Langas į Italiją: pristatytas naujas „Literatūros ir meno“ numeris kartu su italų dienraščiu „La Repubblica“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Specialaus numerio viršelyje – vasariškas pajūrio kadras su kultine Italo Calvino knyga „Nematomi miestai“. Leidinio viduje – tekstai, leidžiantys pažinti nestereotipinę italų kultūrą: nuo šalyje populiarėjančios budizmo religijos, senovinių Venecijos grafičių iki istorinio suvokimo šiuolaikinėje visuomenėje kaitos.
Didžiausias dėmesys skiriamas literatūrai – pristatomi pokalbiai su žinomais rašytojais Paolo Cognetti, Viola Ardone ir Alessandro Baricco. Be to, skaitytojai gali susipažinti su į lietuvių kalbą dar neversta poečių Vivian Lamarque ir Amelios Rosselli kūryba.
Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ kartu su italų dienraščiu „La Repubblica“ numerio pristatymas. Pauliaus Žižliausko nuotrauka
Tiltas tarp kultūrų
„Jei italams mes, europiečiai, esame įdomūs, viliamės, kad ir žiupsnelis itališkos kultūros iš „La Repubblica“ puslapių sudomins „Literatūros ir meno“ skaitytojus“, – rašo leidinio redaktorius DOVYDAS KIAULEIKIS pirmajame žurnalo puslapyje.
„Literatūros ir meno“ vyriausiosios redaktorės L. L. Švedaitės teigimu, tarpkultūriniai tiltai šiandien yra kaip niekada reikalingi: „Dabartinėje geopolitinėje situacijoje turime draugauti, o ne pyktis, tad kultūra tampa kelrodžiu. Mes tai ir darome.“
Kultūrų bendradarbiavimo svarbą pabrėžė ir Lietuvos ambasadorė Italijoje DALIA KREIVIENĖ. „Tokie susitikimai primena, kaip kultūra stiprina tarpusavio supratimą, pagarbą ir sutvirtina europietišką solidarumą, kuris ypač svarbus šiandien, sudėtingų ir įtemptų politinių aplinkybių metu. Šį vakarą, dalindamiesi žodžiais, muzika ir itališkais gelato, dar kartą prisimename, kad kultūra mus jungia pačiu žmogiškiausiu būdu – peržengdama sienas ir draugystes“, – teigė ambasadorė.
Žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Dovydas Kiauleikis. Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ kartu su italų dienraščiu „La Repubblica“ numerio pristatymas. Pauliaus Žižliausko nuotrauka
Proeuropietiškas požiūris
Kitas Europos kultūras „Literatūra ir menas“ pristato ne pirmą kartą. Jau išleisti numeriai, skirti Suomijai, Lenkijai ir Prancūzijai.
„Idėja pristatyti įvairias Europos kultūras kilo, kai atkreipėme dėmesį, kad Lietuvos kultūros žiniasklaida yra gana uždara. Dažniausiai rašome apie save, ir taip susidaro tam tikras vakuumas. Norėjome išplėsti vietinį diskursą ir ieškojome, kaip tai padaryti. Viskas prasidėjo nuo numerio, sukurto kartu su Suomijos žiniasklaida, vėliau idėja susidomėjo kitų šalių ambasados. Pernai turėjome sėkmingą numerį su Prancūzija – taip viskas ir įsivažiavo“, – džiaugėsi vyriausioji redaktorė L. L. Švedaitė.
Atėjo laikas iš arčiau pažvelgti į Italijos kultūrą, ir tai padaryti padėjo vienas didžiausių šalies nacionalinių laikraščių „La Repubblica“. Pradėtas leisti 1976-aisiais, jis iš karto išsiskyrė nauju požiūriu į žurnalistiką ir kultūrą.
„Be jokios abejonės, galiu pasakyti, kad tai buvo revoliucija. Straipsniai pradėti rašyti šiuolaikiškesne kalba, pasikeitė kultūros skilties vieta laikraštyje: anksčiau ji buvo leidinio pradžioje, trečiame puslapyje, o dabar perkelta į centrą. Tai turi simbolinę prasmę – kultūra yra žurnalistikos pagrindas, be kultūros žurnalistika iš esmės sunkiai įmanoma“, – vakaro metu kalbėjo italų dienraščio kultūros žurnalistė RAFFAELLA DE SANTIS.
Kultūros žurnalistė Raffaella De Santis. Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ kartu su italų dienraščiu „La Repubblica“ numerio pristatymas. Pauliaus Žižliausko nuotrauka
Pasak „Literatūros ir meno“ vyriausiosios redaktorės, bendradarbystės pamatu tapo dienraščio „La Repubblica“ europietiškos pažiūros ir tam skiriamas dėmesys. „Net ir būdami Europos pakraštyje, vis tiek priklausome Europai. Intelektualai dažnai kelia klausimą – ką reiškia būti europiečiu ir šiandien čia gyventi? Man atrodo, šis numeris atsako į tą klausimą.
Labai džiaugiuosi šiuo bendradarbiavimu. Tai – ir sėkmės, ir drąsos reikalas. Pavyko atrinkti tokius straipsnius, kurie atspindi dabartinę Italijos kultūrą, bet kartu išvengėme stereotipinio jos vaizdo“, – pridūrė L. L. Švedaitė.
Žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausioji redaktorė Lina Laura Švedaitė. Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ kartu su italų dienraščiu „La Repubblica“ numerio pristatymas. Pauliaus Žižliausko nuotrauka
Svarbi lietuviška gija
„La Repubblica“ yra pasaulinio lygio žurnalistikos leidinys, siūlantis įdomų ir kitokį požiūrį, negu įprasta Lietuvoje. Taip pat mums buvo svarbi lietuviška gija. Rekomenduoju perskaityti mūsų išverstus straipsnius apie Antoniettą Raphael ir jos dukrą Miriam Mafai, kurių likimai susiję su Kaunu“, – leidinio pristatymo metu kalbėjo „Literatūros ir meno“ redaktorius D. Kiauleikis.
Ir iš tiesų viena iš italų dienraščio įkūrėjų turi lietuviškų šaknų. A. Raphael – svarbi italų meno pasaulio asmenybė, visą gyvenimą sakiusi esanti iš Lietuvos. Jos dukra žurnalistė M. Mafai kartu su bendraminčiais 1976-aisiais įkūrė leidinį „La Repubblica“.
Į numerio pristatymą atvyko italų dienraščio kultūros žurnalistė R. De Santis, dalyvavo Italijos ambasadorius Emanuele de Maigret, Italijos parlamento Kultūros komiteto pirmininkas Federico Mollicone. Tą pačią dieną, kai buvo išleistas lietuviškas žurnalas, tekstą apie Lietuvos kultūrą išspausdino ir „La Repubblica“.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ kartu su italų dienraščiu „La Repubblica“ numerio pristatymas. Pauliaus Žižliausko nuotrauka
Tiltas tarp kultūrų
„Jei italams mes, europiečiai, esame įdomūs, viliamės, kad ir žiupsnelis itališkos kultūros iš „La Repubblica“ puslapių sudomins „Literatūros ir meno“ skaitytojus“, – rašo leidinio redaktorius DOVYDAS KIAULEIKIS pirmajame žurnalo puslapyje.
„Literatūros ir meno“ vyriausiosios redaktorės L. L. Švedaitės teigimu, tarpkultūriniai tiltai šiandien yra kaip niekada reikalingi: „Dabartinėje geopolitinėje situacijoje turime draugauti, o ne pyktis, tad kultūra tampa kelrodžiu. Mes tai ir darome.“
Kultūrų bendradarbiavimo svarbą pabrėžė ir Lietuvos ambasadorė Italijoje DALIA KREIVIENĖ. „Tokie susitikimai primena, kaip kultūra stiprina tarpusavio supratimą, pagarbą ir sutvirtina europietišką solidarumą, kuris ypač svarbus šiandien, sudėtingų ir įtemptų politinių aplinkybių metu. Šį vakarą, dalindamiesi žodžiais, muzika ir itališkais gelato, dar kartą prisimename, kad kultūra mus jungia pačiu žmogiškiausiu būdu – peržengdama sienas ir draugystes“, – teigė ambasadorė.
Žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Dovydas Kiauleikis. Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ kartu su italų dienraščiu „La Repubblica“ numerio pristatymas. Pauliaus Žižliausko nuotrauka
Proeuropietiškas požiūris
Kitas Europos kultūras „Literatūra ir menas“ pristato ne pirmą kartą. Jau išleisti numeriai, skirti Suomijai, Lenkijai ir Prancūzijai.
„Idėja pristatyti įvairias Europos kultūras kilo, kai atkreipėme dėmesį, kad Lietuvos kultūros žiniasklaida yra gana uždara. Dažniausiai rašome apie save, ir taip susidaro tam tikras vakuumas. Norėjome išplėsti vietinį diskursą ir ieškojome, kaip tai padaryti. Viskas prasidėjo nuo numerio, sukurto kartu su Suomijos žiniasklaida, vėliau idėja susidomėjo kitų šalių ambasados. Pernai turėjome sėkmingą numerį su Prancūzija – taip viskas ir įsivažiavo“, – džiaugėsi vyriausioji redaktorė L. L. Švedaitė.
Atėjo laikas iš arčiau pažvelgti į Italijos kultūrą, ir tai padaryti padėjo vienas didžiausių šalies nacionalinių laikraščių „La Repubblica“. Pradėtas leisti 1976-aisiais, jis iš karto išsiskyrė nauju požiūriu į žurnalistiką ir kultūrą.
„Be jokios abejonės, galiu pasakyti, kad tai buvo revoliucija. Straipsniai pradėti rašyti šiuolaikiškesne kalba, pasikeitė kultūros skilties vieta laikraštyje: anksčiau ji buvo leidinio pradžioje, trečiame puslapyje, o dabar perkelta į centrą. Tai turi simbolinę prasmę – kultūra yra žurnalistikos pagrindas, be kultūros žurnalistika iš esmės sunkiai įmanoma“, – vakaro metu kalbėjo italų dienraščio kultūros žurnalistė RAFFAELLA DE SANTIS.
Kultūros žurnalistė Raffaella De Santis. Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ kartu su italų dienraščiu „La Repubblica“ numerio pristatymas. Pauliaus Žižliausko nuotrauka
Pasak „Literatūros ir meno“ vyriausiosios redaktorės, bendradarbystės pamatu tapo dienraščio „La Repubblica“ europietiškos pažiūros ir tam skiriamas dėmesys. „Net ir būdami Europos pakraštyje, vis tiek priklausome Europai. Intelektualai dažnai kelia klausimą – ką reiškia būti europiečiu ir šiandien čia gyventi? Man atrodo, šis numeris atsako į tą klausimą.
Labai džiaugiuosi šiuo bendradarbiavimu. Tai – ir sėkmės, ir drąsos reikalas. Pavyko atrinkti tokius straipsnius, kurie atspindi dabartinę Italijos kultūrą, bet kartu išvengėme stereotipinio jos vaizdo“, – pridūrė L. L. Švedaitė.
Žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausioji redaktorė Lina Laura Švedaitė. Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ kartu su italų dienraščiu „La Repubblica“ numerio pristatymas. Pauliaus Žižliausko nuotrauka
Svarbi lietuviška gija
„La Repubblica“ yra pasaulinio lygio žurnalistikos leidinys, siūlantis įdomų ir kitokį požiūrį, negu įprasta Lietuvoje. Taip pat mums buvo svarbi lietuviška gija. Rekomenduoju perskaityti mūsų išverstus straipsnius apie Antoniettą Raphael ir jos dukrą Miriam Mafai, kurių likimai susiję su Kaunu“, – leidinio pristatymo metu kalbėjo „Literatūros ir meno“ redaktorius D. Kiauleikis.
Ir iš tiesų viena iš italų dienraščio įkūrėjų turi lietuviškų šaknų. A. Raphael – svarbi italų meno pasaulio asmenybė, visą gyvenimą sakiusi esanti iš Lietuvos. Jos dukra žurnalistė M. Mafai kartu su bendraminčiais 1976-aisiais įkūrė leidinį „La Repubblica“.
Į numerio pristatymą atvyko italų dienraščio kultūros žurnalistė R. De Santis, dalyvavo Italijos ambasadorius Emanuele de Maigret, Italijos parlamento Kultūros komiteto pirmininkas Federico Mollicone. Tą pačią dieną, kai buvo išleistas lietuviškas žurnalas, tekstą apie Lietuvos kultūrą išspausdino ir „La Repubblica“.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
