Knygą „Trumpės“ pristačiusi prof. V. Daujotytė: „Prisipažįstu, žvelgdama į kultūrą esu visiška konservatorė“

Katedros aikštėje įsikūrusi Knygų aikštė jau šeštą kartą sostinės gyventojams ir svečiams tampa erdve, skirta literatūrai, susitikimams su knygų kūrėjais bei naujausių kūrinių pristatymams. Vienas jų – literatūros tyrinėtojos, rašytojos, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Viktorijos Daujotytės knyga „Trumpės“. Tai – daug gyvenimo metų kurti ir užsirašinėti aforizmai, netikėti minties blyksniai, kilę iš pačios kalbos bei asmeninių patirčių – atidaus įsižiūrėjimo į pasaulį, iš įsiklausymo į savo ir kitų gyvenimus. Knyga „Trumpės“ susideda iš dviejų dalių: viena – trumpos mintys, atneštos leidyklai pačios profesorės, o kita sudėliota net iš 44 jau išleistų V. Daujotytės knygų. Rašytojos Viktorijos Daujotytės knygos „Trumpės“ pristatymas. Leidyklos „Odilė“ nuotrauka Artimų bičiulių gražus gestas „Šios knygos nebūčiau nei parašiusi, nei sudariusi, nei galvojusi, kad ją reikia išleisti. Sakau visiškai atvirai: tai mano artimų giminių ir bičiulių – tos pačios specialybės žmonių – gražus gestas. Matyt, liksiu skolinga“, – knygos pristatymo popietę Katedros aikštėje susirinkusiems svečiams pasakojo V. Daujotytė. Profesorė išreiškė padėką knygos bendraautore tapusiai lietuvių kalbos mokytojai ALDONAI ŠLIAŽAITEI ir literatūrologei JURGITAI ŽANAI RAŠKEVIČIŪTEI. „Esu dėkinga visiems, kurie šias mintis priima kaip savas. Ačiū mokytojai Aldonai, nes viskas, ką gyvenime pavyko daryti kartu su mokytojais, man kėlė tik džiaugsmą. Taip ir gyvenu jų dairydamasi, kad galėčiau eiti kartu. Taip pat dėkoju Žanai – ji jau yra žymi mokslininkė, ir tai, kad imasi tokių mažų dalykėlių, yra didelis dalykas“, – dėkojo rašytoja.

Manyčiau, kad ir „Trumpės“ buvo užrašytos iš tos gyvenimo aplinkos: kur mano mažytė upelytė, apleisti plotai, kur gyvena dievai, kuždantys mintis, kurias galima išgirsti.

Diskusijos moderatoriui, literatūrologui DARIUI KUOLIUI paklausus, ar „Trumpes“ būtų galima vadinti daugybės ankstesnių knygų santrauka, profesorė atsakė: „Trumpi pasakymai ir mintys yra susiję su filosofijos ir poezijos patirtimi, bet kartu ir su visai kitu poliumi – su žeme, mano gimtaisiais kraštais, mažyte upelyte Trumpe, kurią iki šiol matau kaip gryną poezijos eilutę. Ši eilutė patvirtina filosofų mintį, kad žmogus, jei gyvena, tai gyvena poetiškai – matydamas, džiaugdamasis, grožėdamasis tuo, ką regi, patirdamas skaudžių išbandymų. Manyčiau, kad ir „Trumpės“ buvo užrašytos iš tos gyvenimo aplinkos: kur mano mažytė upelytė, apleisti plotai, kur gyvena dievai, kuždantys mintis, kurias galima išgirsti.“ Literatūrologas, kultūrologas, Vilniaus universiteto docentas dr. Darius Kuolys. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka „Mąstymas ir kalba iš esmės yra tas pats“ V. Daujotytė, kalbėdama apie tai, kiek „Trumpėse“ profesorės gyvenimo patirties, šyptelėjo – tai būtų labai ilga kalba, reikėtų paskaitos. „Mano patirties „Trumpėse“ yra tiek, kiek jos sugerta kalbos. Ir tai atitinka mano pamatinį galvojimą, kad mąstymas ir kalba iš esmės yra tas pats. Lygiai taip kaip mąstymas ir matymas. Kalba, kol nepajunta vidinių formų ribėjimo, nėra taki. O reikia, kad mažoje mintyje ji tekėtų, pakiltų, jaustum lengvumą. Sutinku su pamatine mintimi: be kalbos čia nieko nepadarysi, tai viena iš kalbos malonių, kuria labai pasitikiu. Mintį galima išgirsti tarsi be jokių pastangų – padailintą, retkarčiais net paspalvintą. O kartais mintis lieka lyg pusiau darinys – ilgai neįgauna formos, o jei ir įgauna, tai taip lengvai dingsta iš atminties, kad ir atsiminti nebegali“, – knygos pristatymo metu kalbėjo profesorė. Literatūrologė, rašytoja Viktorija Daujotytė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Didelė atsakomybė pasiteisino su kaupu Knygos bendraautorė, lietuvių kalbos mokytoja A. Šliažaitė darbą kartu su profesore V. Daujotyte vadino ypatingu laiku. „Tai buvo didelė atsakomybė, profesorė yra mano autoritetas – jos knygas skaičiau ne kartą, cituodavau mintis. Atrodė rizikinga, bet pasiryžau ir tuo labai džiaugiuosi. Profesorė kaip visada mane drąsino, įkvėpė, sakė: „Lengvai skaityk, o ką atrasi – pasižymėk.“ Taip ir dariau. Tai buvo be galo įdomus darbas, pasiteisinęs su kaupu“, – patirtimi džiaugėsi ji.

Profesorė, kai strigdavau su kokiu mokslo darbeliu universitete, patardavo: „Ieškok aplinkkelio.“ Pagalvojau: teorija bus mano aplinkkelis.

Pasak mokytojos, knyga turėtų būti aktuali ne tik filologams. „Profesorės knygos lituanistams – tikra atrama, į kurią gali įsitverti, kai abejoji, ką pasakyti jaunimui apie vieną ar kitą autorių. Manau, kad ir ši knyga bus skirta visiems. Viena tiksliųjų mokslų mokytoja pasakė: „Man ši knyga kaip maldaknygė.“ Geresnio įvertinimo nebūna“, – pridūrė A. Šliažaitė. Kūrybine patirtimi dalijosi ir prie „Trumpių“ prisidėjusi literatūrologė J. Ž. Raškevičiūtė. „Skaitydama knygą bandžiau ją suvokti pagal visas taisykles – kaip romaną arba mokslo leidinį. Skaičiau puslapį po puslapio ir staiga supratau: perskaityti nepavyksta. Profesorė, kai strigdavau su kokiu mokslo darbeliu universitete, patardavo: „Ieškok aplinkkelio.“ Pagalvojau: teorija bus mano aplinkkelis“, – dalijosi ji. Lietuvių kalbos mokytoja Aldona Šliažaitė ir rašytoja, literatūrologė Viktorija Daujotytė. Leidyklos „Odilė“ nuotrauka „Žvelgdama į kultūrą esu visiška konservatorė“ Diskusijos moderatorius D. Kuolys, dalindamasis savo mintimis, pastebėjo knygoje atskleistą ypatingą V. Daujotytės požiūrį į kultūrą. „Viktorija Daujotytė su savo išpažintimi čia atrodo kaip kultūros konservatorė. Žana (Jurgita Žana Raškevičiūtė – aut. past.) atsisakė žvelgti į knygą kaip visumą, o aš, priešingai, mėginu pasiduoti tai provokacijai. Sakyčiau, tai išmintingas konservatorės balsas, polemizuojantis su šiandienos viešojo gyvenimo tendencijomis. Net su tuo, kas vyksta akademiniame Lietuvos gyvenime, įvairiose viešojo gyvenimo srityse, net literatūrologijoje. Tos įžvalgos provokuoja dialogą ir su jaunosios kartos atstovais“, – svarstė literatūrologas. Atsakydama į teiginį V. Daujotytė šmaikštavo: „Prisipažįstu, žvelgdama į kultūrą esu visiška konservatorė. Ne modernistė literatė ir net ne socialdemokratė.“ Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama