Operos solistas E. Montvidas – apie laimę suderinti dvi aistras: vaidybą ir muziką

[intro_text content="Netrukus Lietuvoje prasidės tris mėnesius truksiantis Pažaislio muzikos festivalis. Anot jo meno vadovo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, operos solisto EDGARO MONTVIDO, nepaisant įvairių iššūkių, Pažaislio muzikos festivalis sutinka savo 30-ąjį jubiliejų plačiai išskleidęs sparnus ir pasiruošęs skrydžiui."]

Festivalio jubiliejaus ir E. Montvido 50-mečio proga dienraštis „Bernardinai.lt“ jį kalbina ne tik apie kūrybą, bet ir tai, ką dėl jos kartais tenka paaukoti.

[youtube embed=Ks422Ubl4Ao]

Gerbiamas Edgarai, šį gražų jubiliejų sutinkate ir švenčiate ne Lietuvoje, o Šveicarijoje. Ar dažnai asmenines ir kitas šventes pakoreguoja kūrybiniai planai, kelionės?

Labai dažnai. Dėl spektaklių, koncertų teko praleisti ne vieną šeimyninę šventę, pobūvį. Ar būtų džiugi, ar liūdna proga, kartais sutampa spektakliai ar pasiruošimai jiems. Labai daug laiko, galima sakyti – apie 80 procentų, šiuo metu praleidžiu gastrolėse, svečiose šalyse, miestuose. Jau žinau, kaip švęsiu savo gimtadienį kitąmet, nes mūsų, dainininkų, planai, koncertiniai grafikai sudėlioti porą metų į priekį.

Aišku, visko būna, kartais ir nesurežisuotų momentų, bet iš esmės porą metų į priekį jau galiu žinoti, kur, kokiame mieste sekmadienį valgysiu pusryčius.

Laukiame jūsų atvykstant į Pažaislio muzikos festivalio atidarymą. Kaip apibūdintumėte jo svarbą ir vietą Lietuvos kultūriniame gyvenime?

30 metų yra pakankamas laiko tarpsnis parodyti festivaliui savo vietą Lietuvos kultūrinėje ekosistemoje. Manau, Pažaislio muzikos festivalis visuomet išlaikė aukštą kokybę, buvo matomas. Ne paslaptis, kad mums padeda ir nuostabi aplinka, Pažaislio vienuolyno sakrali erdvė, turinti didžiulę trauką. Dėl šios priežasties stengiamės dabar daugiau koncertų organizuoti pačiame vienuolyne.

[caption id="attachment_1264317" align="alignleft" width="1105"] Operos solistas Edgaras Montvidas. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]

Jūsų jubiliejaus dieną norisi prisiminti jūsų kūrybinį kelią. Kada vaikinas iš Kybartų suprato, kad jo ateitis bus susieta su dainavimu?

Tai, kad ateitis bus susieta su dainavimu, supratau gana vėlai, bet kad su menu – gana anksti. Vaikystėje rengdavau koncertus laiptinėse savo kaimynams, draugams, jie už tuos pasirodymus mokėdavo akmenukais tarsi pinigais, – vykdavo tokie improvizuoti koncertai.

Žvelgdamas retrospektyviai, matau savo norą būti rampos šviesoje, kad į mane žmonės žiūrėtų, manęs klausytųsi. Tai man nuo pat vaikystės nebuvo svetima.

Vėliau teko studijuoti, mokytis groti fortepijonu, turbūt kaip ir daugeliui kitų. Šokau ir pramoginiuose šokiuose, lankiau dramos būrelį – ko tik aš nedariau! Vienu metu net rimtai domėjausi istorija ir ketinau ją studijuoti, visgi giliai širdyje visuomet kirbėjo noras studijuoti aktorinį meistriškumą.

Toks mano planas buvo ir įstojus į Juozo Gruodžio konservatoriją, fortepijono klasę – tada anksti supratau, koks sudėtingas pianisto darbas. Dainavimo specialybėje atsiradau tiesiog racionaliai galvodamas, kad pabaigsiu Juozo Gruodžio konservatoriją ir įstosiu į Muzikos akademiją, dramos specialybę.

Kai susitikau su savo būsimuoju mokytoju, maestro Virgilijumi Noreika – kelio atgal nebebuvo. Supratau, kad turiu balsą ir galiu dainuoti. Nuolat visiems sakau, kad mes nežinome, kokius savyje turime gilius talentų klodus, kurių nesame atradę ar atkasę.

Pakliuvau į savotiškas pinkles. Kai susitikau su savo būsimuoju mokytoju, maestro Virgilijumi Noreika – kelio atgal nebebuvo. Supratau, kad turiu balsą ir galiu dainuoti. Nuolat visiems sakau, kad mes nežinome, kokius savyje turime gilius talentų klodus, kurių nesame atradę ar atkasę.

Taigi dainavimas mano gyvenime atsirado gana atsitiktinai, bet dabar esu labai laimingas, kad galiu suderinti savo dvi pasijas – vaidybą ir muziką.

Gerbiamas Edgarai, jūsų vokalo mokytojas Muzikos ir teatro akademijoje buvo legendinis tenoras, maestro Virgilijus Noreika. Kaip dažnai prisimenate jį ir jo padovanotas pamokas?

Baigęs Muzikos akademiją ir jau stažuodamasis Londone nuolat kalbėdavau su maestro apie naujus, kertinius vaidmenis, kurie kiekvienam atlikėjui yra labai svarbūs ir veda tarsi laipteliais aukštyn. Mes aptardavome visokius techninius dalykus. Jo gimtadieniai visuomet būdavo su manimi. Net likus kelioms dienoms iki maestro išėjimo iš šio pasaulio, taip pat susitikau su juo kartu su kolega Laimonu Pautieniumi.

Neatsitiktinai šiais metais taip pat minėsime maestro 90-ąjį jubiliejų. Vienas iš pirmųjų paminėjimų bus būtent Pažaislio muzikos festivalyje rugpjūčio pabaigoje. Kauno filharmonijoje rengsime gražų susitikimą, jaukų vakarą su pokalbiais, daug muzikos, dainuos nemažai buvusių maestro mokinių. Bus pristatyta muzikologo Viktoro Gerulaičio knyga apie Virgilijaus Noreikos kūrybinį ir asmeninį gyvenimą. Jis gyvas mano širdyje.

[caption id="attachment_1264314" align="alignleft" width="1086"] Operos solistas Edgaras Montvidas. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]

Kiek metų į priekį suplanuotas jūsų kūrybinis kelias?

Nepasakyčiau, kad mano kūrybinis kelias būtų diena dienon suplanuotas dešimtmečiui. Operos pasaulis, kaip ir apskritai klasikinės muzikos pasaulis, keičiasi, teatrai vis vėliau organizuoja savo repertuarus. Gali naktį ramiai miegoti žinodamas, kad turi darbo kelerius metus į priekį, bet ir spontaniškumo gyvenime taip pat norisi.

Ne paslaptis – jūs esate geidžiamas tenoras. Turbūt daugelis teatrų norėtų, kad dainuotumėte jų scenoje. Ar dažnai tenka dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisakyti pasiūlymų?

Būna situacijų, kai sutampa teatrų grafikai. Turbūt daugeliui gyvenime taip pasitaiko, kad iš pradžių nebūna nieko, o paskui staiga viskas sukrenta į vieną krūvą. Tuomet galvoji, kodėl negalėtų gražiai pasiskirstyti tam tikri darbai per visus metus. Dabar tuo rūpinasi mano agentūra. Racionaliai viską įvertiname, atkreipdami dėmesį į vaidmenį, teatrą. Yra įvairiausių kriterijų, kai gali pasirinkti vieną ar kitą variantą.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama