištas žandikaulis burna lėtai prasižiotų, o iš burnos iššoktų gegutė ir susirinktų viso miestelio žmonės ir sakytų man – ot geras tu meistras esi, niekas visai jau nebeveikė, o tu taip gerai pataisei, dabar viskas vėl veikia.Autorius: ASTA
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
