Romaną „Koplyčia“ žuvusiai dukrai skyręs A. Kaušpėdas: „Algė yra šios knygos bendraautorė“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
„Tokia literatūra gydo, moko ir leidžia pažinti, kas dažniausiai būna uždaryta už daugelio durų. Visiems pažįstamas Algirdas Kaušpėdas pirmą kartą yra be kaukių“, – renginį pradėjo leidyklos „Lapas“ įkūrėja ŪLA AMBRASAITĖ.
Vakaro metu kartu su autoriumi A. Kaušpėdu apie knygą diskutavo ryšių su visuomene specialistė DAIVA LIALYTĖ, rašytojas, prozininkas, scenaristas AIDAS PUKLEVIČIUS ir knygų apžvalgininkas, pokalbio moderatorius AUDRIUS OŽALAS.
Knygų apžvalgininkas, pokalbio moderatorius Audrius Ožalas, rašytojas, prozininkas Aidas Puklevičius, ryšių su visuomene specialistė Daiva Lialytė ir architektas, muzikantas, romano „Koplyčia“ autorius Algirdas Kaušpėdas. Dainiaus Putino nuotrauka
Žmogaus tapsmo ir dievoieškos istorija
„Šis romanas įdomus įvairiomis prasmėmis – jame daug temų: šiandienos jausena, bandymas suprasti, ką su mumis padaro trauminės patirtys ir kaip jas įveikti. Tai ir žmogaus tapsmo, dievoieškos istorija“, – romaną „Koplyčia“ pristatė renginio moderatorius.
Pagrindinis knygos veikėjas – Leonardas Gražys. Patyręs netikėtą dukters netektį, sėkmingas verslininkas ir architektas sulaukia prašymo – suprojektuoti koplyčią užsakovo žuvusio sūnaus atminimui. Komplikuotą santykį su Dievu turintis architektas pasuka dievoieškos ir išganymo keliu.
„Išganymas – sudėtingas dalykas. Tai yra ir teologinis išganymas – palaima, ir žmogiškasis išganymas – laimė. Mes žemėje siekiame laimės, o tikintieji – dar ir palaimos amžinybėje“, – sakė A. Kaušpėdas.
Autorius neslėpė pasirinkęs autofikcijos rašymo būdą, nes žmonėms įdomios ne fantazijos, o realūs patyrimai. Romane gausu tikrų detalių, vietovių, pokalbių ir personažų.
„Pats gyvenimas yra lėtas, todėl ne visada tinka tekstui. Jį reikia kondensuoti. Meno uždavinys – suspausti, paryškinti, kad būtų akivaizdu. Įsivaizdavau save herojumi Leonardu Gražiu – kaip jausčiausi vienoje ar kitoje situacijoje. Taip rašyti buvo dvigubai įdomiau, nes studijavau tarsi neįmanomą save“, – susirinkusiems vakaro svečiams kalbėjo jis.
Architektas, muzikantas, romano „Koplyčia“ autorius Algirdas Kaušpėdas. Dainiaus Putino nuotrauka
Ne atostogų romanas
Knygos skaitytoja D. Lialytė atviravo – „Koplyčia“ yra ne lengvas atostogų romanas, o terapinis skaitinys, kalbantis giliomis temomis: „Kaip žmogus, patyręs didžiulę netektį, galiu pasakyti, kad man knyga buvo terapinė. Ją perskaityti turi žmonės, norintys suprasti netekties, gyvenimo prasmės paieškų temas. Tačiau svarbiausia – kad knyga ne gąsdina, o teikia lengvumo.“
Ryšių su visuomene specialistei antrino ir rašytojas A. Puklevičius. „Būna knygų, kurias suvalgai – puslapis po puslapio, lauki, kas bus toliau. O čia pradžia buvo sunki, vėliau pasirodė personažai su Pomerolio vynu – patiko. Tada išlindo kvantiniai principai – irgi patiko. Taip ir įsitraukiau. Bet tai ne atostogų knyga – čia galva turi dirbti, reikia kantrybės“, – tikino jis.
Pasak D. Lialytės, romanas „Koplyčia“ atspindi šiuolaikines aktualijas. Viena jų – paneigtas vyriškumo stereotipas. „Mūsų kartoje jausmų išreiškimas buvo labai užspaustas. Nešnekėsiu banaliai – berniukai neverkia, bet apskritai vyrai nekalbėjo apie emocijas. Net tarp draugų ar savo poroje tai buvo labai retas dalykas, o čia – dar ir parašyta knygoje, kas liks visiems laikams ir dar taip atvirai.
Žemai lenkiu galvą ir tikiuosi, kad vyrams rasis vis daugiau drąsos atvirai kalbėti apie bendražmogiškus dalykus. Nesvarbu, vyrai iš Marso ar moterys iš Veneros – visi esame žmonės su savo emocijomis“, – vylėsi ji.
Knygų apžvalgininkas, pokalbio moderatorius Audrius Ožalas, rašytojas, prozininkas Aidas Puklevičius ir ryšių su visuomene specialistė Daiva Lialytė. Dainiaus Putino nuotrauka
Naujo gyvenimo pradžia
Viena ryškiausių romane „Koplyčia“ atskleidžiamų temų – teologija, tikėjimo ir santykio su Kūrėju paieška.
„Architektas paprastai yra labai pasitikintis savimi žmogus, jaučiantis savyje dieviškumą, todėl jam nereikia jokios religijos. Jis tiki, kad kuria pasaulį pastatų pavidalu. Išeiti iš šios paradigmos ir pripažinti, kad gali būti kitaip – nelengva“, – svarstė romano autorius.
A. Kaušpėdas neslėpė – išgyventi tragišką dukters Algės žūtį padėjo tikėjimas, kad egzistuoja kitas pasaulis. „Tikiu, kad mes ten susitiksime, pasijuoksime, gal net knygą kartu paskaitysime. Man tai tapo naujo gyvenimo pradžia. Pradėjau bendrauti su kunigais, nemažai laiko praleidau Palendrių šv. Benedikto vienuolyne, ten sutikau nuostabių šventų žmonių. Būdamas tarp jų supranti, jog tau labiausiai trūksta šventumo, kad galėtum būti geresnis, gyventum gėryje“, – jautriai kalbėjo jis.
Architektas, muzikantas, romano „Koplyčia“ autorius Algirdas Kaušpėdas, profesorius Vytautas Landsbergis ir kunigas Gabrielius Satkauskas. Dainiaus Putino nuotrauka
Prozininkas A. Puklevičius atkreipė dėmesį, kad tikėjimą ir stiprybę jame atranda vis daugiau žmonių: „Jungtinėje Karalystėje katalikiškų bažnyčių lankomumas tarp jaunimo šiuo metu yra rekordinis. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių neberanda atsakymų „ChatGPT“ ar „TikToke“, todėl jų ieško kitur. Tai nėra mano asmeninis kelias, bet aš juos suprantu. Ypatinga tai, kad šiandien žmonės turi visišką pasirinkimo laisvę – be prievartos, be tėvų ar tradicijos spaudimo.“
„Kvaila, kai vieni bando įrodyti Dievo buvimą, kiti – paneigti. Jei tiki, tau nereikia įrodymų. O žinojimas – tai mokslas, kuris neprieštarauja tikėjimui, abu gali gyventi drauge“, – pridūrė diskusijos dalyvis.
Dukra tapo bendraautore
Romano viršelyje pavaizduota raudona rožė baltame fone. A. Kaušpėdas renginio metu papasakojo ir romano viršelio atsiradimo istoriją, dizainą sukūrė Zigmantas Butautis. „Būdama ketverių metukų Algė, paklausta, koks jos vardas, teatrališkai išklodavo: Algė Marija Rožė Karmensita Kaušpėdaitė. Zigmantas, nežinodamas šios istorijos, viršelį iliustruoti pasiūlė ne kuo kitu, o raudona rože“, – dalinosi knygos autorius.
Būtent santykis su dukra ir trauminių patirčių apmąstymas yra jautriausia knygos dalis. Joje – ištraukos iš dukros dienoraščių, laiškų, citatos iš to meto laikraščių.
„Algė Kaušpėdaitė yra šios knygos bendraautorė. Ji visada svajojo būti rašytoja, bet nespėjo, tai tarsi tėvo pastanga bent iš dalies įgyvendinti jos svajonę. Algės eilėraščiai – labai gražūs, nustebau juos radęs giliai užrašuose, kai kurie vos įskaitomi. Dienoraščiuose ir socialiniuose tinkluose ji atskleidė, kokia buvo nuostabi mergina.
Turiu pripažinti, kad daug kartų save kankinau vis liesdamas tą žaizdą. Bet terapija turėjo įvykti ne tik dėl manęs – dėl mūsų visų. Dažnai nerandame tikro ryšio su savo vaikais: jie gyvena atskirai, o mes nemokame ar neturime kantrybės su jais gyventi artimai, šeimoje. Ši knyga yra apie tai. Ją skiriu ir kitai dukrai Monikai – kad ji niekada neprarastų ryšio su savo vaikais. Tai savotiškas įspėjimas“, – diskusiją užbaigė A. Kaušpėdas.
Algirdas Kaušpėdas – architektas, muzikantas, aktyvus visuomenės veikėjas. Jis yra suprojektavęs daug visuomeninių pastatų ir individualių gyvenamųjų namų Lietuvoje ir užsienyje. Buvęs roko grupės „Antis“ lyderis, dabar – „KAnDIs“ narys. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, drauge su kitais organizavo Roko maršą per Lietuvą.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Knygų apžvalgininkas, pokalbio moderatorius Audrius Ožalas, rašytojas, prozininkas Aidas Puklevičius, ryšių su visuomene specialistė Daiva Lialytė ir architektas, muzikantas, romano „Koplyčia“ autorius Algirdas Kaušpėdas. Dainiaus Putino nuotrauka
Žmogaus tapsmo ir dievoieškos istorija
„Šis romanas įdomus įvairiomis prasmėmis – jame daug temų: šiandienos jausena, bandymas suprasti, ką su mumis padaro trauminės patirtys ir kaip jas įveikti. Tai ir žmogaus tapsmo, dievoieškos istorija“, – romaną „Koplyčia“ pristatė renginio moderatorius.
Pagrindinis knygos veikėjas – Leonardas Gražys. Patyręs netikėtą dukters netektį, sėkmingas verslininkas ir architektas sulaukia prašymo – suprojektuoti koplyčią užsakovo žuvusio sūnaus atminimui. Komplikuotą santykį su Dievu turintis architektas pasuka dievoieškos ir išganymo keliu.
„Išganymas – sudėtingas dalykas. Tai yra ir teologinis išganymas – palaima, ir žmogiškasis išganymas – laimė. Mes žemėje siekiame laimės, o tikintieji – dar ir palaimos amžinybėje“, – sakė A. Kaušpėdas.
Autorius neslėpė pasirinkęs autofikcijos rašymo būdą, nes žmonėms įdomios ne fantazijos, o realūs patyrimai. Romane gausu tikrų detalių, vietovių, pokalbių ir personažų.
„Pats gyvenimas yra lėtas, todėl ne visada tinka tekstui. Jį reikia kondensuoti. Meno uždavinys – suspausti, paryškinti, kad būtų akivaizdu. Įsivaizdavau save herojumi Leonardu Gražiu – kaip jausčiausi vienoje ar kitoje situacijoje. Taip rašyti buvo dvigubai įdomiau, nes studijavau tarsi neįmanomą save“, – susirinkusiems vakaro svečiams kalbėjo jis.
Architektas, muzikantas, romano „Koplyčia“ autorius Algirdas Kaušpėdas. Dainiaus Putino nuotrauka
Ne atostogų romanas
Knygos skaitytoja D. Lialytė atviravo – „Koplyčia“ yra ne lengvas atostogų romanas, o terapinis skaitinys, kalbantis giliomis temomis: „Kaip žmogus, patyręs didžiulę netektį, galiu pasakyti, kad man knyga buvo terapinė. Ją perskaityti turi žmonės, norintys suprasti netekties, gyvenimo prasmės paieškų temas. Tačiau svarbiausia – kad knyga ne gąsdina, o teikia lengvumo.“
Ryšių su visuomene specialistei antrino ir rašytojas A. Puklevičius. „Būna knygų, kurias suvalgai – puslapis po puslapio, lauki, kas bus toliau. O čia pradžia buvo sunki, vėliau pasirodė personažai su Pomerolio vynu – patiko. Tada išlindo kvantiniai principai – irgi patiko. Taip ir įsitraukiau. Bet tai ne atostogų knyga – čia galva turi dirbti, reikia kantrybės“, – tikino jis.
Pasak D. Lialytės, romanas „Koplyčia“ atspindi šiuolaikines aktualijas. Viena jų – paneigtas vyriškumo stereotipas. „Mūsų kartoje jausmų išreiškimas buvo labai užspaustas. Nešnekėsiu banaliai – berniukai neverkia, bet apskritai vyrai nekalbėjo apie emocijas. Net tarp draugų ar savo poroje tai buvo labai retas dalykas, o čia – dar ir parašyta knygoje, kas liks visiems laikams ir dar taip atvirai.
Žemai lenkiu galvą ir tikiuosi, kad vyrams rasis vis daugiau drąsos atvirai kalbėti apie bendražmogiškus dalykus. Nesvarbu, vyrai iš Marso ar moterys iš Veneros – visi esame žmonės su savo emocijomis“, – vylėsi ji.
Knygų apžvalgininkas, pokalbio moderatorius Audrius Ožalas, rašytojas, prozininkas Aidas Puklevičius ir ryšių su visuomene specialistė Daiva Lialytė. Dainiaus Putino nuotrauka
Naujo gyvenimo pradžia
Viena ryškiausių romane „Koplyčia“ atskleidžiamų temų – teologija, tikėjimo ir santykio su Kūrėju paieška.
„Architektas paprastai yra labai pasitikintis savimi žmogus, jaučiantis savyje dieviškumą, todėl jam nereikia jokios religijos. Jis tiki, kad kuria pasaulį pastatų pavidalu. Išeiti iš šios paradigmos ir pripažinti, kad gali būti kitaip – nelengva“, – svarstė romano autorius.
A. Kaušpėdas neslėpė – išgyventi tragišką dukters Algės žūtį padėjo tikėjimas, kad egzistuoja kitas pasaulis. „Tikiu, kad mes ten susitiksime, pasijuoksime, gal net knygą kartu paskaitysime. Man tai tapo naujo gyvenimo pradžia. Pradėjau bendrauti su kunigais, nemažai laiko praleidau Palendrių šv. Benedikto vienuolyne, ten sutikau nuostabių šventų žmonių. Būdamas tarp jų supranti, jog tau labiausiai trūksta šventumo, kad galėtum būti geresnis, gyventum gėryje“, – jautriai kalbėjo jis.
Architektas, muzikantas, romano „Koplyčia“ autorius Algirdas Kaušpėdas, profesorius Vytautas Landsbergis ir kunigas Gabrielius Satkauskas. Dainiaus Putino nuotrauka
Prozininkas A. Puklevičius atkreipė dėmesį, kad tikėjimą ir stiprybę jame atranda vis daugiau žmonių: „Jungtinėje Karalystėje katalikiškų bažnyčių lankomumas tarp jaunimo šiuo metu yra rekordinis. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių neberanda atsakymų „ChatGPT“ ar „TikToke“, todėl jų ieško kitur. Tai nėra mano asmeninis kelias, bet aš juos suprantu. Ypatinga tai, kad šiandien žmonės turi visišką pasirinkimo laisvę – be prievartos, be tėvų ar tradicijos spaudimo.“
„Kvaila, kai vieni bando įrodyti Dievo buvimą, kiti – paneigti. Jei tiki, tau nereikia įrodymų. O žinojimas – tai mokslas, kuris neprieštarauja tikėjimui, abu gali gyventi drauge“, – pridūrė diskusijos dalyvis.
Dukra tapo bendraautore
Romano viršelyje pavaizduota raudona rožė baltame fone. A. Kaušpėdas renginio metu papasakojo ir romano viršelio atsiradimo istoriją, dizainą sukūrė Zigmantas Butautis. „Būdama ketverių metukų Algė, paklausta, koks jos vardas, teatrališkai išklodavo: Algė Marija Rožė Karmensita Kaušpėdaitė. Zigmantas, nežinodamas šios istorijos, viršelį iliustruoti pasiūlė ne kuo kitu, o raudona rože“, – dalinosi knygos autorius.
Būtent santykis su dukra ir trauminių patirčių apmąstymas yra jautriausia knygos dalis. Joje – ištraukos iš dukros dienoraščių, laiškų, citatos iš to meto laikraščių.
„Algė Kaušpėdaitė yra šios knygos bendraautorė. Ji visada svajojo būti rašytoja, bet nespėjo, tai tarsi tėvo pastanga bent iš dalies įgyvendinti jos svajonę. Algės eilėraščiai – labai gražūs, nustebau juos radęs giliai užrašuose, kai kurie vos įskaitomi. Dienoraščiuose ir socialiniuose tinkluose ji atskleidė, kokia buvo nuostabi mergina.
Turiu pripažinti, kad daug kartų save kankinau vis liesdamas tą žaizdą. Bet terapija turėjo įvykti ne tik dėl manęs – dėl mūsų visų. Dažnai nerandame tikro ryšio su savo vaikais: jie gyvena atskirai, o mes nemokame ar neturime kantrybės su jais gyventi artimai, šeimoje. Ši knyga yra apie tai. Ją skiriu ir kitai dukrai Monikai – kad ji niekada neprarastų ryšio su savo vaikais. Tai savotiškas įspėjimas“, – diskusiją užbaigė A. Kaušpėdas.
Algirdas Kaušpėdas – architektas, muzikantas, aktyvus visuomenės veikėjas. Jis yra suprojektavęs daug visuomeninių pastatų ir individualių gyvenamųjų namų Lietuvoje ir užsienyje. Buvęs roko grupės „Antis“ lyderis, dabar – „KAnDIs“ narys. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, drauge su kitais organizavo Roko maršą per Lietuvą.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
