Po Fotomenininkų sąjungos rinkimų – septyni išstoję nariai: „Mes su šia organizacija nebenorime turėti nieko bendro“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Iš karto po to sąjungą paliko septyni nariai, tarp kurių – LFS įkūrėjas Antanas Sutkus. Dalis pasitraukusiųjų tapo steigėjais rinkimų išvakarėse įkurtos Lietuvos fotografijos meno draugijos. Fotomenininkų sąjungos narys ARŪNAS BALTĖNAS šį įvykį pavadino akibrokštu.
Ginčai Fotomenininkų sąjungoje prasidėjo dar prieš metus, kai fotografas Darius Vaičekauskas ir meno istorikė Margarita Matulytė kreipėsi į teismą dėl, jų manymu, neskaidriai vykusių 2024 m. LFS pirmininko rinkimų organizavimo, vykdant sąjungos įstatuose nenumatytą išankstinio balsavimo procedūrą.
„Pasirodo, įstatuose buvo neįrašyta išankstinio balsavimo tvarka, nors tradiciškai nariai balsuodavo paštu ir skyriuose, net yra buvę atvejų, kai balsavo ir elektroniniu paštu. Bet ši tvarka, pasirodo, buvo negaliojanti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino V. Samulionytė.
Teismui patenkinus ieškinį, o vėliau atmetus Fotomenininkų sąjungos teiktą apeliaciją, pripažinta, kad 2024 m. balandžio 15 d. vykusiame sąjungos narių suvažiavime pirmininkė V. Samulionytė ir valdyba buvo išrinkti neteisėtai, o suvažiavime priimti sprendimai negalioja.
Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
„Žmonės pykosi vieni su kitais, trūko susikalbėjimo“
Fotografo ir LFS nario A. Baltėno teigimu, po pastarųjų neteisėtais pripažintų įvykusių rinkimų sąjungoje tvyrojo nemalonios nuotaikos.
„Po dviejų teismo posėdžių pripažinta, kad balsavimas sąjungoje vyko neteisėtai. Buvo labai daug neigiamo fono: žmonės pykosi vieni su kitais, trūko susikalbėjimo, nebuvo geros komunikacijos“, – priminė jis.
Pasak fotomenininko, besitęsiantys nesutarimai paskatino sąjungos narius imtis iniciatyvos – iš naujo rinkti pirmininką, paskirti valdybą ir gyventi toliau.
„Aš jaučiau, kad daugelis žmonių nebenori dalyvauti tose pjautynėse, kad reikia pozityvo. Todėl buvo aiškiai suformuluota: šaukiamas neeilinis suvažiavimas, kuriame kelti pirmininko kandidatūrą ir pristatyti programą gali visi norintieji“, – teigė A. Baltėnas.
Fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Arūnas Baltėnas. Silvestro Samsono / ELTA nuotrauka
Pagal Lietuvos fotomenininkų sąjungos įstatus, neeilinį suvažiavimą gali inicijuoti ir organizuoti iniciatyvinė grupė, sudaryta iš ne mažiau kaip trečdalio sąjungos narių. Per kelias dienas surinkus 108 asmenų parašus, sudaryta iniciatyvinė grupė ir paskelbta neeilinio rinkiminio suvažiavimo data – šių metų liepos 25-oji.
„Neslėpsiu, buvo visokių pamąstymų. Po tokio sudėtingo laikotarpio su teismo procesais kartais gal ir norisi išeiti. Bet mes turime fantastišką bendruomenę. Po teismo netekome įgaliojimų, neliko LFS valdymo organų. Vieni nariai interpretavo, kad senoji valdžia turi grįžti, kiti sakė, kad valdžios nėra. O LFS įstatuose tokia situacija net nėra aprašyta, kai neveikia nei valdyba, nei pirmininkas. Esant tokioms aplinkybėms nariai susivienijo ir surinko daugiau kaip šimtą parašų“, – pasakojo V. Samulionytė.
Liepos 25 d. Prospekto galerijoje įvyko neeilinis rinkiminis Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių suvažiavimas. Sąjungos pirmininke dar kartą tapo menininkė V. Samulionytė, kartu išrinkta ir naujoji valdyba.
„Labai džiugina toks bendruomenės susitelkimas sunkiu laikotarpiu. Neabejoju kolegomis. Jie neabejingi tam, kas vyksta šioje organizacijoje, jei vasaros viduryje ir atostogų įkarštyje sugebėjo susirinkti“, – suvažiavimo metu kalbėjo naujoji pirmininkė.
Suvažiavime buvo užregistruoti 69 nariai. Balsavo 64-i, iš jų 58-i – „už“, trys – „prieš“, trys biuleteniai buvo sugadinti.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkė Vilma Samulionytė. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Sąjungą paliko septyni nariai
Deja, įvykusiais rinkimais patenkinti buvo ne visi. Netrukus paaiškėjo, kad Fotomenininkų sąjungą palieka septyni jos nariai: Dovilė Dagienė, Vitalijus Janušonis, Margarita Matulytė, Artūras Morozovas, Jonas Staselis, Rima Sutkienė, Antanas Sutkus.
Vieno iš sąjungą palikusių narių, Jono Staselio, teigimu, pasitraukti šiuos žmones paskatino teismo sprendimų nevykdymas ir, jų manymu, neskaidrūs biurokratiniai procesai.
„Situacija yra ganėtinai komplikuota. Teismas panaikino tris dalykus: tuometinio pirmininko Gyčio Skudžinsko metinę ataskaitą, pirmininkės išrinkimą ir valdybos paskyrimą. Naujos pirmininko ataskaitos sąjunga net nesvarstė, nors turėjo. Techniškai 2023 metų sąjungos ataskaita vis dar nėra patvirtinta. Kodėl suvažiavimas to nepadarė? Aš jums negaliu atsakyti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė J. Staselis.
Į šį klausimą atsakė naujai išrinkta LFS pirmininkė V. Samulionytė: „Iniciatyvinė grupė siekė stabilizuoti padėtį, dėl to sprendėme tik vieną svarbiausią klausimą – fotografų bendruomenės valdymo organų išrinkimą. Gytis Skudžinskas negalėjo savavališkai inicijuoti pakartotinio anuliuotos ataskaitos pateikimo. Mano manymu, jis tą padarys pirmai progai pasitaikius – kitame suvažiavime.“
Tačiau fotografas J. Staselis tvirtino matąs ir daugiau netenkinančių sąjungos sprendimų. „Pagal įstatus, jeigu vienas trečdalis sąjungos narių gali organizuoti neeilinį suvažiavimą, tai tvirtinti dokumentus, reglamentus ir darbotvarkę turi valdyba. Jie sukūrė chaosą – surinko trečdalį narių, bet darbotvarkės nepatvirtino. Bandė apsimesti, kad nežino, kuri yra tikroji valdyba – buvusio pirmininko ar ta, kurią atšaukė teismas“, – stebėjosi jis.
Daugiausia dėmesio sulaukė sąjungą palikęs įkūrėjas ir garbės pirmininkas A. Sutkus.
„Liūdniausia buvo, kai prieš palikdami suvažiavimą perskaitėme išeinančiųjų pavardes. Paskutinė pavardė buvo Antano Sutkaus, o tada nugriaudėjo audringi aplodismentai. Keistas jausmas, bet ką padarysi. Sąjunga, tikiuosi, gyvens ir toliau, bet mes su šia organizacija nebenorime turėti nieko bendro“, – pridūrė buvęs LFS narys.
Pirmininkė teigė pasigedusi komunikacijos iš Fotomenininkų sąjungą palikusių narių pusės. „Jie nemotyvavo savo išėjimo priežasčių, jokio pokalbio su niekuo apie tai nebuvo. Tikriausiai nebesutampa mūsų nuomonės ir požiūris į veiklos kryptis. Su dalimi autorių esame dirbę praeityje, ir jokių konfliktų nebuvo, tik geri kūrybiniai rezultatai“, – stebėjosi ji.
J. Staselis tvirtino priešingai: „Elektroninius laiškus rašiau ir prieš tai buvusio pirmininko, ir Vilmos Samulionytės valdybai. Šie žmonės laiškus matė, aš su jais kalbėjausi, bet jiems viskas tiko.“
Fotografas, Lietuvos fotografijos meno draugijos steigėjas Jonas Staselis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Įkurta Lietuvos fotografijos meno draugija
Kelias dienas prieš sušauktą neeilinį rinkiminį suvažiavimą – liepos 21-ąją – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko steigiamasis Lietuvos fotografijos meno draugijos (LFMD) susirinkimas. Tarp steigėjų – iš Fotomenininkų sąjungos išstojusių narių vardai: A. Sutkus, J. Staselis, A. Morozovas, D. Dagienė.
LFMD atkūrimas sieks tęsti tarpukariu Lietuvoje veikusios fotografijos kūrėjų organizacijos tradiciją.
„Orientuosimės į jaunus kūrėjus, padėsime jiems įgyvendinti savo sumanymus. Norime tapti alternatyva tiems, kurie nepakliūva į Lietuvos fotomenininkų sąjungą arba kurie yra jos nariai, bet mato kitokį veikimo principą.
Norėtume, kad patys nariai inicijuotų ir dalyvautų procesuose, o draugija tik padėtų tuos siekius įgyvendinti. Ne taip, kad draugijos valdyba nusprendžia, o jūs – prisitaikykite“, – aiškino J. Staselis.
Fotografas apibūdino bendradarbiavimo ateityje lūkestį: „Su Fotomenininkų sąjunga nenorime jokios konfrontacijos, nes kiekviena organizacija veikia savo nuožiūra. Nesiruošiame nei rungtyniauti, nei galynėtis. Gal net bus bendrų projektų, jeigu sąjungą tai domintų.“
Lietuvos fotografijos meno draugija. Olego Konino nuotrauka
LFS narys A. Baltėnas draugijos įkūrimą neeilinio rinkiminio suvažiavimo išvakarėse pavadino akibrokštu.
„Fotografijos meno draugija buvo įkurta vos surinkus parašus ir paskelbus neeilinio suvažiavimo datą – man ši vieta pasirodė neskani. Į pozityvą, kad šaukiame suvažiavimą ir rengiame tiesioginį balsavimą, buvo atsakyta draugijos įkūrimu. Šių žmonių reikalas, bet šioje vietoje esu sąjungos pusėje, ir man gaila, kad tai įvyko. Sakyčiau, toks žingsnis buvo neapgalvotas ir padarytas veltui, o draugijos įsteigimas pasirodė kaip akibrokštas“, – kategoriškas buvo A. Baltėnas.
Bendru sutarimu pritarta, kad draugijai vadovaus A. Morozovas ir valdybos nariai Alexandra Bondarev, D. Dagienė, Ugnė Marija Gausmanė, Janina Sabaliauskaitė, Vytautė Seinauskaitė ir J. Staselis.
Pirmieji visiems nariams atviri valdybos posėdžiai planuojami jau šį rudenį.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
„Žmonės pykosi vieni su kitais, trūko susikalbėjimo“
Fotografo ir LFS nario A. Baltėno teigimu, po pastarųjų neteisėtais pripažintų įvykusių rinkimų sąjungoje tvyrojo nemalonios nuotaikos.
„Po dviejų teismo posėdžių pripažinta, kad balsavimas sąjungoje vyko neteisėtai. Buvo labai daug neigiamo fono: žmonės pykosi vieni su kitais, trūko susikalbėjimo, nebuvo geros komunikacijos“, – priminė jis.
Pasak fotomenininko, besitęsiantys nesutarimai paskatino sąjungos narius imtis iniciatyvos – iš naujo rinkti pirmininką, paskirti valdybą ir gyventi toliau.
„Aš jaučiau, kad daugelis žmonių nebenori dalyvauti tose pjautynėse, kad reikia pozityvo. Todėl buvo aiškiai suformuluota: šaukiamas neeilinis suvažiavimas, kuriame kelti pirmininko kandidatūrą ir pristatyti programą gali visi norintieji“, – teigė A. Baltėnas.
Fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Arūnas Baltėnas. Silvestro Samsono / ELTA nuotrauka
Pagal Lietuvos fotomenininkų sąjungos įstatus, neeilinį suvažiavimą gali inicijuoti ir organizuoti iniciatyvinė grupė, sudaryta iš ne mažiau kaip trečdalio sąjungos narių. Per kelias dienas surinkus 108 asmenų parašus, sudaryta iniciatyvinė grupė ir paskelbta neeilinio rinkiminio suvažiavimo data – šių metų liepos 25-oji.
„Neslėpsiu, buvo visokių pamąstymų. Po tokio sudėtingo laikotarpio su teismo procesais kartais gal ir norisi išeiti. Bet mes turime fantastišką bendruomenę. Po teismo netekome įgaliojimų, neliko LFS valdymo organų. Vieni nariai interpretavo, kad senoji valdžia turi grįžti, kiti sakė, kad valdžios nėra. O LFS įstatuose tokia situacija net nėra aprašyta, kai neveikia nei valdyba, nei pirmininkas. Esant tokioms aplinkybėms nariai susivienijo ir surinko daugiau kaip šimtą parašų“, – pasakojo V. Samulionytė.
Liepos 25 d. Prospekto galerijoje įvyko neeilinis rinkiminis Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių suvažiavimas. Sąjungos pirmininke dar kartą tapo menininkė V. Samulionytė, kartu išrinkta ir naujoji valdyba.
„Labai džiugina toks bendruomenės susitelkimas sunkiu laikotarpiu. Neabejoju kolegomis. Jie neabejingi tam, kas vyksta šioje organizacijoje, jei vasaros viduryje ir atostogų įkarštyje sugebėjo susirinkti“, – suvažiavimo metu kalbėjo naujoji pirmininkė.
Suvažiavime buvo užregistruoti 69 nariai. Balsavo 64-i, iš jų 58-i – „už“, trys – „prieš“, trys biuleteniai buvo sugadinti.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkė Vilma Samulionytė. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Sąjungą paliko septyni nariai
Deja, įvykusiais rinkimais patenkinti buvo ne visi. Netrukus paaiškėjo, kad Fotomenininkų sąjungą palieka septyni jos nariai: Dovilė Dagienė, Vitalijus Janušonis, Margarita Matulytė, Artūras Morozovas, Jonas Staselis, Rima Sutkienė, Antanas Sutkus.
Vieno iš sąjungą palikusių narių, Jono Staselio, teigimu, pasitraukti šiuos žmones paskatino teismo sprendimų nevykdymas ir, jų manymu, neskaidrūs biurokratiniai procesai.
„Situacija yra ganėtinai komplikuota. Teismas panaikino tris dalykus: tuometinio pirmininko Gyčio Skudžinsko metinę ataskaitą, pirmininkės išrinkimą ir valdybos paskyrimą. Naujos pirmininko ataskaitos sąjunga net nesvarstė, nors turėjo. Techniškai 2023 metų sąjungos ataskaita vis dar nėra patvirtinta. Kodėl suvažiavimas to nepadarė? Aš jums negaliu atsakyti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė J. Staselis.
Į šį klausimą atsakė naujai išrinkta LFS pirmininkė V. Samulionytė: „Iniciatyvinė grupė siekė stabilizuoti padėtį, dėl to sprendėme tik vieną svarbiausią klausimą – fotografų bendruomenės valdymo organų išrinkimą. Gytis Skudžinskas negalėjo savavališkai inicijuoti pakartotinio anuliuotos ataskaitos pateikimo. Mano manymu, jis tą padarys pirmai progai pasitaikius – kitame suvažiavime.“
Tačiau fotografas J. Staselis tvirtino matąs ir daugiau netenkinančių sąjungos sprendimų. „Pagal įstatus, jeigu vienas trečdalis sąjungos narių gali organizuoti neeilinį suvažiavimą, tai tvirtinti dokumentus, reglamentus ir darbotvarkę turi valdyba. Jie sukūrė chaosą – surinko trečdalį narių, bet darbotvarkės nepatvirtino. Bandė apsimesti, kad nežino, kuri yra tikroji valdyba – buvusio pirmininko ar ta, kurią atšaukė teismas“, – stebėjosi jis.
Daugiausia dėmesio sulaukė sąjungą palikęs įkūrėjas ir garbės pirmininkas A. Sutkus.
„Liūdniausia buvo, kai prieš palikdami suvažiavimą perskaitėme išeinančiųjų pavardes. Paskutinė pavardė buvo Antano Sutkaus, o tada nugriaudėjo audringi aplodismentai. Keistas jausmas, bet ką padarysi. Sąjunga, tikiuosi, gyvens ir toliau, bet mes su šia organizacija nebenorime turėti nieko bendro“, – pridūrė buvęs LFS narys.
Pirmininkė teigė pasigedusi komunikacijos iš Fotomenininkų sąjungą palikusių narių pusės. „Jie nemotyvavo savo išėjimo priežasčių, jokio pokalbio su niekuo apie tai nebuvo. Tikriausiai nebesutampa mūsų nuomonės ir požiūris į veiklos kryptis. Su dalimi autorių esame dirbę praeityje, ir jokių konfliktų nebuvo, tik geri kūrybiniai rezultatai“, – stebėjosi ji.
J. Staselis tvirtino priešingai: „Elektroninius laiškus rašiau ir prieš tai buvusio pirmininko, ir Vilmos Samulionytės valdybai. Šie žmonės laiškus matė, aš su jais kalbėjausi, bet jiems viskas tiko.“
Fotografas, Lietuvos fotografijos meno draugijos steigėjas Jonas Staselis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Įkurta Lietuvos fotografijos meno draugija
Kelias dienas prieš sušauktą neeilinį rinkiminį suvažiavimą – liepos 21-ąją – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko steigiamasis Lietuvos fotografijos meno draugijos (LFMD) susirinkimas. Tarp steigėjų – iš Fotomenininkų sąjungos išstojusių narių vardai: A. Sutkus, J. Staselis, A. Morozovas, D. Dagienė.
LFMD atkūrimas sieks tęsti tarpukariu Lietuvoje veikusios fotografijos kūrėjų organizacijos tradiciją.
„Orientuosimės į jaunus kūrėjus, padėsime jiems įgyvendinti savo sumanymus. Norime tapti alternatyva tiems, kurie nepakliūva į Lietuvos fotomenininkų sąjungą arba kurie yra jos nariai, bet mato kitokį veikimo principą.
Norėtume, kad patys nariai inicijuotų ir dalyvautų procesuose, o draugija tik padėtų tuos siekius įgyvendinti. Ne taip, kad draugijos valdyba nusprendžia, o jūs – prisitaikykite“, – aiškino J. Staselis.
Fotografas apibūdino bendradarbiavimo ateityje lūkestį: „Su Fotomenininkų sąjunga nenorime jokios konfrontacijos, nes kiekviena organizacija veikia savo nuožiūra. Nesiruošiame nei rungtyniauti, nei galynėtis. Gal net bus bendrų projektų, jeigu sąjungą tai domintų.“
Lietuvos fotografijos meno draugija. Olego Konino nuotrauka
LFS narys A. Baltėnas draugijos įkūrimą neeilinio rinkiminio suvažiavimo išvakarėse pavadino akibrokštu.
„Fotografijos meno draugija buvo įkurta vos surinkus parašus ir paskelbus neeilinio suvažiavimo datą – man ši vieta pasirodė neskani. Į pozityvą, kad šaukiame suvažiavimą ir rengiame tiesioginį balsavimą, buvo atsakyta draugijos įkūrimu. Šių žmonių reikalas, bet šioje vietoje esu sąjungos pusėje, ir man gaila, kad tai įvyko. Sakyčiau, toks žingsnis buvo neapgalvotas ir padarytas veltui, o draugijos įsteigimas pasirodė kaip akibrokštas“, – kategoriškas buvo A. Baltėnas.
Bendru sutarimu pritarta, kad draugijai vadovaus A. Morozovas ir valdybos nariai Alexandra Bondarev, D. Dagienė, Ugnė Marija Gausmanė, Janina Sabaliauskaitė, Vytautė Seinauskaitė ir J. Staselis.
Pirmieji visiems nariams atviri valdybos posėdžiai planuojami jau šį rudenį.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
