PAVOJINGA KALKULIACIJA

Nors Efektyvusis altruizmas (EA) patyrė smūgį, tačiau su juo susijusios ekstremalios idėjos įsiskverbė į kai kurias galingiausias pasaulio organizacijas.

Elonas Muskas spalio 5 d., likus mėnesiui iki JAV prezidento rinkimų, šoko ant scenos Donaldo Trumpo mitinge Butleryje, Pensilvanijoje. Dėvėdamas kepuraitę „Padaryk Ameriką vėl didžią“ ir marškinėlius su logotipu „Okupuok Marsą“, technologijų magnatas stryktelėjo aukštyn, ištiesęs rankas, apnuogindamas juosmenį ir diafragmą, – suteikė fotografams galimybę užfiksuoti jo marionetės stiliaus pozą. Tas vaizdas tapo virusiniu.

Silicio slėnis ilgą laiką nelengvai užmegzdavo santykius su politika. Pasaulio technologijų sostinės ir Vašingtono sąveika istoriškai buvo šalta, apsiribodavo retkarčiais Kongrese vykstančiais klausymais, kur generaliniai įmonių direktoriai mechaniškai pareikšdavo savo apgailestavimą technologijų gluminamiems politikams. Tačiau per pastarąją rinkimų kampaniją technologijų elitas, įskaitant Muską, rizikos kapitalo milijardierius Marcą Andreesseną, Beną Horowitzą, savo svorį (ir pinigus) metė, kad palaikytų autoritarinę Trumpo platformą.

Yra daug būdų, kaip daryti poveikį politikai, vieni akivaizdesni už kitus. Po nerimą keliančios politinio aktyvumo bangos vis įtakingesnė darosi nauja pasaulėžiūra, orientuota į technologinę ateitį, įkvėpta technofilosofijų, apimančių efektyvųjį altruizmą ir ilgalaikiškumą, sąveikos. Abu šie reiškiniai atsirado elitiniuose Didžiosios Britanijos universitetuose ir, entuziastingai palaikomi Silicio slėnio milijardierių, dabar yra siejami su vis radikalesnėmis, net apokaliptiškomis žmonijos ateities vizijomis. Šios idėjos persmelkia vyriausybių ir akademinės bendruomenės aukščiausius lygmenis visame pasaulyje. Atėjo laikas ir plačiajai visuomenei apie tai sužinoti daugiau.

Kaip gerą idėją paversti ekstremistine

Pradėkime nuo geriau pažįstamo veiksmingojo altruizmo – šį judėjimą 2000-ųjų pradžioje įkūrė du jaunuoliai. Australų moralės filosofas Toby’s Ordas, anuomet 30-metis Oksfordo universiteto akademikas, pateko į dienraščių antraštes, pažadėjęs, kad 1 milijoną svarų sterlingų iš savo būsimo uždarbio skirs labdarai. Studentas Williamas MacAskillas savanoriškai pasisiūlė dirbti su juo, suintriguotas vizijos, kaip reikia panaudoti įrodymus ir protą, siekiant nustatyti geriausią būdą padėti kitiems. 2009 m. jiedu įkūrė tai, kas dabar žinoma kaip Veiksmingojo altruizmo centras (Centre of Effective Altruism), toliau plėtodami šį požiūrį ir skatindami kitus prisijungti.

Efektyviojo altruizmo (EA) pasekėjai dažnai remiasi dviem pagrindiniais principais: „uždirbti, kad atiduotum“ ir „tikėtina vertė“. Pirmasis skatina iš visų jėgų stengtis, kad galėtum kuo daugiau dovanoti kitiems. Tikėtina vertė tiksliai nustato, dėl kokių priežasčių nusipelnoma dovanų. Tą lengva apskaičiuoti: rezultato vertę padauginkite iš jo atsiradimo tikimybės. Jei žaisdami pokerį statomus pinigus padauginsite iš savo šansų laimėti, gausite tikėtiną vertę. Jei ši vertė teigiama, rizikuoti verta.

Skaičiavimas tampa sudėtingesnis, kai taikomas kompleksiškesnėms, painesnėms situacijoms, todėl veiksmingasis altruizmas dėmesį sutelkė į kiekybiškai įvertinamą rezultatą – tai gyvybių gelbėjimas. Pavyzdžiui, ši bendruomenė labai skatina tas labdaros organizacijas, kurios kovai su maliarija Afrikoje pasitelkia tinklelius nuo uodų ir tabletes, – tai pigūs ir veiksmingi būdai sumažinti mirtingumą.

Skeptikai netrukus atkreipė dėmesį, kad šis pagalbos teikimo būdas nepaiso daugybės sudėtingų aplinkybių, nenumatytų pasekmių. Pavyzdžiui, Zambijoje paramos gavėjai pradėjo tinklelius nuo uodų naudoti žvejybai, o tai tapo grėsme žuvų atsargoms visoje Afrikoje. Be to, neatsižvelgiama ir į gyvenimo kokybę.

Nepaisant kritikos, pažadas padaryti galingą poveikį visam pasauliui sužavėjo turtingą, į sprendimus orientuotą Silicio slėnio kompaniją. Dustinas Moskovitzas, vienas iš Facebook įkūrėjų, tapo ankstyvu šios idėjos šalininku. 2012 m. jo labdaros organizacija Good Ventures bendradarbiavo su GiveWell, orientuota į Efektyvųjį altruizmą, ne pelno organizacijas vertinančia pagal EA nuostatas. Šis bendradarbiavimas paskatino susikurti atskirą grupę, pavadintą Open Philanthropy, per kurią Moskovitzas ir jo žmona paaukojo daugiau kaip milijardą dolerių pasiekti tikslams, susijusiems su veiksmingojo altruizmo bendruomene.

Savo ruožtu MacAskillas ir kiti toliau propagavo šią filosofiją universitetų miesteliuose visame pasaulyje. 2012 m. jis susipažino su MIT fizikos bakalauru, kuriam rūpėjo gyvūnų gerovė. MacAskillas įtikino studentą imtis pelningos karjeros ir aukoti pinigus, užuot atsidėjus konkrečiam tikslui.

Tas studentas buvo Samas Bankmanas-Friedas, vėliau įkūręs FTX kriptovaliutų biržą, sukaupęs didžiulį turtą – bendra suma siekė 26,5 mlrd. JAV dolerių. Laikydamasis duoto žodžio, jis paaukojo nemažas sumas EA – įvairioms efektyviųjų altruistų reikmėms. Tačiau 2022 m. lapkritį FTX paskelbė bankrotą, o Bankmanui-Friedui buvo pareikšti kriminaliniai kaltinimai, įskaitant sukčiavimą elektroninėmis priemonėmis ir pinigų plovimą. Kovo mėnesį jis nuteistas kalėti 25 metus, įpareigotas grąžinti 11 mlrd. dolerių.

Bankmano-Friedo žlugimas išryškino tikėtinos vertės spąstus – jo taikytos priemonės kilniam tikslui pasiekti buvo neteisėtos. Altruisto nuosmukis pakirto veiksmingojo altruizmo reputaciją, tačiau bendruomenės dauguma vis dėlto nėra vertinama kontroversiškai. Nauja atšaka – Efektyvusis altruizmas – evangelizuoja tuos pačius filosofinius idealus, darydama vis didesnę įtaką turtingiausiems pasaulio asmenims, įtraukta į kai kurių didžiausių planetos kompanijų darbotvarkę, nors griežtesni kritikai mano, kad EA gali būti dar pavojingesnis už savo pirmtakus.

Apokaliptinės vizijos

Ilgalaikiškumas, kuris augo ir klestėjo kartu su EA, verčia etiškai spręsti žmonių rasės egzistencijos problemas kaip svarbiausią prioritetą. Dvi grėsmės, kaip teigia šito požiūrio pasekėjai, gali sunaikinti humanus rūšį: dirbtinis intelektas, nesuderinamas su žmogaus vertybėmis, ir inžinerinė pandemija. Kartojant EA tikėtinos vertės mantrą, galima teigti, kad šių problemų sprendimas yra svarbesnis už bet kokias filantropines pastangas padėti žmonėms, kurie gyvena šiandien. Tuo pat metu kai kurie ilgalaikiškumo ekspertai įsivaizduoja ateitį, kurioje trilijonai žmonių galėtų gyventi beveik tobulos gerovės sąlygomis. Sunku įsivaizduoti scenarijų, kuris teiktų dar daugiau tikėtinos „vertės“.

Šios idėjos skamba ekstremaliai, tačiau, sutelkusios milijardinę armiją tokių žmonių kaip Moskovitzas ir Bankmanas-Friedas, jos užėmė išskirtinai svarbią vietą. „Akademinėje bendruomenėje buvo labai apgalvotai kuriami specialūs laukai, leidžiami pinigai, steigiami tyrimų centrai Oksforde, Kembridže, NYU, Berklyje, Ostine ir Harvarde“, – sako Davidas Thorstadas, Oksfordo Pasaulinių prioritetų instituto vyresnysis mokslinis tyrėjas, pridurdamas, kad EA buvo nukreiptas į filosofiją ir džiaugėsi sėkme, nes investuotojų į šią sritį esama palyginti mažai. „Efektyvieji altruistai pradėjo nuo idėjos daryti gera efektyviai – tai labai įprastas požiūris“, – sako Thorstadas. Tada atėjo „ilgalaikiškumo pranašai... [ir] EA įgijo dar daugiau galios ir kontrolės.“

Elektroniniu paštu atsiųstame paaiškinime Efektyviojo altruizmo centras mane patikino, kad ilgalaikiškumą ir EA reikėtų vertinti kaip atskiras filosofijas. Kai kurie efektyvieji altruistai nepritaria nekritiškam požiūriui į ilgalaikiškumą, o kiti entuziastingai tą propaguoja. Tačiau visi neabejotinai yra glaudžiai susiję. MacAskillas ir Ordas, du EA įkūrėjai, išleido knygas, patvirtinančias ilgalaikiškumo siekius, o į EA orientuoti donorai, tokie kaip Open Philanthropy, skyrė lėšų akademinėms organizacijoms, propaguojančioms ilgalaikiškumo darbotvarkę.

Ši įtaka iš akademinės bendruomenės dabar jau išplito į privačias įmones, pasiekė vyriausybę. Iki šiol tai buvo ypač akivaizdu, dirbant su dirbtiniu intelektu. Dauguma ilgalaikiškumo ekspertų mano, kad dirbtinio visuotinio intelekto (AGI), kurio galimybės prilygtų arba viršytų žmogaus galimybes, išradimas bus labai svarbus rūšies ateičiai, tačiau jie mano, kad tai lems dvilypį rezultatą – AGI arba pradės utopinį žmonijos amžių, arba ją visiškai sunaikins. Dėl šios priežasties jie nereikalauja, kad dirbtinio intelekto tyrimai būtų visiškai nutraukti, tačiau ragina apriboti jų plėtrą. Didelės vertės įmonės, tokios kaip OpenAI (80 mlrd. USD), x.AI (24 mlrd. USD), Anthropic (18,4 mlrd. USD), stipriai susijusios su EA ir ilgalaikiškumo siekiančiais judėjimais, tiki saugia technologijų evoliucija. Taip manyti yra patogu, juk jie patys ją reguliuoja.

Eugenika ir transhumanizmas

Kai kurie ekspertai šias idėjas laiko susijusių filosofijų kamuoliu, kurį jie pavadino TESCREAL. Šis terminas apima transhumanizmą (žmonės turėtų tobulėti, pasitelkdami technologijas), ekstropianizmą (žmonijai lemta tapti nemirtingai), singuliaritarianizmą (tikėjimą, kad technologijų išskirtinumas yra pageidautinas ir siektinas), kosmizmą (žmonės turėtų siekti skaitmeninio nemirtingumo ir plisti Visatoje). Su tuo susijęs racionalizmas, efektyvusis altruizmas ir ilgalaikiškumas. Racionalizmas – šiuo atveju pasaulėžiūra, atsiradusi iš internetinio dienoraščio „Mažiau yra negerai“, apžvelgiančio 2000-ųjų pabaigoje įvykusį bendruomeninį forumą, skirtą tokioms problemoms kaip DI ir EA. Šio tipo racionalizmas, kartais vadinamas „taikomuoju racionalumu“, įspėja apie kognityvinio šališkumo pavojų ir siekia mokslu pagrįstą mąstymą taikyti tiek sudėtingoms sritims, tiek priimant asmeninius sprendimus.

Sąvoką TESCREAL 2024 m. balandį paskelbė filosofas Emile’is P. Torresas, ilgalaikiškumo propaguotojas, ir Timnitas Gebru, garsus kompiuterių mokslininkas. Tekste jų požiūriai ne tik susiejami, bet ir paaiškinama, kaip atsirado keistokas akronimas: „Šios ideologijos, laikytinos tiesioginėmis pirmosios bangos eugenikos palikuonėmis, susiklostė maždaug tokia tvarka, daugelį iš jų kūrė arba diegė tie patys asmenys“, – rašo mokslininkai.

Įvairios TESCREAL filosofijos, atrodo, yra susijusios tarpusavyje. Nicką Bostromą, gerai žinomą efektyvųjį altruistą, Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto įkūrėją, kai kas laiko ir mąstymo apie ilgalaikiškumą pradininku. Jo knyga „Superintelektas“ diskutuoja apie DI keliamą egzistencinę riziką – Bostromas nuolat buvo vienas garsiausių balsų, teigiančių, kad netinkamai suderintas DI gali pražudyti visus planetos gyventojus. Švedų filosofas 1998 m. įkūrė Pasaulio transhumanistų asociaciją, propaguojančią, kad žmonijai būtinos technologijos, nes jos ne tik padidins gebėjimus, bet ir prailgins gyvenimą. Reikia susilieti su technologijomis, kad peržengtume savosios rūšies apribojimus.

Elonas Muskas – dar vienas garsus transhumanistas. Naujausia jo įmonė Neuralink, siekianti užtikrinti tiesioginę smegenų sąsają su kompiuteriu, pasitelkiant implantuojamus lustus, jau pradėjo testuoti žmones. Muskas prisideda ir prie ilgalaikiškumo propagandos. MacAskillas 2022 m. paskelbė bestselerį „Už ką esame skolingi ateičiai“, išsamiai išdėstęs ilgalaikiškumo viziją, kad kuo plačiau ją paskleistų. Stephenas Fry’us knygą apibūdino kaip „stebuklą“, pats MacAskillas pasirodė Dienos laidoje su Trevoru Nojumi, o Muskas pripažino, kad „tai atitinka ir jo filosofiją“.

OpenAI įkūrėjas Samas Altmanas taip pat išreiškė paramą ir skyrė pinigų projektams, patenkantiems į TESCREAL paketą, nors atsiribojo nuo kai kurių idėjų. Pavyzdžiui, investavo į tą įmonę, kuri siekia 10 metų, t. y. proto ribose, pailginti žmogaus gyvenimą. Pasak Altmano, „žmonių auginimas yra labai geras dalykas“, bet jis pabrėžia, kad pats nėra transhumanistas. Tai galėtų atrodyti prieštaringa.

Didesnį nerimą kelia teiginys, kad visi TESCREAL įsitikinimai įsišakniję eugenikoje, tačiau tą sunkiau įrodyti. Istoriškai buvo tam tikras ryšys. Julianas Huxley’s (rašytojo antiutopisto Aldouso brolis), 1959–1962 m. buvęs Britų eugenikos draugijos prezidentas, transhumanizmo idėjas pirmą kartą išpopuliarino 6-ajame dešimtmetyje. Siekdami pagerinti žmonių gebėjimus, kai kurie transhumanistai pasisakė už dauginimosi selekciją, o pastaruoju metu agituoja už tokias technologijas kaip genų redagavimas. Tiesa, nė vienas iš pagrindinių veiksmingojo altruizmo veikėjų ar ilgalaikiškumo adeptų šiandien atvirai nebeapeliuoja į eugeniką.

Vis dėlto bendruomenę apėmusi IQ ir dirbtinio intelekto manija rodo, kad kai kas toliau flirtuoja su eugenikos idėjomis. Buvęs EA narys 2023 m. pranešė, kad Veiksmingojo altruizmo centras išbandė naują žmonių vertės matavimo būdą, taikydamas metrinę sistemą, nustatant vadinamąją potencialią numatomą ilgalaikę instrumentinę vertę (PELTIV). Iš tų žmonių, kurių intelekto koeficientas mažesnis nei 120, būtų atimami PELTIV taškai, o dirbančių EA organizacijose arba dirbtinio intelekto srityje „vertės“ koeficientas turėtų būti dar aukštesnis.

Kai kas kaltina EA bendruomenę moksliniu rasizmu, nors šie kaltinimai labai spekuliatyvūs. Tiesa, praėjus vos mėnesiui po Bankmano-Friedo arešto, Torresas paviešino 1996-ųjų elektroninį laišką, kuriame Bostromas prie pareiškimo „juodaodžiai yra kvailesni už baltuosius“ pridūrė: „Man patinka šis teiginys ir manau, kad tai tiesa.“ Nors Bostromas atsiprašė, tačiau šis jo pareiškimas sukėlė skandalą. 2024 m. balandį Oksfordas uždarė jo įkurtą Future of Humanity Institute.

Užverbuoti jaunus,

įgyjant kiek įmanoma daugiau galios

Kodėl po daugybės kilusių skandalų Efektyvusis altruizmas ir ilgalaikiškumo judėjimas lieka tokie įtakingi, nors kai kurių šalininkų įsitikinimai  yra kraštutinai radikalūs? Manoma, kad prie jų sėkmės prisideda į kultą panašūs elementai. „[Rėmėjai] turi savo kalbą – skatina konsultuotis dėl karjeros tik su jų įmonėmis, skirti lėšų tik toms labdaros organizacijoms, kurias patvirtino EA, – sako Torresas. – EA eina į koledžų miestelius, kalbina jaunus žmones pasukti karjeros keliais, kad užsidirbtų daug pinigų ir bent 10 proc. paaukotų EA bendruomenei, o ši toliau skelbs evangeliją.“

Torreso manymu, kai kurios iš tų idėjų suteikia turtingiesiems pretekstą elgtis savanaudiškai. „Manau, ilgalaikiškumo pasaulėžiūra natūraliai tinka milijardieriams. Nes ten sakoma, kad jūs ne tik esate atleistas nuo pareigos mažinti skurdą pasaulyje, bet ir moraliai esate pranašesnis pilietis, nes to „atleidimo“ nepaisydamas, rūpinatės trilijonais būsimų žmonių“, – sako Torresas. Ši filosofija taip pat gali smarkiai padidinti nelygybę, gyvybiškai svarbių sprendimų priėmimą atimdama iš demokratiškai išrinktų vyriausybių ir atiduodama į mega turtingų filantropų rankas.

Jungtinėse Valstijose EA iš Silicio slėnio jau persikėlė į Vašingtoną, kur pasekėjai užėmė svarbias pozicijas federalinėse agentūrose, pagrindinėse ekspertų grupėse. Pavyzdžiui, korporacija RAND pernai gavo 15 milijonų dolerių iš Open Philanthropy, kurios generalinis direktorius yra Jasonas Matheny’s, veiksmingasis altruistas. Ši labai įtakinga politikos ekspertų grupė atliko pagrindinį vaidmenį, rengiant vykdomąjį įsakymą dėl dirbtinio intelekto, 2023 m. jį pasirašė prezidentas Joe Bidenas. Open Philanthropy tais pačiais metais finansavo atlyginimus dešimtims dirbtinio intelekto kūrėjų, užtvindžiusiems Vašingtoną ir užimantiems aukštas politines pareigas. Žurnalui Politico vienas biologinio saugumo tyrinėtojas sakė, kad tai buvo tikra „epinė inflirtacija“. Atsižvelgiant į tai, kad Donaldas Trumpas atgavo prezidento postą ir palaikys su TESCREAL susijusius technologijų magnatus, jų įtaka gali gerokai išaugti.

Nors Efektyvusis altruizmas atsirado Oksforde, jo populiarumas Silicio slėnyje nieko nestebina. EA, ilgalaikiškumas, visasTESCREAL diegiamų įsitikinimų kamuolys apima nenuspėjamas galimybes, sudėtingas tikėtinas vertes, nors ir bando išvengti pavojingai dvilypio rezultato. Procese daug kas išsilygina. Tačiau su įtakingų institucijų ir kai kurių turtingiausių planetos žmonių parama ši embrioninė filosofijos šaka gali daryti vis reikšmingesnę įtaką ir turėti pražūtingų padarinių planetos ateičiai.

Išvertė Augustė DVILINSKAITĖ

Autorius: Peter WARD

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama