Kodėl verta dalyvauti visuomeniniame gyvenime?
Sunra
Turinį įkėlė
Rašė Emilija Paleckytė
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visuomeninis gyvenimas – tik politinės diskusijos, bendruomenių susirinkimai ar iniciatyvos, kuriose dalyvauja itin aktyvūs ar drąsūs žmonės. Kai kurie mano, kad tai viešos kalbos, stiprios nuomonės ir nuolatinis dalyvavimas renginiuose. Tačiau iš tiesų visuomeninis gyvenimas – kur kas daugiau.
Visuomeninis gyvenimas gali prasidėti nuo paprasto domėjimosi tuo, kas vyksta aplink, – nuo vietinių naujienų iki globalių aktualijų. Įsitraukimas nebūtinai turi būti triukšmingas ar matomas – kiekvienas gali rasti savo būdą prisidėti, nepriklausomai nuo temperamento ar viešo aktyvumo.
Svarbu suprasti, kad dalyvavimas visuomenėje neskirtas vien tik kalbiems ar drąsiems žmonėms. Įsitraukimas gali prasidėti nuo klausymo, skaitymo ar ramaus stebėjimo. Tai nebūtinai reiškia viešą pasisakymą – kartais svarbesnis yra vidinis sąmoningumas. Svarbu ne tai, kaip garsiai kalbi, o kaip jautriai ir atsakingai stebi, analizuoji, giliniesi.
Net žmogus, kuris vengia didelių susibūrimų ar viešų diskusijų, gali būti aktyvus – intelektualiai, morališkai, socialiai. Kritiškas informacijos vertinimas, domėjimasis įvairiais šaltiniais, atvirumas skirtingoms nuomonėms – visa tai formuoja brandžią, informuotą asmenybę.
Tylūs balsai kartais būna patys reikšmingiausi – kai jie prabyla, jų žodžiai būna apgalvoti, argumentuoti ir įkvepiantys.
Kai domiesi – supranti. Kai supranti – gali reaguoti, kalbėti, pasirinkti. Net jei neturi galutinės nuomonės, jau gebi įsitraukti į diskusiją. Tai nėra visų atsakymų žinojimas – tai gebėjimas orientuotis, jaustis pasaulio dalimi, išlikti atviram, bet ir atsakingam.
Informuotas žmogus lengviau atranda savo balsą. Net jei dar nežino, ką galvoja apie vieną ar kitą temą, jis jau geba užduoti klausimų tiek sau, tiek kitiems. Tai leidžia augti ir atrasti savo vertybes, atpažinti, kas priimtina, o kas ne. Tai tapatybės kūrimo procesas.
Kuo aiškiau žmogus suvokia, kas jam svarbu, ką jis gina, kuo tiki, tuo jis tvirtesnis. Tokia savistaba leidžia ne tik aktyviau veikti visuomenėje, bet ir būti nuoseklesniu, stabilesniu žmogumi.
Visuomeninis gyvenimas yra terpė, kurioje gryninasi ir stiprėja asmens vertybės. Dalyvaudamas diskusijose, stebėdamas viešąją erdvę ar tiesiog domėdamasis įvairaus pobūdžio klausimais, žmogus pradeda geriau suprasti, kas jam iš tikrųjų svarbu. Kokiais principais jis remiasi? Ką laiko teisinga? Kas jį įkvepia, o kas skatina prieštarauti?
Tai ne tik savęs pažinimo, bet ir įprasminimo kelias. Kai žmogus vadovaujasi savo vertybėmis kasdien – bendraudamas, padėdamas kitiems, būdamas sąžiningas, atviras, jis tampa autentiškas. Ir kartu formuoja tokį pasaulį, kuriame nori gyventi.
Tai labai artima humanistiniam požiūriui – vertybėmis pagrįstam, žmogaus orumą gerbiančiam mąstymui. Humanistinis sąmoningumas – ne tik žinios, bet ir atsakomybė, ir jautrumas kitam.
Kai žmonės veikia remdamiesi ne vien savo interesais, bet ir bendromis vertybėmis, formuojasi stipresnės, pasitikėjimu grįstos bendruomenės. Vertybės tampa tiltu tarp skirtingų žmonių, padedančiu kurti bendrą pagrindą.
Visa tai daro poveikį ne tik mums patiems. Kuo daugiau žmonių sąmoningai renkasi informaciją, mąsto kritiškai ir neabejingai reaguoja į tai, kas vyksta, tuo brandesnė tampa visuomenė.
Dalyvaudamas visuomeniniame gyvenime – net simboliškai – susiduri su kitokiomis patirtimis, požiūriais, pasaulėvokomis. Net tada, kai sutinki su kito žmogaus nuomone, jis gali pateikti naują niuansą, priverčiantį tave pažvelgti plačiau.
Kita perspektyva išplečia ne tik supratimą apie temą, bet ir apie patį save. Ji moko vertinti informaciją nevienpusiškai, leidžia atpažinti stereotipus, vengti emocinių spąstų ar manipuliacijų.
Toks žmogus tampa atsparesnis paviršutiniškumui, populizmui, yra empatiškesnis ir socialiai atsakingesnis, net jei visa tai vyksta tyliai, jo viduje.
Visuomeninis gyvenimas nebūtinai turi būti matomas ar intensyvus. Kartais pakanka būti ten, kur kalbama. Perskaitai straipsnį, išgirsti pokalbį, patikrini faktus, pasidaliji mintimi su draugu. Taip diena po dienos tavo balsas stiprėja, vidinis žemėlapis plečiasi.
Tampi ne tik aktyviu piliečiu, bet ir sąmoningu žmogumi, gebančiu suprasti pasaulį ir jame tvirtai stovėti. Tai viena vertingiausių investicijų tiek į save, tiek į bendrą žmonijos ateitį.
Nuo redakcijos. Ačiū autorei, kuri labai laiku ir vietoje pasidalijo savo įžvalgomis apie dalyvavimo visuomeniniame gyvenime reikalingumą. Neabejojame, kad dauguma mūsų skaitytojų neslepia galvos smėlyje ir yra socialiai atsakingi, kaip ir mūsų žurnalo herojai. Šįkart jums siūlome įdomių pasikalbėjimų su menininke Simona Agota Martinkus, dizainere Inga Skripka, grupės „Gruodis“ lyderiu Andriumi Gruodžiu-Šepučiu; diskusiją apie lietuvišką kiną ir jo ateitį; muzikos albumų apžvalgų. Gero skaitymo ir iki susitikimo rugpjūtį!
Autorius: Jurgita
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
