Vilties Motinos titulas ir karūnos Krekenavos Dievo Motinai. Pokalbis su kunigu G. Jankūnu apie Žolinės atlaidus
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Žolinė plačiai ir iškilmingai švenčiama visoje Lietuvoje, ypač šventovėse, garsėjančiose stebuklingais Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslais. Tokia yra ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika.
Žolinės atlaidai Krekenavoje – svarbiausi Panevėžio vyskupijoje. Nuo seno į juos plūsta piligrimai ne vien iš Panevėžio vyskupijos, bet ir iš visos Lietuvos – juos traukia malonėmis garsus stebuklingas Krekenavos Dievo Motinos paveikslas. Atlaidai trunka aštuonias dienas – kiekviena skirta maldai už įvairias bendruomenes, organizacijas: mokytojus, gydytojus, kunigus ir pašvęstuosius, teisėsaugos darbuotojus, kariuomenę, labdaros organizacijas ir socialinius darbuotojus, šeimas, jaunimą.
Krekenavos Didžiųjų Žolinės atlaidų šventimo tradicija 2021 m. buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
youtube.com video
Apie Jubiliejinių metų Žolinės šventimą dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Krekenavos bazilikos rektorius kunigas dr. GEDIMINAS JANKŪNAS.
Kunige, atlaidai, kaip ir kitos iškilmės Bažnyčioje, yra ilgo istorinio proceso ir tradicijos rezultatas. Kokie pagrindiniai faktai lėmė, kad Krekenava tapo viena svarbiausių Švenčiausiosios Mergelės Marijos gerbimo, o mūsų laikais – viena svarbiausių piligrimystės vietų Lietuvoje?
Tikriausiai todėl, kad dabartinėje Krekenavos bazilikoje jau beveik 400 metų saugomas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, traukiantis savo stebuklingomis galiomis ir užtarimu, kurį žmonės čia patirdavo atvykę iš tolimiausių kraštų.
Piligrimai dažnai atkeliaudavo pėsčiomis pasimelsti įvairiausiomis intencijomis: dėl ligos, dėl vaikų, išėjusių kariauti, dėl šeimos situacijos. Paveikslas yra pagrindinis Krekenavos traukos objektas.
Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas centriniame Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos altoriuje. 2023 m. Žolinės atlaidai. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Bazilikos titulas šventovei buvo suteiktas 2011 metų birželio 30 dieną, tai popiežiaus Benedikto XVI sprendimu padarė Apaštalų Sostas. Titulas buvo iškilmingai paskelbtas per Žolinės atlaidus tų pačių metų rugpjūčio 15 dieną. Už ką paprastai bažnyčioms suteikiamas šis garbingas titulas?
Mažosios bazilikos titulas suteikiamas bažnyčioms, kurios savo sakralia, religine, kultūrine, istorine prasme pranoksta parapijos ir net vyskupijos ribas ir tampa piligrimystės šventovėmis. Mūsų bažnyčia daug šimtmečių buvo Mergelės Marijos ir šio paveikslo gerbimo vieta.
Tuometinis vyskupas ordinaras Jonas Kauneckas ir tuometinis ilgametis klebonas kanauninkas Petras Budriūnas jau anksčiau stengėsi, kad šventovei būtų suteiktas mažosios bazilikos titulas. Tai neįvyko 2009 metais, kaip buvo trokštama, bet įvyko kiek vėliau – 2011-aisiais.
Kunige, kokie saitai šiandien sieja Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką su Romoje esančia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiąja bazilika (Santa Maria Maggiore), kurioje dabar tarnauja mūsų tautietis kardinolas Rolandas Makrickas?
Miela, kad mus sieja daugiau nei vienas saitas. Krekenavos bazilika įrašyta į Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos knygas. Esame dukterinė šventovė, kurioje galioja visos Romos Didžiojoje bazilikoje teikiamos malonės – jos perduodamos visoms dukterinėms bazilikoms. Mūsiškėje švenčiami Švenčiausiosios Mergelės Marijos Snieginės (Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos pagrindiniai atlaidai – aut. past.) ir kiti atlaidai, tad Krekenavos šventovėje piligrimai gali patirti tas pačias malones, tarsi būtų atvykę į Romą.
Visos Marijos garbei skirtos šventės mūsų bazilikoje pakyla vienu laipsniu – tampa iškilmėmis.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės – atlaidų procesija Krekenavoje 2022 m. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Yra ir kita graži sąsaja. Kardinolas Makrickas šių metų vasario mėnesį lankėsi gimtuosiuose Biržuose, ten jam buvo suteiktas Biržų garbės piliečio vardas. Kartu su Panevėžio vyskupu ir kitais dvasininkais dalyvavome tose iškilmėse. Po jų kardinolas Makrickas man, kaip Krekenavos bazilikos rektoriui, įteikė plytą.
„Kokia čia plyta?“ – nustebau. „Tai, – pasakė kardinolas, – yra popiežiaus Pranciškaus paskelbtų 2015–2016 Gailestingumo jubiliejinių metų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Šventųjų durų plyta.“
Po kiekvienų Jubiliejinių metų Šventosios durys yra užmūrijamos terakotinėmis specialiai žymėtomis plytomis, ir šis mūras išardomas pradedant kitus Jubiliejinius metus. Bažnyčioje prasidėjus 2025-iesiems jubiliejiniams metams, praėjusių metų gruodį buvo išardytas Marijos Didžiosios bazilikos Šventųjų durų mūras, ir tos terakotinės plytos kaip suvenyrai iškeliavo po visą pasaulį, pirmiausia – į dukterines Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikas.
Šventųjų durų plyta dabar gražiai įkomponuota į Krekenavos bazilikos vidaus interjerą. Mūsų mažojoje bazilikoje piligrimai gali ne tik patirti Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos teikiamas malones, bet ir prisiliesti prie jos Šventųjų durų plytos, tarsi pabūti pačioje Romos Marijos Didžiojoje bazilikoje.
Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Romoje 2015–2016 Gailestingumo Jubiliejaus metų Šventųjų durų plyta dukterinėje Krekenavos bazilikoje ir jos sertifikatas, pasirašytas kardinolo Rolando Makricko. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Dėkojame kardinolui Rolandui Makrickui, kad jis taip gražiai pagalvojo apie savo vyskupiją, apie gimtojo Aukštaitijos krašto svarbiausią šventovę ir tokią dovaną įteikė.
Gal kardinolas Makrickas pažadėjo atvykti aplankyti mažąją baziliką?
Pažadėjo, bet tik ne šiais metais, nes puikiai suprantame, kad Jubiliejiniais metais piligrimams labai svarbu vykti į Romą ir lankyti Didžiąsias bazilikas.
Kardinolas, kaip Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas, turi priimti piligrimus, užsiimti visais kitais reikalais. Tuo labiau kad jam teko atsakomybė pasirūpinti anapilin iškeliavusio popiežiaus Pranciškaus laidotuvėmis – jis palaidotas Marijos Didžiojoje bazilikoje, todėl kardinolui reikia priimti piligrimus, kurie nori aplankyti Pranciškaus kapą ir pasimelsti prie jo.
Kunige, kasmet atlaidai yra ypatingi, o kuo bus įsimintini šių Jubiliejinių Bažnyčios metų didieji Žolinės atlaidai Krekenavoje? Kas vyks jų metu?
Atlaidų metu bus pažymėtas istorinis įvykis, skirtas jubiliejiniams Vilties piligrimystės metams. Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos stebuklingajam paveikslui šiais metais buvo suteiktas Vilties Motinos titulas. Mūsų paveikslas, gerbiamas ilgus šimtmečius, neturėjo titulo.
Suteikiant titulą paveikslas turi būti kokiu nors būdu pažymimas – gali būti vainikuojamas, gali būti uždedamos žvaigždės ar pridedama auksinė rožė. Krekenavos Dievo Motina su Kūdikiu jau anksčiau vainikuoti iš votų pagamintomis karūnomis – dabar jas papuošime specialiomis diademomis, kurios pagamintos iš mūsų laikais tikinčiųjų paaukoto aukso ir kitų brangenybių. Karūnos turėjo būti palaimintos Pranciškaus, nes popiežius suteikia teisę paveikslą vainikuoti jo palaimintomis karūnomis. Tačiau Pranciškus susirgo, ir Lietuvos didžiosios piligrimystės į Romą metu numatytas susitikimas su Šventuoju Tėvu neįvyko.
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius Gediminas Jankūnas, apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Georgas Gänsweinas ir Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas apaštalinėje nunciatūroje Vilniuje priima popiežiaus pašventintas diademas Krekenavos Švč. Mergelei Marijai Vilties Motinai ir Kūdikiui 2025 m. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Balandžio pradžioje popiežiaus atstovas Baltijos šalims arkivyskupas Georgas Gänsweinas kartu su mūsų vyskupu Linu Vodopjanovu ir vyskupijos dekanais nuvyko į Vatikaną, ir tuomet minėtos karūnos popiežiaus vardu buvo palaimintos. Vyskupui Vodopjanovui iš Romos Dievo kulto ir sakramentų drausmės dikasterijos atkeliavęs specialus pergamentas liudija, kad popiežius Pranciškus leidžia vainikuoti šį paveikslą karūnomis Vilties Motinos titulu.
Vainikavimas įvyks šių metų Žolinės atlaidų didžiąją dieną, pagrindinių šventųjų Mišių metu. Joms vadovaus Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kiti Lietuvos arkivyskupai ir vyskupai. Tai bus istorinis įvykis visai Lietuvai – gražus 2025-ųjų jubiliejinių Vilties piligrimystės metų paminėjimas.
Kunige, pradėjome pokalbį nuo istorijos, ja norėčiau ir užbaigti. 2026-ieji Panevėžio vyskupijai bus jubiliejiniai metai. 1926-aisiais iš Žemaičių vyskupijos Šiaurės Rytų dalies buvo sudaryta Panevėžio vyskupija. Bus jau 15 metų, kai Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas. Kaip ruošiatės paminėti šias sukaktis?
Pasiruošimo darbai jau vyksta. Mūsų vyskupas, ekscelencija Linas Vodopjanovas rūpinasi, kad ateinančiais metais pasirodytų leidinys, kuriame būtų paminėta vyskupijos šimtmečio praeitis ir dabartis. Taip pat jau pasiūti ir vyskupijos kunigams išdalinti jubiliejiniams metams skirti specialia simbolika siuvinėti arnotai.
Viliamės, kad kitais metais kankinys, Dievo tarnas kunigas Alfonsas Lipniūnas bus paskelbtas palaimintuoju. Krekenavos bazilikoje vyks jubiliejinių vyskupijos metų renginiai. Taip pat džiaugsimės, kad jau 15 metų galime būti popiežiškoji šventovė, į kurią atvyksta žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir įvairių pasaulio šalių patirti Vilties Motinos artumą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus meilę.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas centriniame Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos altoriuje. 2023 m. Žolinės atlaidai. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Bazilikos titulas šventovei buvo suteiktas 2011 metų birželio 30 dieną, tai popiežiaus Benedikto XVI sprendimu padarė Apaštalų Sostas. Titulas buvo iškilmingai paskelbtas per Žolinės atlaidus tų pačių metų rugpjūčio 15 dieną. Už ką paprastai bažnyčioms suteikiamas šis garbingas titulas?
Mažosios bazilikos titulas suteikiamas bažnyčioms, kurios savo sakralia, religine, kultūrine, istorine prasme pranoksta parapijos ir net vyskupijos ribas ir tampa piligrimystės šventovėmis. Mūsų bažnyčia daug šimtmečių buvo Mergelės Marijos ir šio paveikslo gerbimo vieta.
Tuometinis vyskupas ordinaras Jonas Kauneckas ir tuometinis ilgametis klebonas kanauninkas Petras Budriūnas jau anksčiau stengėsi, kad šventovei būtų suteiktas mažosios bazilikos titulas. Tai neįvyko 2009 metais, kaip buvo trokštama, bet įvyko kiek vėliau – 2011-aisiais.
Kunige, kokie saitai šiandien sieja Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką su Romoje esančia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiąja bazilika (Santa Maria Maggiore), kurioje dabar tarnauja mūsų tautietis kardinolas Rolandas Makrickas?
Miela, kad mus sieja daugiau nei vienas saitas. Krekenavos bazilika įrašyta į Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos knygas. Esame dukterinė šventovė, kurioje galioja visos Romos Didžiojoje bazilikoje teikiamos malonės – jos perduodamos visoms dukterinėms bazilikoms. Mūsiškėje švenčiami Švenčiausiosios Mergelės Marijos Snieginės (Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos pagrindiniai atlaidai – aut. past.) ir kiti atlaidai, tad Krekenavos šventovėje piligrimai gali patirti tas pačias malones, tarsi būtų atvykę į Romą.
Visos Marijos garbei skirtos šventės mūsų bazilikoje pakyla vienu laipsniu – tampa iškilmėmis.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės – atlaidų procesija Krekenavoje 2022 m. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Yra ir kita graži sąsaja. Kardinolas Makrickas šių metų vasario mėnesį lankėsi gimtuosiuose Biržuose, ten jam buvo suteiktas Biržų garbės piliečio vardas. Kartu su Panevėžio vyskupu ir kitais dvasininkais dalyvavome tose iškilmėse. Po jų kardinolas Makrickas man, kaip Krekenavos bazilikos rektoriui, įteikė plytą.
„Kokia čia plyta?“ – nustebau. „Tai, – pasakė kardinolas, – yra popiežiaus Pranciškaus paskelbtų 2015–2016 Gailestingumo jubiliejinių metų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Šventųjų durų plyta.“
Po kiekvienų Jubiliejinių metų Šventosios durys yra užmūrijamos terakotinėmis specialiai žymėtomis plytomis, ir šis mūras išardomas pradedant kitus Jubiliejinius metus. Bažnyčioje prasidėjus 2025-iesiems jubiliejiniams metams, praėjusių metų gruodį buvo išardytas Marijos Didžiosios bazilikos Šventųjų durų mūras, ir tos terakotinės plytos kaip suvenyrai iškeliavo po visą pasaulį, pirmiausia – į dukterines Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikas.
Šventųjų durų plyta dabar gražiai įkomponuota į Krekenavos bazilikos vidaus interjerą. Mūsų mažojoje bazilikoje piligrimai gali ne tik patirti Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos teikiamas malones, bet ir prisiliesti prie jos Šventųjų durų plytos, tarsi pabūti pačioje Romos Marijos Didžiojoje bazilikoje.
Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Romoje 2015–2016 Gailestingumo Jubiliejaus metų Šventųjų durų plyta dukterinėje Krekenavos bazilikoje ir jos sertifikatas, pasirašytas kardinolo Rolando Makricko. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Dėkojame kardinolui Rolandui Makrickui, kad jis taip gražiai pagalvojo apie savo vyskupiją, apie gimtojo Aukštaitijos krašto svarbiausią šventovę ir tokią dovaną įteikė.
Gal kardinolas Makrickas pažadėjo atvykti aplankyti mažąją baziliką?
Pažadėjo, bet tik ne šiais metais, nes puikiai suprantame, kad Jubiliejiniais metais piligrimams labai svarbu vykti į Romą ir lankyti Didžiąsias bazilikas.
Kardinolas, kaip Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas, turi priimti piligrimus, užsiimti visais kitais reikalais. Tuo labiau kad jam teko atsakomybė pasirūpinti anapilin iškeliavusio popiežiaus Pranciškaus laidotuvėmis – jis palaidotas Marijos Didžiojoje bazilikoje, todėl kardinolui reikia priimti piligrimus, kurie nori aplankyti Pranciškaus kapą ir pasimelsti prie jo.
Kunige, kasmet atlaidai yra ypatingi, o kuo bus įsimintini šių Jubiliejinių Bažnyčios metų didieji Žolinės atlaidai Krekenavoje? Kas vyks jų metu?
Atlaidų metu bus pažymėtas istorinis įvykis, skirtas jubiliejiniams Vilties piligrimystės metams. Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos stebuklingajam paveikslui šiais metais buvo suteiktas Vilties Motinos titulas. Mūsų paveikslas, gerbiamas ilgus šimtmečius, neturėjo titulo.
Suteikiant titulą paveikslas turi būti kokiu nors būdu pažymimas – gali būti vainikuojamas, gali būti uždedamos žvaigždės ar pridedama auksinė rožė. Krekenavos Dievo Motina su Kūdikiu jau anksčiau vainikuoti iš votų pagamintomis karūnomis – dabar jas papuošime specialiomis diademomis, kurios pagamintos iš mūsų laikais tikinčiųjų paaukoto aukso ir kitų brangenybių. Karūnos turėjo būti palaimintos Pranciškaus, nes popiežius suteikia teisę paveikslą vainikuoti jo palaimintomis karūnomis. Tačiau Pranciškus susirgo, ir Lietuvos didžiosios piligrimystės į Romą metu numatytas susitikimas su Šventuoju Tėvu neįvyko.
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius Gediminas Jankūnas, apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Georgas Gänsweinas ir Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas apaštalinėje nunciatūroje Vilniuje priima popiežiaus pašventintas diademas Krekenavos Švč. Mergelei Marijai Vilties Motinai ir Kūdikiui 2025 m. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Balandžio pradžioje popiežiaus atstovas Baltijos šalims arkivyskupas Georgas Gänsweinas kartu su mūsų vyskupu Linu Vodopjanovu ir vyskupijos dekanais nuvyko į Vatikaną, ir tuomet minėtos karūnos popiežiaus vardu buvo palaimintos. Vyskupui Vodopjanovui iš Romos Dievo kulto ir sakramentų drausmės dikasterijos atkeliavęs specialus pergamentas liudija, kad popiežius Pranciškus leidžia vainikuoti šį paveikslą karūnomis Vilties Motinos titulu.
Vainikavimas įvyks šių metų Žolinės atlaidų didžiąją dieną, pagrindinių šventųjų Mišių metu. Joms vadovaus Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kiti Lietuvos arkivyskupai ir vyskupai. Tai bus istorinis įvykis visai Lietuvai – gražus 2025-ųjų jubiliejinių Vilties piligrimystės metų paminėjimas.
Kunige, pradėjome pokalbį nuo istorijos, ja norėčiau ir užbaigti. 2026-ieji Panevėžio vyskupijai bus jubiliejiniai metai. 1926-aisiais iš Žemaičių vyskupijos Šiaurės Rytų dalies buvo sudaryta Panevėžio vyskupija. Bus jau 15 metų, kai Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas. Kaip ruošiatės paminėti šias sukaktis?
Pasiruošimo darbai jau vyksta. Mūsų vyskupas, ekscelencija Linas Vodopjanovas rūpinasi, kad ateinančiais metais pasirodytų leidinys, kuriame būtų paminėta vyskupijos šimtmečio praeitis ir dabartis. Taip pat jau pasiūti ir vyskupijos kunigams išdalinti jubiliejiniams metams skirti specialia simbolika siuvinėti arnotai.
Viliamės, kad kitais metais kankinys, Dievo tarnas kunigas Alfonsas Lipniūnas bus paskelbtas palaimintuoju. Krekenavos bazilikoje vyks jubiliejinių vyskupijos metų renginiai. Taip pat džiaugsimės, kad jau 15 metų galime būti popiežiškoji šventovė, į kurią atvyksta žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir įvairių pasaulio šalių patirti Vilties Motinos artumą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus meilę.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos nuotrauka
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
