Vilniaus Kalvarijų bažnyčios sienose slypi daugiau atradimų – restauratorė tikisi atidengti dar vieną freską
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Praeitą savaitę Vilniaus arkivyskupijos kurija pranešė, kad atliekant planinį restauravimą netikėtai atrastos XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios barokinės freskos. Šis atradimas leidžia teigti, kad Kalvarijų bažnyčia yra maždaug šimtmečiu senesnė, nei manyta iki šiol. Be to, restauratorė ir atliekamų restauravimo darbų vadovė INDRĖ VALKIŪNIENĖ mano, kad tai turbūt dar ne viskas: ji įtaria, kad bažnyčios sienos gali slėpti dar vieną freską.
youtube.com videoPo tinko sluoksniu – istoriją keičiantis atradimas
Sienų tapybos restauratorė I. Valkiūnienė dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja, kad istoriją keičiančios freskos atrastos greitai.
„Darbų pradžioje iš karto zonduojame sienas ir ieškome, ar yra kokios nors tapybos, apie kurią nežinojome. Planavome atidengti portalą abiejose presbiterijos pusėse, tačiau jis nesibaigė iki pat karnizinės dalies – tai sukėlė įtarimą, kad yra didesnės apimties tapyba“, – kalba restauratorė.
Dvi reikšmingos scenos
Menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos docentė BIRUTĖ RŪTA VITKAUSKIENĖ aiškina, kad Kalvarijų bažnyčios pietinėje ir šiaurinėje presbiterijos sienose atrastos freskos vaizduoja dvi scenas. Viena susijusi su dominikonų pamaldumu ir vaizduoja dominikonų vienuolį, besimeldžiantį Nukryžiuotajam. Greičiausiai tai šv. Tomo Akviniečio, vieno pagrindinių dominikonų teologų, vizija, kai jis meldėsi priešais prabilusį į jį Nukryžiuotąjį.
Kita freska, matyt, susijusi su kompozicija didžiajame altoriuje, kuriame turėjo būti pavaizduota Golgotos scena.
„Vieną iš Golgotos scenoje dažnai vaizduojamų figūrų – šv. Lionginą – matome dešinėje altoriaus pusėje. Toliau sienoje greičiausiai pavaizduota scena, kai Kristui įteikiamas kryžius“, – įžvalga dalijasi menotyrininkė.
Gilinantis į atrastas freskas galima įžvelgti ryšį su dominikonų observantų kongregacija, pabrėžia docentė B. R. Vitkauskienė. Ši vienuolinė bendruomenė XVII a. antrojoje pusėje įsikūrė Abiejų Tautų Respublikoje – Lietuvoje ir Lenkijoje.
Restauratorė I. Valkiūnienė svarsto, kad freskos galėjo būti uždažytos XVIII a. antrojoje pusėje, kai bažnyčia buvo rekonstruojama: statomi nauji šoniniai altoriai, sakyklos, įrengiamas interjeras ir sukuriamas naujas tapybinis dekoras. Restauratorė sako, kad tokie dalykai buvo įprasti atnaujinant pastatus pagal naujausius to meto meninės raiškos reikalavimus.
Atrastos freskos – šventė bendruomenei
Menotyrininkė B. R. Vitkauskienė pabrėžia, kad šis atvejis – turbūt pirmas Lietuvoje, kai dėl meno kūrinio atradimo keičiasi bažnyčios pastatymo metai. Ji atkreipia dėmesį, kad Vilniaus Kalvarijų bažnyčia yra neįprasta, nes ėjo iš rankų į rankas.
Menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos docentė Birutė Rūta Vitkauskienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kalbėdamas apie atrastas freskas Vilniaus Kalvarijų parapijos klebonas kunigas J. Vitkovskis neslepia džiaugsmo. Jis sako, kad šios akimirkos laukė maždaug dešimtmetį, tad sužinojus apie atradimą širdis prisipildė laimės.
„Šios akimirkos mes laukėme labai ilgai. Restauravimo darbų programa buvo parengta prieš daugiau nei dešimtmetį. Vilniaus arkivyskupijoje yra daug į kultūros paveldo registrą įtrauktų objektų. Labai džiaugiamės, kad, nepaisant sunkumų, pavyko į Šventojo Sosto kultūros paveldo objekto tvarkos programą įtraukti ir mūsų, Vilniaus Kalvarijų, bažnyčios interjero restauraciją“, – kalba parapijos klebonas.
Kunigas sako, kad pirmas darbų etapas jau baigtas: „Galime džiaugtis atnaujinta nuostabia bažnyčia. Tiesa, numatyti dar bent šeši etapai, ir, atsižvelgdami į finansines galimybes, tuos darbus tęsime dar tikriausiai ne vienus metus.“
Pasakodamas apie restauravimo darbus, kunigas J. Vitkovskis atviras: bažnyčios restauravimas jam nėra tik meno ir architektūros atnaujinimas – tai susitikimas su istorija ir žmonijos šaknimis.
„Panašiai vyksta ir mūsų širdyse – uždėta tiek tinko, tiek sluoksnių, o Dievas nori viską atidengti, kad pamatytų pirmykštį mūsų grožį“, – palygina dvasininkas.
Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios klebonas kunigas Jurgis Vitkovskis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Freskų atradimo dieną parapijos klebonas vadina švente – šia proga surengė koncertą: „Norėjome išreikšti dėkingumą Dievui, Vilniaus arkivyskupijai ir restauratorei Indrei bei jos komandai už nuostabų profesionalų darbą.“
Sienos slepia ir daugiau kūrinių?
Restauratorė I. Valkiūnienė sako, kad dabar bažnyčioje bus tęsiamas pirminis restauravimo projektas, kurio metu bus bandoma atidengti visas bažnyčios sienas ir grąžinti pirminę spalvą.
Ji teigia, kad, tikėtina, atrastos dar ne visos uždažytos freskos: „Yra tokių minčių. Tikimės koplyčioje rasti uždažytą skliautą. Sunku pasakyti, ar kitose vietose bus atrasta figūrinės tapybos, tačiau manau, kad gerokai pasikeis dekoratyvūs elementai, kuriuos tikimės atidengti.“
Restauratorė Indrė Valkiūnienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Paklausta, ar numanoma freska gali būti taip pat istoriją keičiantis radinys, restauratorė I. Valkiūnienė prisipažįsta negalinti to pasakyti.
„Negaliu atspėti, tai bus dekoratyvi tapyba ar vėlgi kokia nors figūrinė kompozicija. Sunku pasakyti, nes duomenų dar neturime. Tik turime žinių, kad ten yra užuominos senesnių nei XIX amžiaus dalykų“, – apie galimus atradimus netolimoje ateityje pasakoja Vilniaus Kalvarijų bažnyčios restauravimo darbų vadovė I. Valkiūnienė.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
