10 Don Bosko patarimų jaunimo vadovams

„Sapnavau, kad atsidūriau prie namo, gana erdviame kieme, kur žaidė daug vaikų. Vieni juokėsi, kiti keikėsi. Išgirdęs šlykščius žodžius, puoliau prie jų, norėdamas nutildyti. Tada pasirodė kilnus, labai gražiai apsirengęs Žmogus. Jo veidas taip spindėjo, kad negalėjau į jį žiūrėti. Jis pašaukė mane vardu ir tarė: – Draugų turi įsigyti švelnumu, ne kumščiais. Tad pradėk tuoj pat jiems kalbėti apie nuodėmės bjaurumą ir dorybės grožį.”  - iš Šv. Jono Bosko užrašų. [caption id="attachment_6522" align="aligncenter" width="720"] Don Bosko su vaikais ant kalno. SDB.ORG[/caption] Ar šis, prieš 150 metų gyvenęs šventasis, vis dar aktualus ir ar galime iš jo kažką išmokti? Dar ir kaip! Šiame tekste į Don Bosko gyvenimo istoriją daug nelįsiu, ji tokia neįtikėtina, kad aprašyta jau užtektinai. Verčiau pasidalinsiu sužavėjusiomis mintimis apie tai, kaip tėvas Bosko augino jaunimą. Apie šį šventąjį pirmąkart išgirdau vasaros stovykloje Berčiūnuose, kai kun. Domingo vakaro maldai pasiūlė sukalbėti tris „Sveika, Marija“, nes taip mokė Don Bosko. Vėliau sužinojau, kad stovykloje, virš mano lovos kabėjusi nuotrauka ir buvo Šv. Jono Bosko paveiksliukas. Galiausiai, kun. Vytautas Markūnas parekomendavo perskaityti ir Don Bosko biografiją. Mane sužavėjo tai, kad vaikai Don Bosko šventumą pajautė labai anksti ir ėmė dokumentuoti jo gyvenimą, todėl dabar vien atsiminimų apie Don Bosko yra apie 20 tomų (daugiausiai iš visų šventųjų), remiantis jais ir parašyta „Don Bosko Naująja biografija”. Joje atradau daug lobių, kuriais noriu pasidalinti su jumis. [caption id="attachment_6523" align="aligncenter" width="674"] Iš asmeninio archyvo.[/caption] Jonas Bosko gimė 1815m. kaime, neturtingoje šeimoje, nesulaukus dviejų metų mirė jo tėtis, todėl Jonukui teko suaugti anksčiau laiko, kad galėtų padėti mamai su buities ir ūkio darbais. Apie Jono Bosko mamos Margaritos gerumą yra parašyta atskirų knygų, bet vien tai, kaip ji žadindavo savo vaikus, jau pasako daug. „O ji savo ruožtu keldavo kurį nors sūnų, sakydama: – Eime, reikia padaryti gerą darbą.” 1. Istorija apie Don Bosko taurumą: „Netolimoje sodyboje bernu dirbo vienas vaikinas, vardu Secondo Matta. Iš ryto šeimininkas paduodavo jam gabalą juodos duonos ir dviejų karvių pančius. Vaikinas turėdavo ganyti jas iki pietų. Leisdamasis į slėnį, jis sutikdavo Jonuką, kuris taip pat varydavo karves į ganyklą ir visuomet nešdavosi didelę pyrago riekę. Anuo metu balta duona buvo nepaprastas skanėstas. Kartą Jonas pasiūlė draugui: – Padaryk man malonumą. – Mielai. – Apsikeiskime duona. Tavo juoda turbūt gardesnė negu mano. Secondo Matta patikėjo, ir trejus metus vaikai susitikę vis apsikeisdavo pusryčiais. Tik užaugęs jis suprato, kad Jonas Bosko jau tada buvo labai taurus.” 2. Iškalbinga mintis apie rožinį: „Anais laikais tai buvo visų krikščionių vakarinė malda. Jiems penkiasdešimt kartų sakyti tuos pačius žodžius nebuvo joks vargas: dieną jie šimtus sykių buvo mojavę kapliu, purendami žemę, ir žinojo, kad tik taip galima sulaukti gero derliaus.” 3. Don Bosko pasakė savo pirmąjį pamokslą ir paprašė klebono įvertinti: „– Labai gražus, sklandus. Tapsite geru pamokslininku. – O žmonės jį suprato? – Nelabai. Suprato ji mano brolis kunigas, aš ir dar keletas asmenų. – Juk tai buvo visai paprasti dalykai. – Paprasti atrodo jums, bet žmonės nelabai išsilavinę. Nagrinėti bažnytinę ir šventąją istoriją yra gražu, tačiau žmonės to nesupranta. – Tai ką daryti? – Reikia atsisakyti klasikų stiliaus, kalbėti dialektu ar bent literatūrine italų kalba, tik paprastai, paprastai, paprastai! Vietoj išprotautų išvadų reikia pateikti pamokančių pavyzdžių, paprastų ir praktiškų palyginimų. Atsiminkite, kad žmonės nespėja sekti kalbėtojo minties, ir tikėjimo tiesas reikia aiškinti kuo suprantamiau.” [caption id="attachment_6524" align="aligncenter" width="2048"] Ateitininkų stovykla Berčiūnuose. berciunai.lt[/caption] 4. Būti su jais Man atrodo, kad vienas svarbiausių Don Bosko ugdymo elementų yra mokymasis per kito gerą pavyzdį: „Vaikus prie Don Bosko traukė jo iš tiesų labai nuoširdus gerumas. Jie tą gerumą jautė ir matė konkrečiuose jo darbuose bei jaudinančiuose poelgiuose.” Kunigas Bosko kiekvienu dienos metu buvo pasirengęs padėti vaikams, o jeigu tuo metu negalėdavo, surasdavo ką nors, kas galėdavo pagelbėti. Prisimenu savo pirmą ateitininkų renginį, stovyklą Berčiūnuose. Niekur kitur dar nebuvau susidūręs su tokiu vadovų gerumu, jie norėjo su manimi žaisti ir leisti laiką, būtent tai ateitininkuose mane ir patraukė. 5. Don Bosko jaunimo ugdymo sistema vienu ir keliais sakiniai: „Žaiskite, šokinėkite, darykite, ką tik norite, tik nenusidėkite”. Ši sistema grindžiama šv. Pauliaus žodžiais: „Meilė kantri, meilė maloninga; ji visa pakelia, viskuo viliasi ir visa ištveria”. Sistema visiškai atmeta sunkias bausmes, taip pat stengiasi vengti net ir lengvų bausi. Vadovai yra mylintys tėvai: jie kalba, vadovauja, pataria ir meilingai pabaudžia, todėl turi būti atsidavę savo auklėtiniams ir visada su jais būti jų laisvalaikiu. Vadovai turi mėgti tai, kas patinka jaunimui, ir jaunimas pamils tai, ką mėgsta vyresnieji. [caption id="attachment_6521" align="aligncenter" width="1024"] Ateitininkų stovykla Berčiūnuose. berciunai.lt[/caption] 6. Žmogiškumas Pastebiu, kad kartais gal kiek per griežtai reguliuoju vaikus liturgijoje ar meldžiantis prieš / po maisto. Man atrodo šio berniuko citata puikiausiai iliustruoja, kad dažnai viskas paprasčiau nei atrodo: „Buvo aukojamos šv. Mišios, daug berniukų ėjo komunijos, paskui vienuolyno kieme laukė pusryčių. Maniau, kad neturiu tam teisės ir pasitraukiau į šalį, ketindamas prie jų prisidėti grįžtant. Kunigas Bosko, mane pamatęs, priėjo: – Kaip vadinies? – Paolino. – Ar valgei pusryčius – Ne, pone, aš nesu atlikęs išpažinties ir nepriėmiau komunijos. – Betgi pusryčiams gauti nereikia nei išpažinties, nei komunijos. – O ko reikia? – Turėti apetitą Jis nusivedė mane prie krepšio ir davė daug duonos ir vaisių. Nuėjau su juo ir pievoje žaidžiau iki nakties.” 7. Kaip pritraukti jaunimą į Bažnyčią? „Kunigas Bosko klajodavo priemiesčių gatvėmis ir aikštėmis. Vaikinų būriai ant šaligatvių lošdavo iš pinigų. Lošiant kortomis, pinigai gulėdavo centre, ant skepetaitės. Kunigas Bosko gerai ištirdavo situaciją, tada staigiu judesiu griebdavo skepetaitę ir leisdavosi į kojas. Nustebę vaikinai pašokdavo ir imdavo jį vytis šaukdami: – Pinigus! Atiduok pinigus! Tie vaikinai visko buvo matę, tik ne kunigą vagį. Kunigas Bosko bėgdavo į oratoriją šūktelėjęs: – Atiduosiu, jei mane pavysite. Vykitės! Įsmukdavo pro vartus į oratoriją, paskui į koplyčią. <...> Kunigą Bosko atsiviję vaikinai prisigrūsdavo prie jo: – Ar dabar atiduosi pinigus? – Dar palūkėkite, po palaiminimo. Kai visi išeidavo iš koplyčios, Bosko atiduodavo pinigus, dar pavaišindavo pavakariais ir pakviesdavo ateiti pažaisti kitąkart.” 8. Poilsis Kunigas Bosko, pamatęs pavargusius savuosius, vis kartodavo: „Pailsėsime danguje”. Stovyklų vadovams šią mintį perfrazuočiau taip – „Pailsėsime grįžę namo”. 9. Žodelis į ausį Don Bosko auklėtinių liudijimu, pasakytas malonus žodelis į ausi buvo viena jo auklėjimo paslapčių, slaptas ingredientas. Vienas kunigas klausinėdamas globotinius surinko tų žodelių sąrašą, štai keletas: „– Dangus sukurtas ne tinginiams. – Kaip jautiesi? Kaip jaučiasi tavo siela? – Ar nori, kad nulaužtumėm velniui ragus gera išpažintimi?” [caption id="attachment_6525" align="aligncenter" width="1165"] Ateitininkų stovykla Berčiūnuose. berciunai.lt[/caption] 10. Daug idėjų, bet mažai laiko, ką daryti? „Mes pradėsime tą didįjį darbą ne todėl, kad tikėtumės per kelias dienas atversti pasaulį, – ne. Bet kas žino, gal tas išvykimas bus tarytum sėkla, iš kurios išaugs didelis augalas? Kas žino, gal tai bus soros ar garstyčios grūdelis, kuris pamažu augs, vešės ir padarys daug gero?” Papildomai - patarimas kasdienybei Kartą, jau visai prieš mirtį, Don Bosko buvo nuvežtas aplankyti Lombardo seminarijos. Paprašytas tarti žodį klierikams, jis įstengė pasakyti tik vieną sakinį: „Visada galvokite apie tai, ką apie jus pasakytų Viešpats, o ne apie tai, ką gera ar bloga galės apie jus pasakyti žmonės.” Štai Don Bosko patarimai, kurie mane labiausiai sužavėjo. Jei Jie patiko ir jums, tikrai rekomenduoju perskaityti visą Don Bosko biografiją. Nors pats skaičiau jau prieš daugiau nei metus, apie ją galvoju iki šiolei.   [caption id="attachment_5090" align="aligncenter" width="300"] Projektą „Ateikite kurti, o ne griauti“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 7 tūkstančius eurų.[/caption]

Autorius: Balys Vabalas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama