Oškinytės- Eimanavičienės kosminės struktūros
Ilada
Turinį įkėlė
Klaipėdos profesionalaus meno galerijoje „Lyceum“ liepos 10–rugpjūčio 2 d. pristatoma žymios Lietuvos grafikės, Palangos garbės pilietės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės personalinė paroda „Iš klodų: grafika ir pastelės“, kurioje galima susipažinti su autorine menininkės 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių kūryba bei dailininkę išgarsinusiomis pastelėmis.
Agota BRIČKUTĖ
Užaugusi tarp lakūnų
Oškinytė-Eimanavičienė gimė 1942 m. Kaune, Lietuvos sklandymo pradininko Broniaus Oškinio ir lakūnės, slaugytojos Birutės Obelenytės-Oškinienės šeimoje. Nors abu tėvai buvo arčiau aviacijos nei meno, kūrybinė veikla jiems taip pat buvo nesvetima – B. Oškinis mėgo piešti, meistrauti, o B. Obelenytė-Oškinienė užsiėmė mezgimu, kuris buvo populiari moterų veikla pokariu. O G. Oškinytė-Eimanavičienė meno keliu kryptingai pradėjo žengti jau nuo mažens – mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje (dabar Juozo Naujalio muzikos gimnazija), laisvalaikiu mėgdavo piešti. Vėliau studijavo Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur 1965 m. baigė Grafikos fakultetą, įgydama pramoninės grafikės specialybę. Iškart po studijų ji gavo paskyrimą mokytojauti Kauno Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, tačiau ten ilgai neužsibuvo. Gyvenimo kelias atvedė į Palangą, kur pagal tuometį darbo poreikį atkeliavo grafikės tėvai. Taip prasidėjo daugiau nei pusę amžiaus besitęsianti menininkės draugystė su pajūriu.Duoklė Palangos miestui
Gyvenimas ir darbas Palangoje suteikė ne tik galimybę realizuoti įgytus profesinius, meninius įgūdžius (dirbo dailininke Prekybos valdyboje, Statybos ir architektūros skyriuje, „Naglio” kino teatre, vykdė užsakymus Klaipėdos dailės kombinate), bet ir reikšmingai formavo dailininkės kūrybos manierą, prisodrino ją pajūrio formų ir baltiškos dvasios. Nuo 1967 m. prasidėjo autorės kūrybinė biografija. Tuomet pirmą kartą ji eksponavo kelis lino raižinius jaunųjų dailininkų parodoje Kaune. 1970 m. grafikė surengė pirmąją personalinę parodą Klaipėdos dramos teatro fojė. Laikui bėgant G. Oškinytė-Eimanavičienė surengė daugiau nei 50 personalinių parodų visoje Lietuvoje. Nuo 1978 m. prisijungė prie Lietuvos dailininkų sąjungos, o nuo 1983 m. priklauso Palangos menininkų grupei „Mostas”, su kuria dalyvauja jungtinėse parodose. 2005 m. dailininkei suteiktas meno kūrėjo statusas. Ilgametis darbas ir kūryba Palangoje taip pat buvo pastebėti ir įvertinti – 2016 m. už aktyvią meninę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį į Palangos miesto kultūrą jai suteiktas Palangos miesto garbės pilietės vardas.Grafikę išgarsino pastelės
Idėja surengti parodą galerijoje „Lyceum“ kilo susipažinus su kūrybinės grupės „Mostas“ veikla ir ilgamete jos nare grafike G. Oškinyte-Eimanavičiene, kurios kūryba be galo artima Klaipėdai ir visam pajūrio kraštui. Parodoje galerijoje „Lyceum“ nutarta pristatyti dalį žymiųjų, autorę išgarsinusių pastelių ciklų. Būtent iš šio žanro kūrinių G. Oškinytė-Eimanavičienė daug kam žinoma ir atpažįstama. Pastelių cikluose („Piliakalniai“, „Žemės rūbas“, „Akmenų ženklai“, „Labas ir sudie“, „Pajūrio formos“, „Klodai“, kt.) atsiskleidžia charakteringas meninis stilius – smulkus, puantilistiškas grafito štrichas, primenantis pajūrio smėlio smilteles, vyraujanti minimalistinė estetika, subtilūs, švelnūs tonai. Tiesa, menininkės pastelės neapsiriboja vien charakteringa formaliąja raiška, talpina ir tvirtą simbolinę plotmę. Ritminguose pastelių sluoksniuose įpinami kruopščiai išpiešti motyvai (įvairūs archajiniai radiniai, papuošalai, senovinių indų fragmentai) byloja apie glaudų menininkės pasaulėjautos ir baltiškosios kultūros ryšį. Komponuodama paveikslus, G. Oškinytė-Eimanavičienė ypatingą reikšmę ir svorį suteikia pastariesiems baltiškiems reliktams – padidina jų mastelius ir lyg inkliuzus panardina į abstrahuotus lietuviškus peizažus.Viskas juda ratu
Oškinytės-Eimanavičienės kūriniuose nesunkiai pastebimos pasikartojančios rato, rutulio, apskritimo formos (augalų sėklos ar kosminiai, dangaus kūnai), koncentriškos linijos. Kaip ir žmogaus gyvenime, taip ir grafikės kūryboje viskas juda ratu. Pastarasis kūrinių kompozicijas organizuojantis ritmas taip pat prabyla simboliškai – apie nenutrūkstamą, ciklišką, atsinaujinančią pasaulio, gyvybės tėkmę ir skirtingais amžiais gyvenimą valdančią kosminę, pamatinę struktūrą. Per ilgą kūrybinės veiklos laiką grafikė ne kartą pristatė grafikos ciklus, atliktus kone visomis grafikos technikomis – oforto, akvatintos, kartono raižinio, tušo, monotipijos, grafito, taip pat mišria koliažo, akvarelės ir net arbatos technika. Autorės pamėgtame formate – kūrinių cikluose, gvildenamos gamtos, jos elementų temos, gyvybės paslaptys, visatos neaprėpiamumas. Kūrybiškai įgyvendindama pasirinktas idėjas, dailininkė jas plėtoja serijomis, išlaikydama minties nuoseklumą, ieškodama prasmingų jungčių su jau sukurtų darbų temomis. Per daug kūrybos ir parodinės veiklos metų G. Oškinytė-Eimanavičienė sukaupė gausybę darbų, suskirstė juos pagal atlikimo techniką ir tematiką. Taip atsirado parodos galerijoje „Lyceum“ pavadinimas „Iš klodų: grafika ir pastelės“. Pristatomos ne tik pastelės, bet ir autorės archyvuose netikėtai atrasti kartono raižiniai, sukurti 8-ąjį ir 9-ąjį dešimtmečiais. Pastaruosiuose vyraujančios temos aprėpia lietuviško kraštovaizdžio įvairovę ir unikalumą, sudarantį mūsų tautos ir savasties pagrindą, taip pat pinamos žmogiškojo ryšio ir laiko tėkmės siužetinės linijos.Autorius: ASTA
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
