Per miesto gimtadienį - išskirtinė padėka kultūros ir meno kūrėjams
VE
Turinį įkėlė
Vienas iškilmingiausių Klaipėdos miesto gimtadienio momentų - kultūros magistrų ir garbės piliečių apdovanojimo ceremonija. Šiais metais pagrindiniai jos veikėjai - Kultūros magistru paskelbtas Klaipėdos dramos teatro aktorius Rimantas Pelakauskas ir Garbės piliečio statusą pelnęs dailininkas Edvardas Malinauskas.
Klaipėdos kultūros magistrai Klaipėdoje renkami nuo 2003 metų. Išrinkti kultūros magistrai tradiciškai pagerbiami per Klaipėdos miesto gimtadienį: laureatams įteikiamos specialios regalijos - auksiniai žiedai, pagaminti pagal renesansinio žiedo, saugomo Pilies muziejuje, pavyzdį.
Šiais metais miesto Kultūros magistro vardas suteiktas Klaipėdos dramos teatro aktoriui Rimantui Pelakauskui už reikšmingą ir ilgametį indėlį į Lietuvos teatro meną, aukštą profesinį meistriškumą, kūrybinę veiklą Klaipėdos dramos teatre bei svarų vaidmenį puoselėjant ir stiprinant Klaipėdos miesto kultūrinį identitetą.
67 metų R. Pelakauskas Klaipėdos dramos teatre dirba 45-erius metus. Per tą laiką sukūrė dešimtis vaidmenų, vaidino Klaipėdos jaunimo bei valstybinio muzikinio teatro spektakliuose.
R. Pelakauskas taip pat dėstė režisūrą Klaipėdos universitete, organizavo ir režisavo įvairius viešus miesto renginius.
1990-1995 metais buvo pirmosios nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje Klaipėdos savivaldybės tarybos narys, Kultūros komisijos pirmininkas, prisidėjo prie Jūros šventės ištakų atgaivinimo, Klaipėdos miesto gimtadienio, Sausio 15-osios švenčių ir kitų mūsų miesto kultūrinių tradicijų kūrimo.
Įvertinimas įpareigoja
Po žinios apie sprendimą suteikti miesto kultūros magistro vardą aktorius „Vakarų ekspresui“ sakė, tokiu įvertinimu labai džiaugiasi, didžiuojasi ir mano, kad jis yra prasmingas.
"Labai džiaugiuosi ir jaučiuosi tikrai pagerbtas. Įvertintas miesto, kurį aš myliu, kurį laikau man davusiu labai daug patirties, kuriame aš užaugau ir subrendau kaip menininkas.
Jaučiu, kad įvertinimas įpareigoja mane dar daugiau kažką padaryti, būti miesto kultūros ambasadoriumi, toliau dirbti jame, vystyti savo gebėjimą plėsti kultūros lauką.
Juk kultūra pirmiausia yra būti žmogumi, bet norint būti žmogumi, būtina sutraukti daug kultūrinių komponentų.
Žmogui reikia kultūros, be jos - vien tik ekonomika žmogaus nesukurs, nesukurs piliečio, visavertės asmenybės", - samprotavo R. Pelakauskas.
Teatras gydo sielą
Aktorius prisipažįsta, kad teatras yra jo gyvenimo būdas ir lygina savo profesiją su psichoterapeuto.
"Tas teatro virusas, kuris manyje yra, jis mane visą laiką sargdina, dirgina, bet manau, kad gerai atliktas darbas teatre irgi yra indėlis į visų mūsų kultūrą.
Tikiu, kad per teatrą galime siekti padaryti pasaulį geresnį, žmogų geresnį. Kai aktorius išeina į sceną - mezgasi ryšys tarp jo ir žiūrovo, žmogiškas ryšys, leidžiantis dalintis savo nerimu, savo aistra, savo lūkesčiais, savo meile. Tai labai svarbu.
Teatras atlieka didžiulę psichoterapinę funkciją, taip savo gyvenime gydome kūną, nervus, bet dažnai nepasirūpiname siela.
Turim rasti jėgų gydyti ir savo sielą. Teatras būtent ta vieta, kur rūpinamės žmogaus siela", - įsitikinęs R. Pelakauskas.
Tapatus Klaipėdos dvasiai
Už ypatingus nuopelnus Klaipėdai miesto Garbės piliečio vardas šiemet suteiktas dailininkui marinistui Edvardui Malinauskui.
Jis taps 24-uoju Klaipėdos miesto Garbės piliečiu ir bus apdovanotas autoriniu juvelyro Vido Bizausko garbės ženklu.
Anksčiau, dar 1987 m., Edvardui Malinauskui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas, o 2006 m. - Kultūros magistro titulas.
1937 metais Radviliškyje gimęs E. Malinauskas Klaipėdoje gyvena nuo 1946-ųjų.
E. Malinauskas kartu su dailininkais bendraminčiais 1969 metais įkūrė vaikų dailės mokyklą (dabar Adomo Brako dailės mokykla. - Aut. past.) ir dešimtmetį jai vadovavo.
Nuo 1970 metų tapytojas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
E. Malinausko sukurti marinistiniai peizažai, portretai, kompozicijos pristatomos parodose Lietuvoje ir užsienyje, puošia daug uostamiesčio visuomeninių įstaigų interjerų.
Jo darbų yra įsigijusi Lietuvos dailininkų sąjunga, dešimtys paveikslų saugomi Europos dailės muziejuose. E. Malinausko kūrinius kolekcionuoja marinistinės tapybos gerbėjai iš viso pasaulio.
"Nėra Klaipėdoje kito tokio žmogaus, kuris būtų taip atviras savo aplinkai, savo miestui, tapatus jo dvasiai.
Ir uostamiestyje turbūt nėra žmogaus, kuris nepažinotų maestro ar bent nebūtų matęs jo nutapytų jūrų. Paskyręs Klaipėdai savo kūrybą, jis tapo artimu ir žinomu.
Ačiū Dievui, kad yra Klaipėdoje toks žmogus", - buvo rašoma teikime.
„Aš jūrą garbinu“
Pats marinistas apie savo didžiausią gyvenimo meilę ir pagrindinį tapybos objektą interviu „Vakarų ekspresui“ sakė: "Aš jūros nepiešiu. Aš ją garbinu.
Tiek metų gyvename prie jūros ir nelabai jaučiame, kad esame jūrinė valstybė.
Man norisi, kad kuo daugiau žmonių pamatytų, kad mes turime tokį grožį.
Džiaugiuosi, kad daug mano paveikslų yra ne kur nors muziejuose, o pas žmones namuose. Kad jie irgi gali tą jūros didybę pajusti.
Jūra yra mano įkvėpimas. Vilniečiai ar kauniečiai važiuoja prie jūros „pasipliažinti“, bet jie iš tikrųjų nemato tikrosios jūros.
Man net nepavyktų tos pliažinės jūros nupiešti, man jūra turi būti audringa.
Tas vėjas kažką dūšioje palieka, grįžęs stengiuosi tą nuotaiką perkelti ant drobės. Ir niekada jūra mano paveiksluose nebūna tokia pati", - sakė E. Malinauskas.
Autorius: Jurga Petronytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
