Už spektaklio ribų: menininkas kaip svetimkūnis vartotojų pasaulyje

Gi Deboras rašė, kad šiuolaikinė visuomenė tapo spektakliu - begaline imitacijų grandine, kurioje gyvenimas prarado tiesioginį patyrimą. Visa, kas buvo tikra, virto reprezentacija. Šiandien svarbiau ne būti, o atrodyti; ne gyventi, o įtikinti, kad gyveni. Spektaklio visuomenėje žmonės nebesiekia tiesos ar prasmės - jie siekia vaizdo, kuris atrodytų prasmingas.

Menininkas, kuris rašo ne dėl rinkos, o dėl tiesos, neišvengiamai atsiduria už spektaklio ribų. Jam tenka gyventi tarsi šešėlyje - toli nuo ekranų šviesos, nuo masinės sėkmės imitacijų, nuo priklausomybės atrodyti, o ne būti. Bet būtent toje tamsoje, kurioje viskas atrodo „nereikalinga“, gimsta tai, kas autentiška. Ten atsiveria vieta kontempliacijai, tylai, tikram buvimui.

Tad kai visi bėga vartotojiškumo konvejeriu, menininkas eina prieš srovę. Jis – priminimas, kad egzistuoja kita galimybė: gyventi ne tam, kad būtum matomas, o tam, kad iš tikrųjų būtum. Spektaklis gali apakinti minias, bet negali užtemdyti tų, kurie mato.

Autorius: VE.LT

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama