Midvikio „Pastelinis džiazas“

Klaipėdos profesionalaus meno galerijoje „Lyceum“ gegužės 9–31 d. eksponuota žymaus Lietuvos skulptoriaus, dailininko Regimanto Midvikio (1947–2015) kūrinių paroda „Pastelinis džiazas“, kurioje pristatytos menininko sukurtos pastelės, įkvėptos džiazo ir pajūrio kraštovaizdžio ritmų. Agota BRIČKUTĖ  

Palikimo dalis

Midvikis buvo vienas žymiausių Lietuvos skulptorių, garsėjęs monumentaliomis bronzos ir granito skulptūromis tautinėmis, lietuvišką atmintį įtvirtinančiomis temomis, gebėjimu suderinti klasikines medžiagas su šiuolaikine, lakoniška, bet išraiškinga forma. Jis taip pat sukūrė charakteringų dekoratyvinių skulptūrų ir paminklų viešosioms Klaipėdos miesto erdvėms – granitinį „Senamiesčio katiną” (1979 m.), „Žemė kėlė” (1980 m.), „Žeme, nepalik mūsų” Klaipėdos gimdymo namų vestibiulyje (1983 m.), paminklą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui (2009 m.), Martyno Mažvydo skulptūrą Lietuvininkų aikštėje (1997 m.) ir kt. Tačiau nedaugelis žino apie kur kas asmeniškesnę, intymesnę R. Midvikio kūrybinio palikimo dalį – pasteles. Menininkas paliko daugiau nei šimto pastelių seriją, įkvėptą džiazo muzikos, vitališkos gamtos jėgos, kūrėją jaudinusio pajūrio kraštovaizdžio ir kasdieninių pasivaikščiojimų Baltijos jūros pakrante, mezgant vidinį dialogą su jūros ir vėjo stichijomis. Neįprastai žvarbią gegužę galerijoje „Lyceum” pristatyta R. Midvikio paroda „Pastelinis džiazas” šildė lankytojų širdis abstrakčiais, lyriškais kūriniais, o dailininką pažinoję bičiuliai ir amžininkai atrado ypatingai emocionalią išėjusio menininko pasaulėjautą. Midvikio darbuose vyraujanti vizualinių elementų ritmika atskleidė muzikalų kūrinių pradą. Kaip džiazo muzikoje, taip ir R. Midvikio pastelėse juntama improvizacija, kūrybinė laisvė, žaismingumas. Automatinio piešinio prisodrintos kompozicijos, sodrus, kontrastingas koloritas byloja apie vienu ypu, vienu įkvėpimu sukurtus kūrinius, inspiruotus autoriaus sielą apėmusių išgyvenimų, prisodrintus šviesaus emocionalumo.  

Vitališka jėga

Midvikis meistriškai valdė abstrakcijos žanrą – improvizuotą, niuansuotą piešinio liniją, puikiai jautė kompoziciją ir jos sudedamuosius komponentus. Kurdamas pasteles, jis atsiribodavo nuo atpažįstamos tikrovės elementų ir reprezentatyvumo, susitelkdavo į vizualinių elementų grynumą ir išgyvenamų būsenų perteikimą popieriuje. Tokiu būdu sugebėjo sukurti kūrinius, tiesiogiai prabylančius į žiūrovų pasąmonę, atspindinčius subtilius žmogaus psichologijos niuansus, individo ir aplinkos ryšį, gamtos cikliškumą ir metamorfozes. Žvelgiant į spalvinius R. Midvikio pastelių derinius, ryškėja kontrasto principu pagrįsta estetika, simboliškai perteikianti gyvenimo dvilypiškumą, nuolatinę šviesos ir tamsos pradų kovą. Vis dėlto bendras kūrinių fonas šviesus ir žaismingas, bylojantis apie tikėjimą gyvenimu, žmonėmis ir nepaliaujamą būties santarvės siekį. „Pasaulis yra nepakartojamas, amžinas vyksmas. Įsižiūrėdamas į tai, ką kuria gamta, juntu, kokia vitališka jėga vykdo visas metamorfozes. Ta jėga persmelkia ir mus, ir mes tampame amžinojo vyksmo laikinais išgyventojais”, – yra sakęs R. Midvikis. Ekspozicija galerijoje „Lyceum” buvo nedidelė, bet svarbi įžanga į 2025-ųjų rudenį vyksiančią platesnio masto retrospektyvinę R. Midvikio kūrinių parodą, kurioje bus ne tik pastelių, bet ir skulptūrų maketų, tapybos ir grafikos kūrinių.   Apie autorių Midvikis (1947–2015) – vienas žymiausių Lietuvos skulptorių, dailininkų. Gimė Eidintų k. Tauragės r. 1964–1971 m. studijavo skulptūrą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Baigęs studijas, persikėlė gyventi į Klaipėdą, kur dirbo „Dailės“ kombinate. Paskutiniuosius 16 metų gyveno ir kūrė gimtojoje Tauragėje. Nuo 1969 m. pradėjo dalyvauti parodose. 1975 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Kūrė dekoratyviąsias ir mažųjų formų skulptūras, portretus, paminklus, piešė karikatūras, pasteles, tapė. 1994 m. už Rainių kančių koplyčios sukūrimą (Telšių r.) R. Midvikis (kartu su kitais bendraautoriais) tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Po mirties, 2015 m. rugsėjo 9 d. R. Midvikiui suteiktas Tauragės rajono garbės piliečio vardas. Midvikis sukūrė daug monumentalių skulptūros kūrinių: Rainių kankiniams, Kražių skerdynėms atminti, Simonui Daukantui Lenkimuose, Martynui Mažvydui Klaipėdoje, Karaliui Mindaugui Vilniuje, Žemaičių apygardos partizanams Telšiuose, Juozui Miltiniui Panevėžyje, Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje, Lietuvos vardo tūkstantmečiui Klaipėdoje, kompoziciją seniesiems dievams Patrimpui, Perkūnui, Patulai Rambyne, Oginskiams Rietave ir kt.

Autorius: ASTA

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama