Piligrimystė į atlaidus Lietuvoje liepos mėnesį

Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai Kaip ir kiekvienais metais, liepos pradžioje prasideda Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, kurie trunka dvylika dienų. Ši tradicija gyvuoja jau beveik 400 metų! Atkaklių žemaičių dėka ji nenutrūko nei per carinės Rusijos, nei per sovietinę okupaciją. Nedidelis Žemaitijos miestelis tapo garsus būtent dėl šių atlaidų. Atlaidų programa ir pagrindiniai renginiai Oficiali atlaidų pradžia – liepos 2-ąją minima Švč. Mergelės Marijos, Krikščioniškųjų šeimų Karalienės, šventė. Šiuo vardu tituluotas malonėmis garsus paveikslas įtaisytas Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos centriniame altoriuje. Bažnyčios tradicijoje svarbūs liturginiai įvykiai pradedami švęsti iš vakaro, tad didžioji Žemaičių Kalvarijos piligrimystė prasideda vigilija liepos 1-ąją. Atlaidų organizatoriai ir ištikimieji maldininkai dieną laiko Mišias už katalikiškas organizacijas ir Marijos legiono narius Švč. Mergelės Marijos koplyčioje ant netoli Žemaičių Kalvarijos esančio Panų kalno. Po Mišių piligrimai procesija ateina į Žemaičių Kalvarijos baziliką, kurioje vakare aukojamos šv. Mišios, giedami Mišparai (Valandų liturgijos Vakarinė malda), einama eucharistinė procesija aplink baziliką, o paskui visą naktį bazilikoje vyksta Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai 2024 m. Medikų ir ligonių diena. Šv. Mišioms vadovauja Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, 2024 m. liepos 11 d. Jurgio Mankausko nuotrauka Nuo liepos 2-osios prasideda intensyvi atlaidų programa, kuri nekinta jau daug metų. Kasdien aukojamos ketverios šv. Mišios: 8 ir 10 val., 12 val. – pagrindinės iškilmingos, kurioms vadovauja vienas iš Lietuvos vyskupų, ir 19 val. – atvykusiems į atlaidus po darbo. Liturginė programa sudaryta taip, kad kuo daugiau maldininkų galėtų dalyvauti jiems tinkamu laiku. Kasdien prieš pagrindines šv. Mišias 11.30 val. kalbamas Švč. Mergelės Marijos Rožinis, o prieš vakaro Mišias 18.30 val. – Švč. Mergelės Marijos litanija. Kalnų apvaikščiojimas – Kryžiaus kelias Žemaitijoje Ypatingoji atlaidų dalis – Žemaičių Kalvarijos kalnų su dvidešimčia Jėzaus Kristaus Kryžiaus kelio stočių (vadinamųjų vietų) apvaikščiojimas, giedant specialiai sukurtas Kalnų giesmes – Kalnus. Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimas dėl savo unikalumo ir reikšmės lietuvių kultūrai 2019-aisiais buvo įtrauktas į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Procesija su Šv. Kryžiaus relikvija į Kalnus išeina po kiekvienų šv. Mišių. Procesijai vadovauja dvasininkai (pagrindinei Kalnų procesijai – vyskupas), giesmėms – Telšių vyskupijos parapijų chorai ir dūdorių kapelos (žemaičiai juos vadina patrubočiais). Žemaičių Kalvarijos atlaidai 2023 m. Medikų ir ligonių diena. Kalnų procesijoje – Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir atlaidų nuodėmklausys dominikonas br. Jokūbas Marija Goštautas OP. Monikos Preibytės nuotrauka Kalnų stočių koplyčios pastatytos ant miestelyje esančių kalvų. Žemaičių Kalvarijos Kristaus Kančios kelias tęsiasi 7 kilometrus, jį apeiti užtrunka 2,5–3 valandas. Ši malda, kai meldžiasi visas žmogus – kūnas ir siela, yra nemenkas fizinis ir dvasinis iššūkis. Norinčiuosius pasiduoti įkvepia ne tik Kalnų giesmės ir trimitai, bet ir ištvermingi senoliai (daugiausia moterys) – kaimo darbų užgrūdinti ir tvirtą tikėjimą išlaikę, sulinkusiomis nugaromis, kai kurie pasiremdami lazdomis, eina giedodami, nė nemanydami sustoti. Jų dėka ši unikali tradicija ir gyvuoja. Negalintieji leistis į šį nelengvą kelią gali likti bazilikoje, kur taip pat būna giedami Kalnai. Jaunimo diena ir naktiniai Kalnai Tradiciją noriai perima jaunoji karta. Specialiai jaunimui skiriamas šeštadienis – organizuojami įvairūs užsiėmimai, katechezės ir pramogos, o temstant jaunuoliai nešini deglais išeina į naktinius Kalnus. Ši įspūdinga patirtis sutraukia gausų jaunimo būrį. Kiekviena atlaidų diena skirta maldai už įvairias Bažnyčios ir pasaulietines institucijas, socialines grupes arba kita specialia intencija. Kiekvieną dieną liturgijoje tarnauja vieno iš vyskupijos dekanatų parapijos: gieda šv. Mišiose, vadovauja maldoms, Kalnų giesmėms, kunigai sako pamokslus Kalnų stotyse, klauso išpažinčių. Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai 2024 m. Dvasininkų, pašvęstųjų, seminaristų ir patarnautojų diena. Kalnų apvaikščiojimas, 2024 m. liepos 10 d. Jurgio Mankausko nuotrauka Šventoriuje galima pabendrauti su įvairių vienuolijų vienuoliais ir vienuolėmis, įsigyti knygų, nes Telšių katedros knygynas per visus atlaidus čia būna pasistatęs palapinę. Bazilikos prieigose šurmuliuoja mugė (kermošius), kur galima nusipirkti įvairiausių skanėstų – pavalgyti ir parvežti lauktuvių. Gausu tautodailininkų ir amatininkų gaminių. Prie šventovės esančioje pievoje patogu prisėsti prie įrengtų stalų – pavalgyti, pailsėti ir pabendrauti. Norint vykti į Žemaičių Kalvarijos atlaidus, galima pasirinkti dieną, kada meldžiamasi už organizaciją, kuriai priklausome, arba mums rūpimus dalykus. Išsami atlaidų programa ir visa informacija apie Žemaičių Kalvarijos Kalnus (stotys, giesmių tekstai ir kt.) yra interneto puslapyje Zemaiciukalvarija.lt. Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidai Marijampolėje Liepos pradžioje ir kitame Lietuvos krašte – Suvalkijoje, Marijampolėje, – vyksta Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidai. Šiemet jie bus liepos 5–13 dienomis. Vilkaviškio vyskupija atlaidus rengia minėdama arkivyskupo J. Matulaičio paskelbimo palaimintuoju metines, šiemet jau 38-ąsias. Beatifikacijos byla buvo pradėta 1953 m., o 1987 m. birželio 28 d., minint Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju. Atlaidų renginiai vyksta pal. J. Matulaičio tėviškėje Lūginėje ir Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Lūginėje palaimintojo gimtųjų namų vietoje stovi Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia. Čia atlaidai pradedami išvakarių šv. Mišiomis. Puoselėjama tradicija per atlaidus iš Marijampolės vykti į Lūginę, tai ypač populiaru tarp jaunimo, dažnai ateinama pėsčiomis. Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai. Koplyčia palaimintojo tėviškėje Lūginėje, 2024 m. liepos 6 d. Donato Pranckevičiaus nuotrauka Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai 2023 m. Jaunimo piligriminis žygis į Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčią Lūginėje. Donato Pranckevičiaus nuotrauka Per atlaidus maldininkai koplyčioje kasdien laukiami nuo 10 iki 18 val. Pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai atvykusiems maldininkams pasakoja apie arkivyskupo Jurgio gyvenimą ir mokymą. Kasdien 15 val. Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje Lūginėje vyksta Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Kasdienė programa Atlaidų dienos programa yra nusistovėjusi: kiekvieną dieną 11 val. pakviestas pamokslininkas sako katechezę – liepos 6 d. bus sakomi liudijimai apie malones, gautas palaimintojo užtarimu; prieš pagrindines šv. Mišias, kurios vyksta 12 val., kalbamas Švč. Mergelės Marijos Rožinis, o po Mišių piligrimai susiburia į bendras vaišes marijonų vienuolyno sode. 14 val. Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje piligrimai gali prašyti užtarimo maldos – ją kalba specialų pasirengimą ir vyskupo leidimą turintys žmonės. Kunigai budi klausyklose, tad piligrimai turi galimybę atlikti išpažintį ir išpildyti atlaidų gavimo sąlygas. Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai 2024 m. Maldos už švietimo ir žiniasklaidos darbuotojus diena. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila vadovauja maldai Pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje, 2024 m. liepos 10 d. Miglės Lapinskaitės nuotrauka Liepos 11 d. vakare vyks Vidinio išgydymo pamaldos – tai specialios charizmos maldos forma. Vakaras prasidės šv. Mišiomis, o po jų vyks Dievo šlovinimo giesmėmis vakaras ir užtarimo malda. Kiekviena atlaidų diena skirta maldai už konkrečias Bažnyčios ar valstybės institucijas, organizacijas, socialines grupes arba specialiai intencijai. Baigiantis atlaidams rengiamas pėsčiųjų piligriminis žygis iš Lūginės į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo baziliką. Šiemet tai vyks liepos 12-ąją, šeštadienį. Bazilikoje vakare prasidės vigilija – maldos budėjimas – bus švenčiamos Mišios, po jų Šviesos kelio procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu eis miesto gatvėmis. Sugrįžus į baziliką visą naktį vyks adoracija, o sekmadienį šv. Mišiomis, meldžiantis už taiką, atlaidai baigsis. Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai 2023 m. Donato Pranckevičiaus nuotrauka Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus Kasdien nuo 9 iki 16 val. piligrimams atvertas Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus, kuriame išsamiai supažindinama su palaimintojo gyvenimu, veikla ir dvasiniu palikimu. Ekspozicija patraukli įvairių amžiaus grupių lankytojams, o ypač paaugliams ir jaunimui, nes pristatoma ne vien tradiciniu būdu, bet ir interaktyviai – informaciniuose terminaluose su liečiamaisiais ekranais. Greta esančiame Marijonų vienuolyne lankytojams parengtos dvi ekspozicijos. Viena jų – „Baltieji marijonai“ – skirta pažinčiai su Marijampolės miesto pradžia ir Marijonų vienuolyno istorija. Antroji – „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis“ – atskleidžia aktyvią J. Matulaičio – kunigo, vyskupo, arkivyskupo, profesoriaus, vienuolio, socialinio veikėjo, diplomato – veiklą, sudėtingą biografiją ir gilų dvasinį gyvenimą. Karmelio kalno Švč. Mergelė Marija, arba Škaplierinė Dar vieni atlaidai liepą ypač populiarūs Lietuvos Šiaurės Rytų krašte, nors oficialiai Bažnyčios liturgijoje turi tik minėjimo statusą. Škaplierinė – taip dažniausiai Lietuvoje žinoma liepos 16-ąją minima liturginė šventė. Linkuvoje (Pakruojo r.) ji vadinama Škaplierna – čia, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijoje, vyksta garsūs ir vietinių labai mėgstami atlaidai. Oficialiai Bažnyčios liturginiame kalendoriuje įrašyta – Karmelio kalno Švč. Mergelė Marija. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų procesija Linkuvoje, Pakruojo r. Linkuvos parapijos nuotrauka Kaip ir per visus tradicinius atlaidus Lietuvos bažnyčiose, taip ir Linkuvoje pagrindinis įvykis yra iškilmingos Mišios bei eucharistinė procesija aplink bažnyčią. Linkuviškiai sako, kad atlaidus organizuoja ne tik tie, kurie gyvena Linkuvoje, bet ir visi, kurie grįžta į tėviškę. Miestelio ir visos parapijos šventėje rengiami koncertai, įvairios interaktyvios pramogos suaugusiesiems ir vaikams, šurmuliuoja tradicinė mugė. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės titulo bažnyčios yra dviejuose nuostabiuose Lietuvos miestuose – Druskininkuose ir Kernavėje, ten parapijos taip pat išradingai rengia atlaidus, tad liepos viduryje puiki proga į vieną iš jų keliauti kaip vilties piligrimams. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų šv. Mišios Kernavės bažnyčioje 2023 m. liepos 16 d. Šv. Mišioms vadovauja kun. dr. Saulius Stumbra. Kernavės parapijos nuotrauka Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios 90-ies metų jubiliejaus šv. Mišios 2023 m. liepos 13 d. Druskininkų parapijos nuotrauka Taip pat šio titulo bažnyčios yra Adutiškyje (Švenčionių r.), Seirijuose (Lazdijų r.), Gudeliuose (Marijampolės r.) ir Pumpėnuose (Pasvalio r.) – kiekvienam kur patogiau. Šventieji Joakimas ir Ona – Oninės Šventieji Joakimas ir Ona – Nekaltosios Mergelės Marijos tėvai, Jėzaus seneliai. Jų garbei Bažnyčia liturginiame kalendoriuje liepos 26-ąją žymi privalomą minėjimą, o titulinėse bažnyčiose iškilmingai švenčiami atlaidai – Oninės – taip dažniausiai Lietuvoje vadinama šventė. Bažnyčia šios dienos išvakarėse, liepos 25-ąją, švenčia popiežiaus Pranciškaus įvestą Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną. Įvesdamas šią šventę popiežius Pranciškus įtvirtino dažnai savo kartojamą priesaką jaunimui, kad šie atsigręžtų į savo šaknis – pirmiausia į savo šeimos, o vėliau ir į tautos, šalies. Ši liturginė šventė gali ne tik paskatinti daug gražių iniciatyvų šeimoje, giminėje, bet ir atkreipti dėmesį į artimųjų neturinčius ar jų pamirštus senolius. Šv. Onos atlaidai Šiaulėnuose, Radviliškio r. Alvydo Tamošiūno nuotrauka Švęsti Šv. Joakimo ir Onos atlaidus Lietuvoje galima net 22-ose Šv. Onos bažnyčiose ir vienoje, turinčioje abiejų šventųjų titulą – Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčioje Ignalinos rajone. Kaip gauti atlaidus? Atlaidai yra daliniai arba visuotiniai – pagal tai, ar atleidžiama tik dalis laikinosios bausmės už nuodėmes, ar ji visa. Dalinius atlaidus galime pelnyti daug kartų per dieną, visuotinius – tik vieną kartą per dieną. Atlaidus Bažnyčia teikia tik juos laiminčiojo naudai, jų negalima skirti už kitus gyvuosius žmones. Tačiau atlaidai gali būti pritaikomi mirusiesiems užtarimo būdu. Pelnyti atlaidus mirusiesiems yra didžiulės vertės artimo meilės darbas, kuriuo galime jiems padėti. Iš skaistyklos išvaduotos sielos taps uoliomis mūsų užtarėjomis Danguje. Daliniai ir visuotiniai atlaidai gaunami išpildžius nustatytas sąlygas. Jas gauti atlaidams nustato Apaštalų Sostas, Apaštališkoji penitenciarija – viena iš popiežiaus vardu vykdančių savo misiją Bažnyčioje kongregacijų. Sąlygos gauti atlaidus Atlaidus laimėti gali kiekvienas pakrikštytasis, neekskomunikuotas, esantis be sunkios nuodėmės žmogus. Bendros sąlygos atlaidams gauti: atsisakyti prisirišimo prie bet kokios, kad ir lengvos, nuodėmės (pasiryžti jų nedaryti); turėti bent bendrą intenciją gauti atlaidus; nustatytu laiku bei sąlygomis tiksliai atlikti įsakytus darbus (pavyzdžiui, piligrimystę). Išpažintis Budslavo (Baltarusija) Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje. Catholic.by nuotrauka

Papildomos sąlygos visuotiniams atlaidams gauti

Atlikti išpažintį – būti malonės būsenos, t. y. be sunkios nuodėmės. Ši sąlyga gali būti įvykdyta ir prieš įsakyto darbo atlikimą. Vieną kartą atlikus išpažintį, galima gauti daugiau kartų visuotinius atlaidus. Priimti sakramentinę šventąją Komuniją. Priimti Komuniją dera tą pačią dieną, kai atliekamas darbas. Vieną kartą priėmus Komuniją gaunami tik vieni visuotiniai atlaidai. Pasimelsti Šventojo Tėvo intencija – „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. Tačiau leidžiama sukalbėti ir bet kurią kitą maldą pagal kiekvieno pamaldumą ir nusiteikimą. Popiežiaus Leono XIV maldos intencija birželiui: „Melskimės, kad asmeninis ryšys su Jėzumi teiktų mums paguodą, kad iš Jo Širdies mokytumės atjausti pasaulį.“ Jei neįvykdoma kuri nors iš minėtų sąlygų, gaunami tik daliniai atlaidai. Maldingi veiksmai, už kuriuos gaunami visuotiniai atlaidai Visuotiniams atlaidams laimėti reikia išpildyti tris anksčiau paminėtas sąlygas ir įvykdyti atlaidais pažymėtą darbą (atlikti nurodytą maldingą veiksmą). Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris aplanko šventoves ir jose pamaldžiai sukalba „Tėve, mūsų“ bei Tikėjimo išpažinimą („Tikiu Dievą Tėvą...“). Kurias šventoves aplankyti? Vieną iš keturių popiežiškųjų Romos bazilikų. Mažąją baziliką per jos titulo šventę, Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę (birželio 29 d.), Porciunkulės atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.) arba bet kurią kitą laisvai pasirinktą metų dieną. Katedrą per jos titulo šventę, Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę (birželio 29 d.), Šv. apaštalo Petro Sosto šventę (vasario 22 d.) arba Porciunkulės atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.). Tarptautinę, nacionalinę ar vyskupijos šventovę, patvirtintą kompetentingo autoriteto, per jos titulo šventę, bet kurią kitą laisvai pasirinktą dieną arba maldininkų gausaus lankymo metu. Parapijos bažnyčią per jos titulo šventę ir Porciunkulės atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.). Bažnyčią arba altorių jų konsekravimo dieną. Vienuolyno bažnyčią arba koplyčią per šventojo steigėjo šventę. Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Rita Bagdonaite

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama