Heraldiniai simboliai archeologiniuose radiniuose

Archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai – aktualūs heraldikos tyrimų šaltiniai

Vakarų Europoje heraldikos tyrimai turi pakankamai senas tradicijas, išplėtotą šaltinių bei tyrėjų bazę. Tuo tarpu Lietuvoje dėl nepriklausomybės paradimo, politinių sąlygų ir kitų aplinkybių heraldikos tyrimai pradėti palyginti neseniai. Mūsų šalies tyrėjų dėmesys daugiausiai krypsta į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau –  LDK), Abiejų Tautų Respublikos laikus.

Tiesa, ti­riama XX–XXI a. Lietuvos heraldika, valstybės, miestų ir miestelių heraldiniai ženklai, herbai. Vykdomi gana nuoseklūs bajorų heraldikos tyrimai. Formuojasi šaltinių bazė – dažniausi ir gausiausi šaltiniai yra herbiniai antspaudai, nagrinėjami asmenų genealoginiai medžiai, knygų grafikoje vaizduojami heraldiniai simboliai arba herbai, herbais puošti daiktai, antkapiai ir kt. Derėtų nepamiršti ir herbynų, ypatingai senųjų. Tyrinėjantys valstybės, miestų ir miestelių heraldiką analizuoja ne tik herbinius antspaudus, tačiau miesto teisių suteikimo privilegijas, Lietuvos heraldikos komisijos protokolus ir ikonografiją. Didžioji dalis šaltinių yra saugomi atminties institucijose, daugiausiai muziejuose, kur buvo atvežti arba juos perdavė privatūs asmenys. Šiame straipsnyje akcentuojama, kad nederėtų pamiršti neatrastos heraldikos tyrimų šaltinių dalies, kuri ilgą laiką slėpėsi po žeme ir tyrėjų akis pasiekė tik po archeologinių kasinėjimų. Iš vienos pusės archeologinių tyrimų metu rasti radiniai, pavyzdžiui, signetiniai žiedai, herbiniai kokliai arba jų fragmentai, gali papildyti heraldikos šaltinių bazę. Kita vertus, rekonstruojant, tyrinėjant bei eksponuojant tokio pobūdžio šaltinius yra svarbios heraldikos bei sfragistikos žinios. Tai gana puiki terpė bendradarbiauti heraldikos specialistams ir archeologams, muziejininkams, kitų sričių specialistams. Straipsnyje siekiama trumpai pristatyti šią heraldikos šaltinių bazę – archeologinių tyrimų metu rastus herbais ir heraldiniais ženklais puoštus radinius.  Darbe pristatomi tik reprezentatyviausi tyrimo temą atliepiantys šaltiniai.

Kokie archeologiniai radiniai gali būti vertingi heraldikos tyrimuose?

Heraldikos tyrimuose patys vertingiausi yra geriausiai išlikę, kuo mažiau fragmentiški archeologiniai radiniai. Nuosekliai tyrinėjant šiuos šaltinius, esant galimybei, reikėtų analizuoti ne tik herbynų medžiagą, tačiau lyginti juos su kiek įmanoma platesne šaltinių baze – antspaudais, portretuose ar knygų grafikoje vaizduojamais herbais, ikonografija ir pan. Tokiu būdu gaunamas optimalus rezultatas.  Galima išskirti keletą rūšių radinių, ant kurių vaizduojami heraldiniai ženklai arba herbai. Vieni daiktai naudoti buityje, kasdieniame gyvenime, o kiti – puošė pastatų vidų arba išorę. Tai monetos, signetiniai žiedai, įvairūs daiktai, pastatų eksterjero ir interjero detalės ir pan.

Pinigai visais laikais vaidino gana svarbų vaidmenį žmonių gyvenime. Nenuostabu, kad ant jų buvo ir iki šių dienų yra vaizduojami gana svarbūs šalies simboliai. Heraldinius ženklus galima pamatyti ant archeologinių kasinėjimų metu rastų monetų. Dalis monetų rastos kaip pavieniai objektai, o kitos – galėjo būti lobių dalis. Dažniausiai monetų aversuose vaizduoti tuo metu valdžiusį valdovą simbolizuojantys ženklai, o reversuose – valstybės heraldiniai simboliai. Pavyzdžiui, Joniškio rajone ant Kalnelio kaimavietėje rastos 1570 m. Žygimanto Augusto dvidenario monetos averso iškalta ,,1570” data, kurią per vidurį kerta Žygimanto Augusto monograma ,,SA“ – Sigismundus Augustus. Monograma karūnuota karališkąja karūna. Reverse pavaizduotas LDK herbas raitelis ant žirgo – Vytis, o po žirgo papilve romėniškas skaičius ,,II“ [1] .

           Šiame muziejuje saugomas ir toje pačioje  teritorijoje rastas ir 1756 m. Augusto III Sakso pusantrokas[2]. Monetos averse vaizduojamas – valdovo portretas ir lotyniška legenda ,,D G AUGUSTUS III REX POLONIARUM“ – Dievo malone Augustas III karalius Lenkijos. Reverse pavaizduotas Lenkijos erelis su karūna ir data ,,1756“.

Herbai ir heraldiniai ženklai vaizduoti ir ant archeologinių kasinėjimų metu rastų signetinių žiedų. Lietuvos muziejuose saugoma nemažai itin ankstyvais laikotarpiais datuotinų žiedų, kurių praplatintose dalyse vaizduojamos įkartos, geometrinės figūros ir kiti simboliai. Vėlgi dėl tokių ženklų kyla abejonių. Tikėtina, kad dalis jų buvo tam tikri nesuheraldinti nuosavybės simboliai, galbūt, miestiečių naudoti gmerkai, o kita dalis – tikrieji heraldiniai ženklai ir pagal heraldikos taisykles sudaryti, kilmingiesiems priklausę paveldimi herbai. LDK sfragistikos tradicijoje, ypatingai bajorų tarpe, buvo naudojami dviejų rūšių spaudai – signetiniai spaudai – žiedai ir šiandieninius spaudus primenantys įrankiai. Pirmieji neretai vadinami tik signetais arba signetiniais žiedais. Jų akyje būdavo išraižyti savininko herbai, inicialai arba monograma. Tokie signetiniai spaudai-žiedai aktualūs tiek juridiniu požiūriu, tiek kaip unikalūs juvelyriniai dirbiniai, pagaminti iš įvairių tauriųjų ir netauriųjų metalų ar net gintaro[3]. Tikėtina, kad tokių radinių atminties institucijų saugyklose galima rasti ne vieną. Pavyzdžiui, Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmuose saugomas XIV a. pab. – XV a.  laikotarpiu datuotinas signetinis žiedas[4], rastas kasinėjant rūmų teritoriją. Žiede išraižytas kryžius sujungtas su stačiakampiu ir jį kertančia statmena linija. Muziejininkų nuomone, šis simbolis yra kunigaikščio Kaributo giminės ženklas[5].  Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas XVI a. datuojamas gintarinis signetinis žiedas[6]. Kitas pavyzdys yra saugomas Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje ir datuojamas apytiksliai XVI a. – XVII a.  Tai signetinis žiedas su herbu[7], kuriame esančiame skyde išraižytas į kairę (heraldinę dešinę) pusę žiūrintis paukštelis. Virš herbo skydo savininko inicialai ,,IN“. Paminėtina, kad žiedas buvo rastas XX a. 4 dešimtmetyje Aukštadvario kaimo lauke. Šis signetinis žiedas išraižytas gana primityviai, greičiausiai vietinio meistro. Simbolio kilmė kelia klausimų. Iš vienos pusės, tai gali būti vietinės kilmės ženklas. Iš kitos pusės, gali būti ir nevykęs bandymas  pamėgdžioti lenkišką Gulbės (lenk. Łabędź) herbą.

Kasinėjimų metu randami ir kiti įdomūs heraldiniais ženklais ir herbais pažymėti radiniai. Vieni iš jų randami itin gerai išlikę, o kitus, deja, tenka rinkti iš gabalėlių kaip mozaikas. Dėmesio vertas pavyzdys –  Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma XVII a. II pusės lėkštė[8], kurios fragmentai buvo rasti kasinėjant Vilniuje Vilniaus gatvėje esančią teritoriją. Matyti, kad po restauravimo lėkštė buvo sudėliota iš atskirų fragmentų. Viename jų vaizduojamas gana mėgėjiškai išpieštas herbas, kurio skyde vaizduojamos dvi statmenai stovinčios žuvys.. Tikėtina, kad tai yra Vadvičo (lenk. Wadwicz) herbas. Virš herbo skydo – karūnėlė, o iš šonų jį supa palmės šakelės. Dešinėje pusėje (heraldinėje kairėje) yra išlikusios dvi raidės ,,Ͷ“ (viršuje) ir ,,V“ (apačioje). Derėtų akcentuoti, kad heraldikoje raidės žymėdavo savininko vardą, pavarę, užimtas pareigybes ir/arba pelnytus titulus. Raidžių skaitymo tvarka – nuo viršaus iš kairės į dešinę. Savaime suprantama, kad problematiška nustatyti šio herbą savininką. Kita vertus, Kaspero Niesieckio herbyne nurodoma, kad Vadvičo (lenk. Wadwicz) herbą turėjo tokios giminės kaip Adamkavičiai (Adamkovičiai), Montygierdai, Naruševičiai ir kiti[9].

Šiaulių ,,Aušros“ muziejuje saugomas Liesių dvarvietėje rastas XVI a. spaudo padas[10].. Nors radinys gana prastos kokybės, tačiau matyti, jog jo vaizdulyje Renesanso skyde išraižytas kentauras su lanku ir strėle rankoje, jo uodega – arklio, po papilve yra trišakis. Tai Kentauro  herbas. Virš herbinės figūros matoma raidė ,,D“. Tuo tarpu Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmuose saugomas gana fragmentiškas, tačiau įdomus radinys – raudono vaško antspaudo fragmentas[11]. Jis buvo rastas kasinėjant Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijoje buvusį rūmų tualetą – latriną.  Išlikusiame XVI a. antspaudo fragmente matyti erelio uodegos dalis. Tikėtina, kad tai Lenkijos Karalystės herbo dalis..

Paminėtina, kad heraldiniai ženklai galėjo būti vaizduojami ir pastatų interjere, arba eksterjere. Dėmesio vertos dvi Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmuose saugomos  XV a. grindų plytelės su heraldiniais ženklais. Pirmoji –  XV a.  grindų plytelė[12], kuri buvo rasta kasinėjant Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritoriją. Ant kvadrato formos molinės plytelės vaizduojamas ankstyvosios Gotikos skydas su trimis sujungtais medžiokliniais ragais. Tai Trijų ragų (lenk. Trąby) herbas.. Kita šiame muziejuje saugoma ir mūsų tyrimui aktuali grindų plytelė datuotina XV a. viduriu ir buvo rasta taip pat tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją. Kvadratinė grindų plytelė buvo pagaminta iš rausvo molio[13]. Joje pavaizduotas herbinis skydas ir į dešinę pusę (heraldinę kairę) žiūrinti ugnimi spjaudanti liūto galva. Herbas beveik toks pat kaip Zadora (lenk. Zadora) herbas, tačiau liūto galva vaizduojama priešingoje pusėje.

Autorius: Gabrielė Jasiūnienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama