A. A. Apanavičiūtė: „Esu dėkinga Kūrėjui už man suteiktas dovanas“

Neseniai radijas ir televizija BBC transliavo muzikos kūrinį I Lift My Eyes to The Mountains, Aušrinės atliktą su „Channel 4“ bei „Channel 5“ garso režisieriumi Emmettu Glynnu, – jos vokaliniai gebėjimai tapo žinomi ir pasaulyje. Šia proga ir kalbiname Aušrinę – apie muzikines jos ištakas, tėvų įtaką, studijas Londone ir muzikinio kelio dabartį bei ateitį. Aušrine, esi muzikos žmogus. Dainuoji viešai, Bažnyčioje giedi. Papasakok apie savo muzikinio gyvenimo ištakas. Kokie keliai vedė – tėvų ar asmeniniai? Tu pasirinkai muziką ar muzika – tave? Muzika yra mano gyvenimo būdas, ir džiaugiuosi, kad pirmoji mano muzikos mokytoja buvo mama, išugdžiusi didžiulį būrį mokinių muzikos mokykloje. Vėliau tęsiau pamokas pas mokytojus Ritą Kaziulienę, Algirdą Biveinį, profesores Veroniką Vitaitę, Astą Krikščiūnaitę. Mamai esu labai dėkinga, kad šalia pirmųjų pamokų buvo ir dažnai lankomi koncertai. Klasikinė muzika mane domino, tačiau jutau, kad širdis linksta į kūrybą, ne vien atlikimą. Iš tėčio perėmiau domėjimąsi lietuviška ir liaudiška muzika. Jis, muzikos mokykloje baigęs klarneto studijas, o paauglystėje grojęs ir birbyne, dažnai dalijasi džiaugsmingais prisiminimais iš ansamblių dienų. Tėtis Vilniaus Tuskulėnų gimnazijoje, kurią ir baigė, su draugais subūrė muzikos grupę ir grodavo šokiuose. Taigi muzikos įtaka man buvo stipri. Kita vertus, mano polinkį ir susidomėjimą, norą ilgiau pasilikti prie instrumento jau vaikystėje pastebėjo mama. Pirmiau ji bandė muzikos mokyti ir vyresniąją mano sesę, bet ši neužkibo. Taip pat groji ir giedi bažnytinę muziką. Tai pagrindinė ar papildoma tavo veikla? Bažnytinė muzika man yra papildoma veikla. Kelis kartus yra tekę per dieną giedoti ir groti net trejose šv. Mišiose – tai jau rekordas. Vis dėlto pagrindinė mano veikla yra dainuoti ir groti „Grand Hotel Vilnius, Curio Collection by Hilton“, legendiniame „Neringos“ restorane, prancūziškuose „Le Mans“ ir „Balzac“, taip pat privačiose šventėse, renginiuose, ceremonijose. Bažnytinę muziką įprastai atlieku kartą per savaitę. Esu girdėjęs apie tavo muzikos studijas Londone. Ką jos davė tau kaip dainininkei ir kaip praturtino talentą? Taip pat esi mokiusi anglakalbius muzikos, tiesa? Džiaugiuosi, kad prašymai stoti į Londoną buvo sėkmingi ir sulaukiau kvietimo studijuoti aukštąjį mokslą ten, kur studijas baigė Helen Mirren, gausus būrys žymių britų muzikų, aktorių ir ne vienas parlamentaras. Man buvo labai svarbu suvokti muzikos prasmę ir misiją, nors tai įvyko dar iki studijų. Dar mokydamasi mokykloje iš bibliotekos paėmiau Arthuro Schopenhauerio raštus ir radau mintį apie meną menui. Man tai atrodė vienas iš kraštutinumų, kaip ir kitas, kai muzika naudojama propagandos tikslais. Pati siekiu laisvės, savarankiškumo kūryboje, taip pat džiaugiuosi galėdama dainuoti įvairiuose pasaulietiniuose renginiuose ir atlikti sakralinę muziką. Stengiuosi išlaikyti viduriuką. Beje, pažįstu baigusiųjų muziką Karališkojoje akademijoje, JAV, bet dirbančių visai ne pagal specialybę, taigi muzikos studijos dar negarantuoja darbo šioje srityje. Mokyti anglakalbius vaikus pradėjau, kai po pirmojo specialybės egzamino viena iš dėstytojų pasiūlė perleisti man savo mokinę. Iš pradžių kiek išsigandau, bet jos pasitikėjimas manimi ir padrąsinimas įkvėpė. Taip Londone pradėjau muzikos mokyti anglakalbius vaikus, ir vėliau man studijuojant jų daugėjo. Dainininkė, giedotoja Aušrinė Aurelija Apanavičiūtė. Elmos Mačiulytės nuotrauka Naujausias tavo muzikinis pasiekimas – daina I Lift My Eyes to The Mountains. Šis darbas atliktas su BBC ir „Channel 4“ bei „Channel 5“ garso režisieriumi Emmettu Glynnu. Kaip pavyko būti atrastai tokio rango garso režisieriaus? Ar pati kūrei tekstą šiam kūriniui? Manau, čia tiktų Biblijos eilutė, kur Jėzus sako: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės, o visa tai jums bus pridėta“ (Mt 6, 33). Studijuodama Londone lankiau Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčią. Ten radau skrajutę apie artėjantį Kūno teologijos kongresą Katalikų Bažnyčioje Soho mikrorajone, pačiame Londone centre. Nuėjusi ten tapau savanore ir vėliau pradėjau lankyti katalikų jaunimo grupelę. „Tyraširdžiais“ pasivadinusi grupelė sužinojo, kad esu muzikantė, ir pasiūlė prisidėti prie jos šlovinimo. Aš giedojau ir grojau pianinu, Emmettas giedojo ir grojo smuiku bei gitara. Taip ir buvau atrasta Emmetto. Kiek vėliau jis pasakė turintis idėją įrašyti albumą, dedikuotą Šviesos slėpiniams. Mane labai įkvėpė jo mintis ir tai, kad Šv. Jono Pauliaus II kūno teologijos mokymas žinomas ir nagrinėjamas katalikų jaunimo Londone. Šis kūrinys man pirmiausia yra apie viltį. Jis pradedamas žodžiais: pakeliu akis į kalnus, iš kur ateis man pagalba? Mano pagalba ateina iš Dievo, to, kuris sukūrė dangų ir žemę. Kalnas yra tiek Sinajaus, kur gavome Dekalogą, tiek Atsimainymo, kur Jėzaus drabužiai tampa balti kaip sniegas, tiek Šeštinių, kai Jėzus pakyla į dangų, tiek Golgotos, kur buvo nukryžiuotas ir taria: „Atlikta.“

Kai giedu ir groju Gailestingumo šventovėje ir iš balkono žiūriu į Gailestingojo Jėzaus paveikslą, matau Jo galvą, plaukus, pečius, širdį, laiminančią ranką ir prisimenu šv. Faustinos paaiškinimą, kad juodas fonas paveiksle yra mūsų nuodėmės, o Jėzus yra šviesa, spindinti tamsoje.

Kai giedu ir groju Gailestingumo šventovėje ir iš balkono žiūriu į Gailestingojo Jėzaus paveikslą, matau Jo galvą, plaukus, pečius, širdį, laiminančią ranką ir prisimenu šv. Faustinos paaiškinimą, kad juodas fonas paveiksle yra mūsų nuodėmės, o Jėzus yra šviesa, spindinti tamsoje. Iš širdies išeinantys spinduliai yra balti ir rožiniai – kaip ant Golgotos kalno perdurta Jėzaus širdis. Vėl kalnas... Man tas akių pakėlimas į kalną ir ateinanti pagalba yra kaip žvilgsnis į Jėzų šventovėje. Dalis teksto yra senesnė nei 2500 metų – tai posmas iš 121-osios psalmės, kita dalis – iš Evangelijos pagal Joną (Jn 1, 5a). Taigi kūrinio tekstas yra iš Šventojo Rašto. Man kaip lietuvaitei, Londone atstovavusiai savo šaliai, manau, prisideda dar viena prasmė. Mūsų himne yra žodžiai: „...ir šviesa, ir tiesa tamsumas prašalina“. Sesė Nijolė Sadūnaitė labai gerai pasakė, kad mūsų „Tautiškoje giesmėje“ taip prasiveržia Dievas. Kokie artimiausi planai? Neplanuoji Lietuvoje steigti muzikos mokyklos? Artimiausi planai – toliau dainuoti, giedoti, kurti. Kelis kūrinius baigiau, bet kol kas nepaskelbiau „Spotify“ ir kitose platformose. Poros kūrinių su žodžiais, melodija ir harmonija dar nebaigiau, tad sekite naujienas. Taip pat yra vaizdo klipų planų, ypač kūrinio I Lift My Eyes to The Mountains – juo susidomėjo televizijoje EWTN dirbantis prodiuseris. Tad jei kas nors iš audiovizualinių menininkų klausysitės šio kūrinio ir matysite viziją, labai kviečiu susisiekti. Muzikos mokyklos neplanuoju steigti. Įgijusi muzikos atlikėjos, ne pedagogės, specialybę esu dėkinga Kūrėjui už man suteiktas dovanas. Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Gavelytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama