Kultūros projektai žiniasklaidoje • 2025.10.27 06:52

Tvarumas, skatinantis pažinti Lietuvą ir vienas kitą – „Keliautojų nameliai“

Ateities leidybos centras
Tvarumas, skatinantis pažinti Lietuvą ir vienas kitą – „Keliautojų nameliai“

 

 

Ateitininkų dažnai kartojama frazė „Ateikite kurti, o ne griauti“ galėtų būti pritaikoma ir VšĮ „Keliautojų nameliai“ misijai apibūdinti – prikelti nenaudojamus pastatus Lietuvoje naujam gyvenimui, kad keliaujant po šalį juose kurtųsi prisiminimai ir taip pat pažintys. Atnaujintų „Keliautojų namelių“ pastogių tinklo veikimo principas paprastas – atvykus į pasirinktą namelį nuskenuojamas QR kodas užsiregistruoti ir atlikti pasirinktos mokėjimo sumos už nakvynę pavedimą. Po to leidžiama atsirakinti namelio duris. Vienu metu tame pačiame namelyje gali apsistoti net kelios keliautojų grupės. Apie iniciatyvą plačiau papasakojo JONAS VYŠNIAUSKAS – vienas iš „Keliautojų namelių“ steigėjų, taip pat atsakingas už logistiką. Kaip apibūdintumėte, kas yra keliautojas? Keliautojas yra bet kuris žmogus, laisvu ir nelaisvu laiku išeinantis į gamtą. Aišku, galima ir miestuose keliauti. Mūsų „Keliautojų nameliai“ daugiausia yra gamtoje, nors turime ir mieste. Vis dar bandome suprasti, kur yra mūsų tikrasis tikslinis keliautojas. Manau, tai yra žmogus, leidžiantis laisvalaikį gamtoje, pasirinkęs vienokią ar kitokią keliavimo priemonę – pėsčiomis, dviračiu, motociklu... O kokia Lietuvos keliautojų bendruomenė? Daug dviratininkų, pėsčiųjų, daug keliaujančių ir mašinomis. Mes iš „Keliautojų namelių“ pusės matome, kad keliautojai Lietuvoje labai tvarkingi, rūpestingi, besidalinantys savo kelionėmis socialiniuose tinkluose. Tvarumas yra bene svarbiausias jūsų projekto aspektas. Viename interviu jūsų vadovė Karolina Želvė pasakojo, kad, anot tyrimų, žmonės elgiasi tvariau, kai labiau pasitiki kitais žmonėmis. Kaip galvojate, kas yra tvarumas? Tvarumas yra ne tai, kad viskas nauja, šviežia. O būtent ką mes iš savo ir viešosios įstaigos pusės darome – pernaudojame, kas jau yra. Mes Lietuvoje turime labai daug apleistų namelių. Žmonės juos turi ir nenaudoja, tai kodėl gi nepadarius viso to gyvu, veikiančiu, naudojamu. Kėdės, stalai, lovos... Nieko ten ypatingo nereikia, yra daugybė būdų pernaudoti jau esamus daiktus. Tvarumas yra tai, kad mes neperkame, kai galime panaudoti sena – taupome gamtą, resursus. Paliekame galimybę nusipirkti naują daiktą tam, kam iš tikrųjų jo reikia. Kadangi namukai seni, ar netenka kartais susidurti su paveldosauga? Gal atrandate ten kokių gražių detalių, kurios, pasirodo, yra labai vertingos? Kol kas grynai paveldosauginių klausimų neturėjome. Bet gražias detales matome ir saugome, o kai kur net ir pridedame. Tarkime, „Batsiuvio trobelėje“ nebuvo langų apvadų, pagražinimų palei stogą – mes juos padarėme. Stengiamės gražindami atsižvelgti į tos vietos būdingus architektūrinius elementus ir kažką pernaudoti – ieškojome senų langų, kuriuos šiek tiek atnaujinome Paveldo dienose Švenčionėliuose ir po to juos vėl atvežėme į „Batsiuvio trobelę“. Taip prikėlėme senus langus su apvadais iš senos trobos naujam gyvenimui. Namelių pavadinimai labai originalūs – „Batsiuvio trobelė“, „Dvarelis“, „Pelėdos namas“, „K.I.N.A.S. Panemunė“, „Kertam kampą“, „Šironija“. Kaip nameliai gauna savo pavadinimus? Labai natūraliai. Pavyzdžiui, betvarkydami „Batsiuvio trobelę“ radome batsiuvio batą. Tad natūralu, kad šitas namelis, esantis vidury laukų, kur ramu, tylu ir padėtas batsiuvio batukas, pavadintas Batsiuvio. O atvažiavę į „Dvarelį“, iš karto pamatėme didžiulį namą miestelio pakraštyje – tad „Dvarelis“. Taigi, namelis tarsi pats pasufleruoja savo pavadinimą. O kuris namelis mėgstamiausias? Man Batsiuvio – pats pirmasis. Nameliai yra labiau Lietuvos šiaurės rytų pusėje. Jeigu žiūrėtume nuo Vilniaus kaip ašies, jų dar nėra tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose. Ar yra ketinimų toliau plėstis? Gal tam pasitaiko kokių nors sunkumų? Vieninteliai sunkumai yra laikas, resursai. Mes tiesiog fiziškai nespėjame. Iš tikrųjų, net viešai neskelbiame, kad siūlytų mums namukus, bet juos vis tiek siūlo. Tada žiūrime sąrašą, kada ką pajėgsime apžiūrėti, įsivertinti ir pan. Kartais sulaukiame pasiūlymų tragiškos būklės pastatų, kur praktiškai reiktų naują pastatyti. Tokių tiesiog negalime fiziškai imtis. Bet dažnai sulaukiame visai neblogų namelių, kuriuos galime įsivertinti, ar mūsų jėgoms, ar turėsime laiko, ar pajėgsime finansiškai kaip VšĮ panešti tokio namelio sutvarkymą ir priežiūrą. Ir turėdami ribotus resursus darome tai, ką galime padaryti. Viską darome laisvalaikiu, iš to neuždirbame – uždirbame tik pasitenkinimą ir gerą nuotaiką. Bet po truputį augame, žiūrime, kaip elgiasi keliautojai, kaip ir kokiomis dienomis jie keliauja, kurie nameliai lankomi dažniau ar rečiau. Šiemet dar 3 nameliai turėtų būti paruošti. Tempas mums kaip asociacijai yra pakankamas. Mums svarbus yra būtent tvarus augimas – po truputį, bet užtikrintai. Tikrai norime plėstis. Tikslas – kiekviename Lietuvos rajone bent jau po namelį, kad keliautojai galėtų savo pasirinktomis transporto priemonėmis keliauti ir apsistoti tuose nameliuose. Ypač svajojame Neringoje, pajūryje turėti namuką biudžetiniams keliautojams. Arba nebūtinai. Aš sakyčiau tiems, kurie nori nuotykio, paprastumo ir nebijo bendrauti. Iš tikrųjų, buvo atvejis, kai namelyje vienu metu buvo skirtingos keliautojų grupės, ir jie puikiai praleido laiką. Mums smagu tai girdėti. Tarsi pažinčių klubas. Iš pradžių neplanavote turėti namelių miestuose, bet „K.I.N.A.S. Panemunė“ yra Kaune... Taip, žiūrime, kaip tas modelis veikia, taip pat turėsime vieną ir Zarasuose. Kol kas dar anksti sakyti, kaip sekasi, nes „K.I.N.A.S. Panemunė“ atsirado rudenį. Viskam reikia laiko įsivažiuoti ir žmonėms suprasti, kaip visa tai veikia. Smagu, kad namelių skaičius auga, bet ir komandos narių sąrašas gana didelis. Kokia dinamika jūsų komandoje? Visi esate bendraminčiai, bet gal kartais ir nesutariate, pavyzdžiui, kaip atnaujinti namelį? Kad kažkaip lengvai randame sutarimą. O komanda didelė, nes didėja namelių skaičius, atsakomybių kiekis, ir visi tai darome laisvu laiku. Vieni vienu metu gali daugiau, kiti mažiau. Aš pats turiu 2 vaikus, tad laikas kartais tampa ribotas. Tada surandame jaunų entuziastų savanorių, kurie dar neturi vaikų, gali skirti daugiau laiko ir kol kas nėra pabėgę iš sostinės. Esate įkvėpti Škotijos pavyzdžio – ten jau praeitame amžiuje buvo sukurtas namelių tinklas, bet naudotis jais reikalingas narystės mokestis. Kaip sugalvojote šią idėją pritaikyti Lietuvai? Prieš pradėdami šį projektą, labai ilgai diskutavome. Galiausiai padarėme išvadą, kad mums vis tiek reikia suregistruoti lankytojus. Yra simbolinis mokestis ne tokiomis aukštomis kainomis kaip „Airbnb“ ar „Booking.com“ ir, skirtingai nei ten, nėra jokių rezervacijų. Simbolinės kainos mums užtenka išlaikyti namelį, jį prižiūrėti, atnaujinti gesintuvus, instrukcijas, išvalyti krosnis, nupjauti žolę ir pan. Kodėl Lietuvoj taip pasirinkome? Galvojome, kad norime padaryti tai prieinama visuomenei, o ne kažkokiai išskirtinei keliautojų bendruomenei – tokias mes jau matėme. Netgi bendradarbiaujame su „Kertam kampą“ organizacija, kuri „Keliautojų nameliams“ davė namelį ir jį įtraukėme į savo tinklą. Norėjome, kad tai būtų ne kažkokios organizacijos, o visos Lietuvos nameliai. Bandome pasitikėti ir kol kas labai neblogai sekasi. Tiesa, kartais būna ir liūdnų situacijų. Vienas namelis jau buvo šiek tiek apiplėštas. Bendradarbiaujame, kad tai nepasikartotų. Kai namelis prižiūrimas, galbūt mažiau ir gresia tų apiplėšimų, mat šis buvo apiplėštas prieš pat imantis jį tvarkyti. Mes galvojame, kad kai sodybos tampa prižiūrimomis, ten mažiau gali vandalizmo pasitaikyti, nes tada ta vieta tampa gyva, ten žmonės vaikšto, būna, keliauja. Įvykus apiplėšimui, negalvojote, kad reikia pakeisti savo pasitikėjimo principus? Ne, esame nusiteikę, kad visko gali nutikti, bet duodame pasitikėjimo avansu, ir kol kas jį atgauname su kaupu. Visi nameliai yra panaudos ar kokia nors bendradarbiavimo sutartimi naudojami. Kad ir kaip norėtume, kol kas dar neturime jokio namelio nuosavybės teisės. Taigi, mes pasakome savininkams, kad visko gali nutikti, bet kol kas mes ir jie priimame tą riziką. Taip pasitikėdami einame į priekį. Ir keliautojai keliauja. Labai smagu daryti metų apžvalgas, jas galima rasti ir tinklalapyje. Pasidžiaugiame ir tęsiame tai, ką darome. Tame pačiame interviu jūsų vadovė Karolina minėjo, kad „Dvarelio“ ir „Pelėdos namo“ nameliai yra labai arti vienas kito. Ji pasakojo, kad viena savanorė ieškojo maršruto, kaip galima greičiau nužygiuoti nuo vieno namelio prie kito. Ar yra noro plėstis suteikiant daugiau paslaugų keliautojams – ne tik tvarkant namelius, bet ir sudarant maršrutų ar vietinių verslų žemėlapį? Taip, ypač maršrutų. Jeigu bus galimybė taip pat palaikyti vietinį verslą, kodėl gi ne. Mūsų „Keliautojų nameliai“ skatina keliauti po regionus, kur be galo yra gražu, ten neišnaudotas potencialas. Ir taip pat svarbu, kad nameliai prieinami visiems. Keliauti po Lietuvą nėra brangu, o tikrai yra ką pamatyti. Būtent žygių maršrutai nuo namelių iki namelių leistų daugiau keliauti, pamatyti, patirti, pažinti. Tačiau dėmesys vis tiek yra, be abejo, į namelius, nes tai yra vieta, kur keliautojui apsistoti nakčiai, jeigu sutinki kitų keliautojų, tai vieta bendrauti vakarojant kartu. Gal ir draugais tapti... Kalbant apie draugystę, kai kurie žmonės važiuoja ir važiuoja į talkas taip dar labiau didindami jūsų bendruomenę. Kaip organizuojamos talkos? Pirmiausia paskelbiame savo „Facebook“ paskyroje ir keliautojų grupėse. Atsiranda daug savanorių. Pastebėjau, kad dažniausiai tai yra žmonės iš miesto, norintys pabėgti savaitgaliui ir kažką gero nuveikti. Kiek galime, pasirūpiname maitinimu, darbo priemonėmis, be abejo, darbais ir tada dirbame. Po to tie savanoriai gali užsirašyti į sąrašą, ir mes jiems pirmiems pranešame apie organizuojamas talkas. Taip pat turėjome keletą renginių vien tik „Keliautojų namelių“ bendruomenei, savanoriams, kurie jau dalyvavo talkose. Ten susitinkame, pasibūname ir pasidžiaugiame kažkuriuo nameliu. Praeitais metais sulaukėte pripažinimo – buvote įvertinti LR Prezidento „Lietuvos galios“ apdovanojimuose ir tapote vieni iš laureatų „Žalios Lietuvos“ kategorijoje. Ką jums tai reiškia? Kokią įtaką padarė? Tai yra tas mūsų uždirbtas pasitenkinimas, kad ne veltui mes čia stengiamės ir kad kažkam tai rūpi. Visiems mums, panašu. Be abejo, tai davė mums daugiau žinomumo ir tam tikro pasitikėjimo. Vyko balsavimai dėl tų apdovanojimų, tad mes labai džiaugiamės gavę tokį didelį palaikymą. Daugiau informacijos apie iniciatyvą: https://www.keliautojunameliai.lt/

Autorius: Kamilė Laučytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai