Kai maža šalis nugali „Disney“. Ką reiškia „Potvynio“ laimėjimas animacijai?

„Pilnos salės tiek devintą ryto, tiek dešimtą vakaro – joks kitas filmas ką tik pasibaigusiame „Kino pavasaryje“ negalėjo pasigirti tokiu fenomenaliu lankomumu – tik „Potvynis“, – džiaugėsi festivalio organizatoriai.

Galima girdėti kalbų, kad JAV Kino meno ir mokslo akademijos rengiamuose „Oskarų“ apdovanojimuose įsigalėjusi monopolija, leidžianti laimėti tik kino žanrų kūrybos milžinams, tokiems kaip „Disney“ ar „DreamWorks“, o daugelis mažųjų lieka užmarštyje. Todėl šis Latvijos laimėjimas yra istorinis.

Apie animacijos pokyčius, kuriuos gali paskatinti G. Zilbalodžio „Potvynis“, dienraštis „Bernardinai.lt“ pasikalbėjo su kino kritiku, apžvalgininku EDVINU PUKŠTA ir animacinių filmų režisieriumi, vizualaus turinio kūrėju GEDIMINU ŠIAULIU.

Kai žavi mielas katinėlis

Filme „Potvynis“ pasakojama tamsiai pilko katinėlio istorija poapokaliptiniame pasaulyje, kuriame neliko žmonių. Potvyniui paskandinus žemę, katinėlis kartu su kitais gyvūnėliais – energingu auksaspalviu retriveriu, nervingu lemūru, rimtu paukščiu sekretoriumi ir ramia kapibara – klaidžioja po pasaulį, kuriame kadaise gyvenę žmonės juos garbino statydami gražiausias skulptūras. Katinas, įpratęs laiką leisti vienas, turi išmokti sutarti su kitais gyvūnais, jais pasitikėti.

„Potvynis“ buvo kuriamas penkerius metus naudojant nemokamą atviro kodo programą „Blender“. Režisierius G. Zilbalodis „Oskarų“ apdovanojimų spaudos konferencijoje kalbėjo, kad dabar bet kuris žmogus gali naudotis tais pačiais įrankiais, žinodamas, jog juos naudojo ir „Oskarą“ pelnę autoriai. „Manau, kad pamatysime daugybę įdomių filmų, kuriuos kurs vaikai, anksčiau neturėję tokios galimybės“, – pasidžiaugė jis.

Iš kairės: latvių kino režisierius Gintas Zilbalodis, latvių animatorius, režisierius Matīsas Kaža, prancūzų prodiuseriai Ronas Dyensas ir Gregory Zalcmanas 97-ojoje kasmetėje „Oskarų“ apdovanojimų ceremonijoje Holivudo „Dolby“ teatre. Los Andželas, Kalifornija, JAV, 2025 m. kovo 2 d. Caroline Brehman / EPA-EFE nuotrauka

Be to, filmas „Potvynis“ buvo sukurtas be scenarijaus. Vėliau jis parašytas vien dėl finansavimo. Kūrybinė grupė iš karto gavo viso filmo griaučius, animuotą siužeto planą, ir jai tereikėjo dirbti, kad kiekviena filmo detalė atrodytų kuo realistiškiau ir žavingiau.

Taip pat įdomu, kad filme nėra nė vieno dialogo – istorija pasakojama vaizdais, gyvūnų garsais ir pasitelkiant muziką. „Kai kurių emocijų ir idėjų neįmanoma perteikti žodžiais – muzika, judesiu ir montažu galima pasakyti net daugiau. Taip kinas tampa universalia kalba, kurią gali suprasti visi – galime peržengti kultūros ribas būdami ir tarp skirtingų tautų, ir tarp įvairaus amžiaus žmonių. Todėl norėjosi filmo auditoriją kuo labiau išplėsti“, – idėją atskleidė G. Zilbalodis.

Režisieriaus ritualai instagrame

Anot kino kritiko E. Pukštos, seniai pažįstančio G. Zilbalodį, tokios „Potvynio“ sėkmės niekas nesitikėjo – visi užsienio kino ekspertai, kritikai bei apžvalgininkai geriausios animacijos premiją žadėjo „Laukinukei Roz“ (The Wild Robot, rež. Chrisas Sandersas, 2024 m.).

„Tai nerealu – pats faktas, kad visi favoritu laikė „Laukinukę Roz“, o laimėjo tada dar niekam nežinomas latvis!“ – džiaugsmo neslėpė E. Pukšta.

Kino kritikas Edvinas Pukšta. Audriaus Solomino nuotrauka

Jo manymu, visuomenę galėjo sužavėti būtent režisieriaus G. Zilbalodžio charakteris. Kaip paminėjo įtakingas mados žurnalas „Voque“, geriausias dalykas, nutikęs per šių metų „Oskarų“ apdovanojimų kampaniją, yra G. Zilbalodžio instagramo paskyra. Joje jis išsamiai pasakoja apie savo kūrybos etapus, idėjas, animacijos procesą ir gyvūnus, kurie jį įkvėpė kurti „Potvynį“ – katė Džozefina ir du auksiniai retriveriai.

„Stebėti režisieriaus ritualus buvo labai smagu. Kai jis ką nors laimėdavo, pavyzdžiui, „Auksinį gaublį“ ar „Oskarą“, eidavo valgyti mėsainio. Jeigu pralaimėdavo, kaip nutiko Kanų kino festivalyje ar per BAFTA (Britų akademijos) kino apdovanojimus – eidavo pirkti ledų, o prie nuotraukos juokaudamas prirašydavo: „Nevykėlis eina valgyti ledų“, – šypsojosi E. Pukšta.

Šie rinkodaros sprendimai, jo nuomone, padėjo išspręsti riboto biudžeto problemą – Latvija negalėjo skirti tokių didelių pinigų filmo „Oskarų“ kampanijai, kokius skyrė kitos šalys. „Pavyzdžiui, į filmo „Anora“, laimėjusio geriausio filmo kategorijoje, reklamos kampaniją investuota tris kartus daugiau, nei kainavo pats filmas, – 18 milijonų dolerių. Aišku, už tuos pačius pinigus komanda piršo ir kitus filmus – iš tiesų tai nesąžiningi metodai, bet taip elgiasi rusų propaganda“, – „Oskarų“ kampanijos užkulisius atskleidė kino žinovas.

Gintas yra unikalus genijus, tokių pasaulyje nėra daug. Manau, dėl to ir jo filmas neįtikėtinai universalus.

Laimėjimas režisieriaus visai nepakeitė

Būtent latvių režisieriaus G. Zilbalodžio nuoširdi, kukli ir paprasta komunikacija socialinėse medijose kino gerbėjams, matyt, ir padarė didžiausią įspūdį. „Gintas yra unikalus genijus, tokių pasaulyje nėra daug. Manau, dėl to ir jo filmas neįtikėtinai universalus“, – komplimentų negailėjo E. Pukšta.

Paklaustas, kaip jaučiasi latvių režisierius pelnęs tokį garbingą laimėjimą, kino kritikas patikino, kad tai G. Zilbalodžio kaip žmogaus nepaveikė: „Jis išliko toks pat kuklus, šiek tiek introvertiškas ir nuoširdus.“

Režisieriaus Ginto Zilbalodžio animacinio filmo „Potvynis“ („Flow“, Prancūzija, Belgija, Latvija, 2024 m.) kadras Režisieriaus Ginto Zilbalodžio animacinio filmo „Potvynis“ („Flow“, Prancūzija, Belgija, Latvija, 2024 m.) kadras Režisieriaus Ginto Zilbalodžio animacinio filmo „Potvynis“ („Flow“, Prancūzija, Belgija, Latvija, 2024 m.) kadras

Nederėtų pamiršti ir šio animacinio filmo prodiuserio Matīso Kažos, pabrėžė E. Pukšta. „Manau, didžiulė šio filmo sėkmės dalis priklauso ir Matīsui. Jis įtikino Gintą dirbti komandoje, kad pasiektų geresnius rezultatus, ir dėjo labai daug pastangų, kad kolektyve režisierius jaustųsi patogiai. Jie kartu Latvijoje įkūrė animacijos studiją „Dream Well Studio“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

M. Kaža yra jauniausias prodiuseris, nominuotas „Oskarams“ ir iškovojęs statulėlę geriausios animacijos kategorijoje. Jam tuomet buvo 29-eri. „Nedaug kas kalbėdamas apie šį triumfą pamini Matīso Kažos vardą, o aš jį vadinčiau nematomu pergalės architektu“, – akcentavo E. Pukšta.

Na o G. Zilbalodis, anot jo, yra darboholikas, kūryboje bandantis viską iš eilės. „Kartais pasirodydavo trys ar keturi jo prodiusuoti ar režisuoti filmai. Grįžęs po „Oskarų“ ceremonijos Gintas vos po dviejų dienų surengė savo spektaklio premjerą Latvijos teatre. Repeticijos, beje, vyko per „Oskarų“ kampaniją. Dabar jis pakviestas gastroliuoti Čekijoje“, – apie režisieriaus atsidavimą kūrybai dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakojo E. Pukšta.

Animacija – tik vaikams?

Nors pirmieji animaciniai filmai sukurti dar XX a., geriausio animacinio filmo kategorija „Oskaruose“ įsteigta tik 2001-aisiais. Tais metais nugalėjo studijos „DreamWorks“ filmas „Šrekas“ (Shrek, rež. Andrew Adamsonas, Vicky Jenson). Niujorko pramogų ir kultūros leidinys „Vulture“ 2023 m. rašė, kad šis laimėjimas animatoriams įrodė, jog ir jie gali siekti aukščiausio kino pripažinimo.

Tačiau geriausio animacinio filmo kategorijos apdovanojimai kurį laiką kėlė pasipiktinimą. Štai animacijos portalas „Cartoon Brew“ 2015 m. pasidalino Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų žiuri komentarais apie tų metų animacijos nominacijas. Vienas iš komisijos narių (jie lieka anonimiški) teigė, kad žiūrėjo tik tuos filmus, kuriuos norėjo matyti jo vaikas, ir retoriškai klausė, kodėl „Lego filmas“ (The Lego Movie, rež. Philas Lordas, Christopheris Milleris, 2014 m.) nepateko į nominacijų sąrašą, bet pateko „du neaiškūs kiniški dalykai, kurių niekas nematė“. Manoma, kad šis žmogus kalbėjo apie airių filmą „Jūros giesmė“ (Song of the Sea, rež. Tommas Moore'as, 2014 m.) ir japonų animaciją „Pasaka apie princesę Kagują“ (The Tale of The Princess Kaguya, rež. Isao Takahata, 2013 m.). Tuomet kilo diskusija, ar tik didžiųjų studijų kurti filmai gali būti tikrieji „Oskarų“ laimėtojai.

Po šio skandalo buvo įsteigti Europos animacijos apdovanojimai (Emily Awards), o animacijos žanro „Oskarais“ laikomas Tarptautinis Ansi animacinių filmų festivalis, rengiamas Prancūzijoje.

Tai pergalė prieš susiklosčiusį trumparegišką matymą ir nuomonę, kad „Oskarus“ gali laimėti tik didelės studijos, daugiamilijoniniai biudžetai ar savi kūrėjai. Tai mažos alternatyvios produkcijos pergalė prieš rinkos milžinus.

Mažos produkcijos pergalė prieš rinkos milžinus

G. Zilbalodžio filmo „Potvynis“ laimėjimas yra neįtikėtinas posūkis pasaulio animacijoje, įsitikinęs animacinių filmų režisierius G. Šiaulys.

„Tai nepaprastai stiprus kino laimėjimas tiek Latvijai, tiek pasauliui, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino jis. – Tai nėra tiesiog mažos šalies talento pergalė – tai pergalė prieš susiklosčiusį trumparegišką matymą ir nuomonę, kad „Oskarus“ gali laimėti tik didelės studijos, daugiamilijoniniai biudžetai ar savi kūrėjai. Tai mažos alternatyvios produkcijos pergalė prieš rinkos milžinus.“

Animacijos kūrėjas, režisierius Gediminas Šiaulys. Justino Auškelio nuotrauka

Anot G. Šiaulio, animacija yra nišinė kino kalba – vaidybinių filmų, prie kurių esame pripratę, sukuriama kur kas daugiau nei animacinių, todėl daugelis „Oskarų“ komisijos narių yra populiaresnio žanro atstovai. „Tai, beje, galėjo turėti įtakos „Potvynio“ laimėjimui, nes tokios animacijos kalba yra realistiškesnė“, – svarstė režisierius.

Paklaustas, ar G. Zilbalodžio laimėjimas tarp didžiausių filmų kūrėjų atvers daugiau galimybių ir mažesnėms studijoms ar autoriams, G. Šiaulys sakė, kad tai parodys laikas. „Visa ko pagrindas yra talentas, o Gintas Zilbalodis – išskirtinis kūrėjas. Kitaip sakant, galimybių visada yra. Ginto pavyzdys ne tiek atveria galimybes, kiek įkvepia mažų studijų kūrėjus ir individualius animatorius, kad viskas įmanoma. Na o mes, lietuviai, artimiausi latvių kaimynai, galime tik džiaugtis, kad į mūsų regioną atkreiptas dėmesys, kad esame įdomūs, unikalūs. Manau, tokio kurso ir turėtume laikytis“, – pasidžiaugė G. Šiaulys.

Kino kritikas E. Pukšta pritarė tokiai režisieriaus nuomonei: „Žmonės pamatė, kad įdėjus pastangų ir turint originalių idėjų įmanoma konkuruoti net su Holivudo studijomis. Neabejoju, kad dabar ir kitos šalys siūlys savo animacinius filmus pasauliniams apdovanojimams, kad animatoriai, neturintys didelių biudžetų, taip pat bandys eiti panašiu keliu kaip ir Gintas.“

Animacinį filmą „Potvynis“ galite žiūrėti visos Lietuvos kino teatruose.

youtube.com video Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama