Biblijos vertimo ir klasikinės filologijos jungtys. Pokalbis su filologėmis T. Alekniene ir O. Dilyte-Čiurinskiene

[intro_text content="Tai jau antrasis pokalbių su Lietuvos Biblijos draugija (LBD) ciklo interviu. Pirmajame kalbinome draugijos direktorę Vilhelminą Kalinauskienę ir supažindinome dienraščio „Bernardinai.lt“ skaitytojus su pagrindine LBD veikla, draugijos atliekamo vertimo darbo kryptimis ir misija. "] Pirmąjį pokalbį skaitykite čia. Kalbamės su vertimo komandos narėmis, klasikinės filologijos specialistėmis prof. dr. TATJANA ALEKNIENE ir doc. dr. ONA DILYTE-ČIURINSKIENE. Su jomis svarstome apie ne tokią matomą, bet ne mažiau reikšmingą filologinę vertimo pusę – originalo kalbos, iš kurios verčiama, perteikimo gimtąja kalba, į kurią verčiama, problemas ir ypatybes. Kalbamės, kaip Biblijos vertimo darbas ir klasikinė filologija gali vienas kitą papildyti atliekant kokybiškesnį Biblijos vertimą, vis labiau pažįstant antikinį kultūrinį krikščionybės kontekstą asmeniškai ir darbe su studentais. Gerbiamos Tatjana ir Ona, smagu žinoti, kad greta LBD Biblijos vertėjų kunigo Laimono Nedvecko ir teologijos mokslų daktaro Giedriaus Saulyčio ir jūs prisidedate prie Biblijos vertimo. Kiek žinau, Tatjana konsultuoja vertėjus graikų kalbos klausimais, o Ona tikrina vertimų pritaikomumą, tinkamumą lietuvių kalbai. Ar teisingai nusakiau jūsų indėlį į Biblijos vertimo darbą? Kokias konkrečias užduotis tenka atlikti? Tatjana Aleknienė: Visi mes (šiuo metu keturi žmonės), prisidedantys prie naujo vertimo, žvelgiame į visus vertimo sluoksnius, tačiau kiekvienas turime ir savo ypač globojamą sritį. Mano – graikų kalba rašytas originalus tekstas, Ona labiausiai atsakinga už lietuviško teksto skambumą, sklandumą ir taisyklingumą. Akivaizdu, kad pagrindinė vertėjo užduotis – tarp šių dviejų polių nutiesti tinkamą ryšį, t. y. graikiško sakinio struktūrą, mintį, taip pat intonaciją perkelti į lietuvišką sakinį. Vadinasi, reikia žiūrėti ir helenisto, ir lituanisto akimis. Mano išsilavinimas ir specialybė – filologo klasiko, tad užduočių skirstytojai tikisi, kad galiu pakomentuoti gramatinius ar stilistinius graikiško teksto vartosenos ypatumus, padėti įsitikinti, ar vertime tinkamai interpretuojama originalo mintis, stilius, nuotaika, ar niekas nepraleista, o gal (taip irgi neretai atsitinka) pridėta žodžių ir vaizdinių, kurių nebuvo verčiamame tekste. Ona taip pat yra filologė klasikė, moka senąją graikų kalbą, tačiau ji dar ir geriau už kitus vertimo grupės narius žino, kaip vieną ar kitą dalyką tinka pasakyti lietuviškai. [caption id="attachment_948820" align="alignleft" width="2560"] Klasikinės filologijos specialistė prof. Tatjana Aleknienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Praktiškai užduoties atlikimas atrodo taip: lėtai ir įdėmiai skaitau visą tekstą – graikišką originalą, Lietuvos Biblijos draugijos rengiamą naująjį vertimą, kitus vertimus į lietuvių ir kitas kalbas (peržiūriu po keletą vertimų į anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbas, lotynišką Vulgatą). Pradedu nuo graikiško teksto. Visur, kur matau, ką verta pataisyti, arba kur noriu ką nors pasiūlyti, parašau savo komentarus. Ona Dilytė-Čiurinskienė: Kitų vertimo grupės narių parengtą lietuvišką tekstą skaitau paskutinė, po Tatjanos. Taip pat atidžiai gilinuosi į vertimą, žiūriu, ar kalba sklandi, ar lietuviškas tekstas skamba gražiai, suprantamai, ar nėra klaidų. Kad galėčiau visa tai tinkamai įvertinti, peržiūriu ir graikišką tekstą, ir lotynišką man gerai žinomą versiją, vertimus į kitas kalbas, ankstesnius lietuviškus vertimus. Perskaitau kolegų paliktus komentarus ir į juos atsiliepiu – dažnai randu ištisą įdomią diskusiją, Giedriaus ir Laimono teologinius sunkesnių vietų paaiškinimus, Tatjanos siūlymus ir svarstymus, kiek kurios vietos vertimas atitinka graikišką originalą, o kur nuo jo gal kiek nutolta, kur reikėtų paieškoti kitokio lietuviško žodžio ar skambesio. Randu ir konkrečiai man paliktas užduotis: parinkti arba pačiai pasiūlyti geresnį sakinio ar frazės variantą, padėti rasti tinkamą žodį, paaiškinti lietuvišką vartoseną, patikslinti skyrybą ir panašiai. Ar buvo netikėta sulaukti Lietuvos Biblijos draugijos pasiūlymo prisidėti prie vertimo darbo? Buvo sunku priimti sprendimą? Ar esama vertėjų komanda svetingai priėmė? T. Aleknienė: Atsimenu, kaip žiemą važiuodama į paskaitą Lietuvos edukologijos universitete sulaukiau Lietuvos Biblijos draugijos direktorės skambučio. Tai turėjo būti kokie 2017 metai, ne vėliau. Būčiau labai nustebusi, tačiau prieš tai vienas pažįstamas man jau minėjo, kad Biblijos draugija ketina į mane kreiptis. Nežinau, kam ir kodėl atėjo mintis į naujo vertimo darbą pakviesti mane. Spėju, todėl, kad iš graikų kalbos jau buvau išvertusi ne tik klasikinių filosofinių veikalų (Platono, Plotino), bet ir įvairių ankstyvųjų amžių krikščionių teologų veikalų (Maksimo Išpažinėjo, Klemenso Aleksandriečio, Origeno). Veikiausiai manyta, kad tokia mano patirtis bus naudinga ir šiam projektui. Darbas LBD įtraukė po truputį. Pradžioje atrodė, kad talkinsiu tik Giedriui Saulyčiui rengiant apaštalo Pauliaus laiškų vertimą ir komentarus. Paskui paaiškėjo, kad, be abejo, reikės įdėmiai perskaityti ir visus kitus Naujojo Testamento tekstus. Prisipažinsiu, to nesitikėjau, bet nesutikti nebegalėjau. Darbas reikalauja daug dėmesio ir laiko, akademinių ataskaitų nomenklatūroje jo beveik nematyti, tačiau jis yra labai prasmingas ir pamokantis. Tikrai nebūčiau taip atidžiai perskaičiusi Naujojo Testamento, kaip dabar tai galėjau padaryti. Be to, daug išmokau – iš bendradarbių, iš kolektyvinio darbo. Dar klausėte apie vertėjų komandos priėmimą. Vertėjai ir konsultantai laikui bėgant keitėsi. Išėjo taip, kad daugelį pergyvenau, kol likome keturi, kaip evangelistai. Pradžioje mūsų buvo daugiau, tai labiau priminė apaštalų skaičių. Svetingumo niekada netrūko. Kaip ir vaišingumo. [caption id="attachment_306421" align="alignleft" width="900"] Klasikinės filologijos specialistė Ona Dilytė-Čiurinskienė. Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] O. Dilytė-Čiurinskienė: Kvietimas ir mane užklupo netikėtai. Skambučio sulaukiau turbūt gerokai vėliau negu Tatjana. Tuometinė vertėjų komanda jau dirbo gal antrus ar trečius metus, ir buvo prieita prie išvados, kad reikia ir redaktoriaus. Buvo vasara, vertėjų grupės susitikimas Biblijos draugijoje buvo numatytas pačioje vasaros pabaigoje, prieš pat akademinių metų pradžią, kai darbų krūvis dar labiau padidėja. Tad gerokai nerimavau, ar užteks laiko, baugino atsakomybės našta. Vis dėlto pasiūlymą vertinau kaip didelę dovaną bei garbę ir neilgai svarsčiusi jį priėmiau. Nuo pat pradžios buvo labai įdomu įsitraukti į vertėjų komandos darbą, aiškintis savo paskirtį jame, klausytis teologinių diskusijų. Priimta buvau išties svetingai, kaip lygiateisė narė; už tai jaučiausi dėkinga, nes, šiaip ar taip, atėjau į jau susigrojusią komandą. Iš pradžių susitikdavome Biblijos draugijoje, paskui, kovido epidemijai prasidėjus, perkėlėme susitikimus į virtualią erdvę ir gyvai susitinkame rečiau. Labai branginu šį bendrą darbą, stebiuosi ir gėriuosi jo dinamika, matau, kaip augu pati asmeniškai ir kartu su komandos bendražygiais. Net skambiau pasakyčiau, kad šį grupės darbą lydi tikra ekumeninė vienas kito skirtybių priėmimo, susitelkimo dėl bendro tikslo dvasia. Kokia yra kalbos redaktoriaus darbo specifika verčiant Naująjį Testamentą? Kaip atrodo jūsų darbas ir indėlis verčiant Bibliją? Peržvelgiate jau atliktą vertimą ar ir teologiškai polemizuojate vertimo procese? Kaip atrodo diskusinė virtuvė draugijoje? T. Aleknienė: Apie kalbos redaktoriaus darbo specifiką klausimas turbūt Onai. Minėjau, kad norėdami ką nors pataisyti arba pasiūlyti paliekame komentarus. Programa, prie kurios dirbame, leidžia patogiai tai daryti. Ją atidarę ir atnaujinę matome, kur pasirodė naujų komentarų. Galime į juos atsakyti, tęsti diskusijas. Dažniausiai klausimą išspręsti ir tinkamą sprendimą rasti pavyksta taip raštu diskutuojant. Keblesnius ir svarbesnius klausimus aptariame gyvu žodžiu. Teologiniais klausimais, ten, kur verčiant svarbu nepasakyti teologijos požiūriu netinkamų arba neįmanomų dalykų, lemiamą žodį diskutuojant taria daktaras Saulytis ir kunigas Nedveckas. Pasitaiko, kad vertėjai siekia į vertimą įrašyti kokią nors teologinę interpretaciją, tai, kas turbūt tinka pasakyti per pamokslą. Mes laikomės principo, kad interpretacijas verta dėstyti komentuojant tekstą, bet nesistengti juos į jį įterpti. [caption id="attachment_1233498" align="alignleft" width="2560"] Biblijos draugijos nariai: kun. Laimonas Nedveckas, direktorė Vilhelmina Kalinauskienė, teologas dr. Giedrius Saulytis, humanitarinių mokslų dr. prof. Tatjana Aleknienė ir humanitarinių mokslų dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė. Lietuvos Biblijos draugijos nuotrauka[/caption] O. Dilytė-Čiurinskienė: Kalbos redaktoriaus sąvoka man visada buvo šiek tiek įtartina. Galbūt ji tinka apibūdinant techninių ar specializuotų tekstų redaktorius, tačiau kaip atskirti kalbą nuo turinio redaguojant Biblijos vertimus? Juk vertėjų neskirstome į kalbos ir turinio vertėjus. Žinoma, šiek tiek juokauju – mano misija šiame darbe iš tiesų yra rūpintis lietuviško teksto kokybe, sužiūrėti net visokias technines smulkmenas. Tačiau niekada nesiimu redaguoti vertimų iš kalbų, kurių nė kiek nemoku ir nepajėgčiau suprasti originalaus teksto. Todėl redaktoriaus darbo specifika verčiant Naująjį Testamentą man labai priimtina: dirbu išvien su komanda, diskusijoje visi drauge svarstome ir teologinius, ir kalbinius aspektus, vertėjų ir redaktorių funkcijos yra skirtingos, tačiau neturi griežtų ribų. Komandoje nėra susipriešinimo, nusistatymo tarp teologų ir filologų, tikslas juk vienas – kad išverstas Naujojo Testamento tekstas kuo tiksliau perteiktų originalą, jame slypinčią teologinę prasmę, kad kuo sklandžiau, gyviau skambėtų šiandienine lietuvių kalba, o komentarai padėtų skaitytojui suprasti, kas lieka tarp eilučių. Kuo jūsų mokslinius tyrimus ir akademinį darbą praturtina patirtis Biblijos draugijoje? T. Aleknienė: Vėlyvoji Antika – svarbi mano akademinių interesų sritis. Domiuosi, verčiu ir tyrinėju ne vien platonikų ir kitų graikų filosofų raštus, bet ir graikiškosios kultūros žydų raštų egzegeto Filono Aleksandriečio veikalus (kai kurie tyrėjai siūlė Filoną laikyti Laiško hebrajams autoriumi). Pamatiniai krikščionybės tekstai – labai ryški šio kultūriškai įvairaus ir sodraus lauko dalis. Mėgstu narplioti Platono dialogų recepcijos Filono Aleksandriečio ir pirmųjų amžių krikščionių veikaluose klausimus. Labai intriguoja ankstyvieji krikščionybės ir graikų filosofinės kultūros susitikimo atvejai. Ketinu įdėmiau pasigilinti į Apaštalų darbuose aprašytą apaštalo Pauliaus apsilankymo Atėnuose ir jo kalbos Areopage epizodą. O. Dilytė-Čiurinskienė: Mano mokslinių interesų sritys susijusios ir su vėlyvosios Antikos, ir su ankstyvosios modernybės krikščioniškais tekstais. Vilniaus universitete dėstau kursus apie antikinių ir krikščioniškų šaltinių sankirtas, neolotyniškąją literatūrą, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute tyrinėju senuosius LDK tekstus. Biblija neatskiriamai susijusi su šiais teminiais laukais, veikia juos ir juose įvairiais lygmenimis: susidūrimų, įtakų, parafrazių, vertimų. Klasikinių studijų studentams ypač įdomu Naujajame Testamente atpažinti Romos imperijos istorinę ir kultūrinę aplinką, pirmuosius krikščionybės žingsnius Antikos pasaulyje. Darbas Biblijos draugijoje suteikia galimybę vis geriau pažinti Naujojo Testamento tekstus ir šia patirtimi dalintis. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]