Ar evangelikai reformatai imsis lyderystės dėl evangelinio aljanso kūrimo Lietuvoje? Pokalbis su kun. H. Lahayne
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Lankydamasis XFM radijuje svečias pažymėjo, kad šiuo metu Europoje vos kelios šalys neturi tokio aljanso, tad Nyderlandų reformatų dvasininkas vizito metu bendraudamas su Lietuvos evangelinio tikėjimo atstovais ieškojo atsakymų, kas trukdo, remiantis pastaraisiais skaičiavimais, maždaug procentui šalies evangelikų glaudžiau bendradarbiauti.
Lietuvoje kalbėti apie tokio aljanso reikalingumą pradėta dar praėjusiame dešimtmetyje, tai paskatino sekmininkų bendruomenė. Vėliau šios kalbos aptilo, o galiausiai viename iš interviu XFM radijui tuometinis Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos / sekmininkų sąjungos vyskupas, dabartinis vyskupas emeritas Rimantas Kupstys teigė, kad aljanso idėja įstrigo.
Evangelikų Reformatų Bažnyčia – ne tik valstybės pripažinta tradicinė religinė bendruomenė, tačiau ir viena iš tų, kuri nevengia imtis iniciatyvos šiuo klausimu. Plačiau apie tai laidoje „Gyvieji šaltiniai“ kalbėjome su Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonu HOLGERIU LAHAYNE.
Vienas iš Jano Wesselso vizito tikslų buvo rasti atsakymą, kodėl Lietuvoje nėra evangelinio aljanso. Ar jis šį atsakymą rado?
Sunku pasakyti. Pirmiausia reikia pažymėti, kad Evangelinio aljanso generalinis sekretorius nėra tas pats, kas Katalikų Bažnyčios popiežius. Janas šias pareigas dalijasi drauge su Connie Main Duarte. Jie atstovauja aljansui, koordinuoja jo veiklą, tačiau ypatingų galių neturi. Janas Wesselsas atvyko draugiškai, norėdamas padėti, jei tos pagalbos reikės. Lietuvoje jis susipažino su bendra evangelikų padėtimi Lietuvoje, tad manau, kad viešnagė buvo naudinga.
Kita vertus, niekam ne paslaptis, kad krikščionių bendrystė Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, nėra tokia intensyvi. Natūralu, kad užsieniečius stebina, jog pas mus nėra Bažnyčių tarybos arba panašios organizacijos, kurioje bendras temas nagrinėtų evangelikai, katalikai ir stačiatikiai.
Žinoma, tam įtaką padarė sovietmečio paveldas, tuo metu pirmiausia pačios Bažnyčios turėjo išlikti. Susiformavo nepasitikėjimas, taip pat baimė, kad vieni evangelikai gali būti per daug prokatalikiški arba antikatalikiški.
Šiuo atveju evangelinis aljansas galėtų tapti platforma reguliariems pokalbiams.
Lietuvoje sekmininkai įvardijami kaip evangelinio aljanso idėjos plėtotojai, tačiau šį kartą susitikimas su naujuoju šios Bažnyčios vyskupu neįvyko. Kiek svarbus sekmininkų indėlis?
To nesureikšminčiau. Vos per kelias dienas Evangelinio aljanso generalinis sekretorius susitiko su reformatų, liuteronų, laisvųjų krikščionių, baptistų, Miesto bažnyčios atstovais, dalyvavo pastorių pusryčiuose. Galima tik pasidžiaugti, kad per tokį trumpą laiką įvyko tiek daug susitikimų.
Susitikimuose ne tik kalbama apie aljansą, bet ir bendraujama siekiant išgirsti kitą. Aljanso idėja paremta bendryste.
Šiuo metu nėra aiškaus lyderio, kuris atnaujintų evangelinio aljanso klausimą. Gal tai tam tikras signalas Evangelikų Reformatų Bažnyčiai?
Dabartinė padėtis nusako evangelinių bažnyčių bruožą. Dar kartą noriu pabrėžti, kad pas mus nėra hierarchijos, pavaldumo sistemos, kuri veikia Katalikų ar Stačiatikių Bažnyčiose. Vadinasi, patys turime susitarti, o tai yra iššūkis.
Kalbant apie reformatus, daugelis į mus žvelgia kaip į statusą turinčią Bažnyčią. Mes esame tradicinė bendruomenė, turinti savo istoriją nuo šešioliktojo amžiaus, vis dėlto, kaip ir kiti evangelikai, esame maži, silpni. Mums trūksta resursų. Daug ko neturime, tad ši problema mus persekioja. Pagaliau kas iš ganytojų turi daug laisvo laiko?
Sutinku, kad mes, reformatai, esame tam tikra grandis tarp netradicinių ir kitų tradicinių bendruomenių. Jau kelerius metus bendradarbiaujame su Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrija dėl teologijos pagrindų, turime ir seną susitarimą su liuteronais. Taip pat bendraujame su katalikais ir stačiatikiais.
Ar neseniai vykusiame Evangelikų Reformatų Bažnyčios sinode buvo kalbėta apie didesnį reformatų įsitraukimą kuriant aljansą Lietuvoje?
Tai buvo rinkimų sinodas, be to, tokiam klausimui reikia pasiruošti. Vis dėlto manau, kad pirmiausia reikia kalbėtis – tai yra pagrindas. Nemanau, kad sprendimus reikia nuleisti iš viršaus.
Vis dėlto ar evangelikai reformatai sutiktų imtis tam tikros atsakomybės šią temą darant matomesnę?
Turėčiau atsargiai kalbėti, nes tai Bažnyčios sprendimas. Bet, be abejo, yra pritarimas. Kita vertus, čia itin svarbu dirbti neformaliu lygmeniu ieškant, kas mus vienija.
Kiek tokie kaip Europos evangelinio aljanso generalinio sekretoriaus vizitai svarbūs Lietuvos evangelikams?
Pirmiausia tai svarbu dėl asmeninio ryšio. Susitikimuose ne tik kalbama apie aljansą, bet ir bendraujama siekiant išgirsti kitą. Aljanso idėja paremta bendryste. Manau, kad ir patį Janą Wesselsą šie pokalbiai praturtino, jis geriau pažino Lietuvos aplinką. Tokie pokalbiai kuria pasitikėjimą.
Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka
Nuo gegužės veiklą Lietuvoje pradėjo Vokietijos 45-oji brigada. Lietuvoje daug apie tai kalbama, skiriamas tam dėmesys. Ne ką mažiau svarbus ir sielovados klausimas, juk atvyksta kariškiai iš šalies, kurioje evangelikų ir katalikų yra panašiai. Jūs šiais metais taip pat buvote susitikęs su Vokietijos karių kapelionu.
Vokiečių karo kapelionas domėjosi Lietuvos gyvenimu, dvasine tarnyste. Sutarta abipusiškai palaikyti santykius ir kurti bendradarbiavimo planus. Neatmetame galimybės, kad kada nors Evangelikų Reformatų Bažnyčioje galėtų būti pamaldos ir vokiečių kalba. Aišku, savo kapelionus turės ir evangelikai, ir katalikai, karius taip pat supa jiems padedanti komanda. Kol kas daug sąlyčio su jais nebuvo, jie veikia savo aplinkoje.
Gal jau laikas Lietuvos pastoriams mokytis vokiečių kalbos?
Nemanau. Šis klausimas tikriausiai daug aktualesnis valdžios žmonėms, nes tenka girdėti, kad Vokietijos kariškiai to dėmesio gauna ne per daugiausia. Jiems niekas išsamiai nepaaiškina, kas vyksta Lietuvoje, trūksta bendros informacijos. Aišku, galbūt tai terpė ir krikščionims.
Kuo karių sielovada skiriasi nuo civilių? Ar yra esminių skirtumų?
Nesu kapelionas ir man neteko tarnauti kariuomenėje, tačiau žinau, kad ji turi ne tik kapelionus, bet ir psichologus. Šie padeda spręsti bendražmogiškus klausimus. Daug informacijos neturiu, bet žinau, kad kariai turi komandą.
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
