Charlie Kirk‘as, tiesos kaina ir tikroji filosofijos prasmė

Žmogaus gyvenime įprasta, kad apie tokias pamatines vertybes kaip gėris, grožis, tiesa ir meilė kasdienybėje retai tesusimąstome. Iš patogaus miesčioniško snaudulio dažną iš mūsų pažadina tik labai dideli sukrėtimai. Tai tarsi Dievo megafonas, sakantis žmogui: „Pabusk žmogau! Savo arba aplinkinių gyvenime praleidi kažką svarbaus, tavasis gyvenimas krypsta iš tiesaus ir siauro kelio.“ Būtent tokiu šauksmu mūsų visuomenei tapo rugsėjo 10-tą visus pasiekusi kraupi žinia apie Čarlio Kirko, 31- erių metų politikos komentatoriaus, konservatyvios organizacijos „Turning Point USA“ įkūrėjo nužudymą. Čarlis buvo žinomas dėl visos aibės veiklų: politikos komentavimo, jaunųjų konservatorių būrimo bandant stiprinti respublikonų partiją, paramos Donaldui Trumpui, oponavimo abortams. Tačiau labiau už visus šiuos dalykus Čarlį garsino būtent jo veikla universitetinėje aplinkoje. Pats neturėdamas jokio formalaus išsilavinimo, jis, savo veiklos pradžioje  būdamas dar tik jaunuolis, lankydavo JAV universitetus, kur susitikęs su studentais diskutuodavo karščiausiais nūdienos politikos klausimais. Internetinėje erdvėje Kirkas išpopuliarino „Prove me wrong“ debato formatą, kurio metu kalbėtojas gina kokią nors tezę, pavyzdžiui „Abortas yra žmogžudystė“, o su šia teze nesutinkantys žmonės, dažniausiai universitetų miestelių studentai, gali jai oponuoti. Visa Čarlio veiklos šerdis buvo būtent nevaržomas mainymasis idėjomis, paremtas įsitikinimu, kad diskutuojant ir keliant nepatogius klausimus, galima pasiekti tiesos pažinimą. Tokia pamatinė nuostata lėmė, jog kontroversiškais klausimais Čarlis negražbyliavo, tačiau aiškiais ir tvirtais argumentais gynė pozicijas, kurias laikė teisingomis. Toks įsipareigojimas tiesai netruko įgristi radikalios kairės aktyvistų paveiktai žiniasklaidai. Kirkas buvo pramintas fašistu, naciu, radikalu ir neapykantos skleidėju. Deja, nūdienos visuomenė, neretai nedrįstanti patikėti, jog galėtų egzistuoti objektyvi tiesa, nesugebėjo priimti ir Čarlio. Jo apeliavimą į tiesą reliatyvistinis tūlo universiteto studento mąstymas tegalėjo priimti kaip iššūkį kitų žmonių laisvei. Juk jeigu toks studentas mano, kad reali tiesa neegzistuoja, tai kas gali turėti teisę primesti kitiems savo įsivaizdavimą apie lyčių skirtumus, seksualinę orientaciją, negimusio žmogaus gyvybę? Toks bandymas teigti, jog egzistuoja objektyvi tiesa, reliatyvistinio mąstymo tegali būti laikomas smurtu, nes atima iš manęs teisę apsibrėžti savo realybę. Ir visgi, tiesa egzistuoja. Paskutinis Čarlio gyvenimo darbas ir buvo šios tiesos liudijimas. Kaip Sokratas antikos laikais neišsižadėjo tiesos ir dėl jos atidavė savo gyvybę, taip ir Čarlis Kirkas šiandien. Nors Sokrato mirtis buvo priimta jo paties laisva valia (pats išgėrė nuodų taurę), o Čarlis savo gyvybę atidavė netikėtai, tačiau tai nepanaikina labai svarbios tragiško šių dienų nusikaltimo prasmės. Būtent jis išryškina tiesos kainą susipriešinusiame ir reliatyvizmo persmelktame pasaulyje. Ta kaina – žmogaus gyvybė. JAV visuomenei, o taip pat ir visam pasauliui, dabar tenka užduotis susivokti tokio netikėto politinio smurto akivaizdoje. Reikalą aštrina tai, kad nužudytas ne koks nors pareigas einantis įstatymų leidėjas, bet paprasčiausiai savo žodžio laisve pasinaudojęs pilietis. Pastaruoju metu JAV atsiveria seniai regėti vandenys, kai tokio tipo smurtas pasiekia net įtakingiausias šalies viešas asmenybes. Ar vis dar saugu JAV būti politiku ar viešuoju intelektualu? Į tai turės atsakyti patys Amerikos žmonės, tačiau, panašu, kad šis įvykis tikrai pažadins visuomenę apsvarstyti, jog yra gyvenama neregėtos poliarizacijos eroje. Pabaigai turbūt labiau už viską tinka mūsų Išganytojo žodžiai, skelbiantys: „kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės“ (Lk 9, 24). Tas, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, neabejotinai buvo Čarlio gyvenimo centras. Čarlis pats daug kartų buvo tai išsakęs viešai. Kristaus asmuo, pažįstamas tik nuoširdžiai ieškant tiesos, buvo Čarlio gyvenimo tikslas. Šis kraujo liudijimas, tai tvirto įsipareigojimo Kristui kaip Tiesai pasekmė. Nors nebuvo filosofas ar akademikas, Čarlis, visiems universitetinio pasaulio žmonėms, savo bekompromise laikysena tiesos atžvilgiu, nuolat primindavo tikrąją filosofijos prasmę. Tai tiesos meilė. O tiesos meilė, stipresnė net už mirtį.   [caption id="attachment_5090" align="aligncenter" width="300"] Projektą „Ateikite kurti, o ne griauti“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 7 tūkstančius eurų.[/caption]

Autorius: Jurgis Kipras Neviera

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama