Identiškų lietuvių ir ukrainiečių žodžių paieškos

[intro_text content="Ukrainiečių kalba lietuvio ausiai darosi vis įprastesnė. Vieni ją girdi žiūrėdami vaizdo įrašus apie karą Ukrainoje, kiti jos mokosi taip solidarizuodamiesi su užpultąja šalimi, o mano, lietuvio, dalis šaknų yra Ukrainoje, tad privalau mokėti savo protėvių kalbą."] Mokomės kalbų Taigi priežasčių yra daug, bet svarbu, kad daug kas stengiasi pažinti šią kalbą. Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai taip pat mokosi, tik jie pažindinasi su lietuvių kalba. Tiek vieni, tiek kiti ilgainiui pastebi panašiai ar net tapačiai skambančius žodžius. Kai kurie ne tik panašiai skamba, bet ir jų reikšmė tokia pati arba labai panaši – ir be žodyno bei konteksto gali lengvai suprasti. Dažnai panašus lietuvių ir ukrainiečių kalbų net tik sąskambis, bet ir žodžių daryba, pavyzdžiui: valgykla ir їдальня – nuo žodžių valgyti ir їсти, tad kai kurie pateiktieji žodžiai gali būti atpažįstami tokiu principu. Pradėjęs mokytis ukrainiečių kalbos nustebau dėl šių panašumų ir ėmiau tokius žodžius kolekcionuoti. Jei nuolat skaitote dienraštį „Bernardinai.lt“, tuomet matėte anksčiau publikuotą tekstą „Kai lietuvis supranta ukrainietį: tapatūs žodžiai“. Jame pateiktas nedidelis žodynėlis viliantis, kad tai palengvins kalbos supratimą. [caption id="attachment_1244791" align="alignleft" width="1063"] Hanna Horoshko, ukrainiečių knygų redaktorė ir leidėja, publikacijų kaniterapijos tema autorė (fone – Ukrainos menininkės Katerinos Bilokur paveikslas). Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Kartu su ukrainiete Hanna Horoshko Publikavus straipsnį gavau žinutę iš ukrainietės Hannos Horoshko, kuri mokosi lietuvių kalbos. Ir mes – ukrainietė ir lietuvis – nepriklausomai vienas nuo kito padarėme tapačius atradimus, o dabar, suvieniję jėgas, bendrą rezultatą sudėjome į vieną žodyną. Jį ir pateikiame žemiau. Jame atsisakėme žodžių, kilusių iš sovietų laikų, ir rėmėmės tais, kurie, mūsų manymu, gimė ne iš okupacinio režimo. Norėtume, kad sovietiniai žodžiai mirtų kartu su Sovietų Sąjunga. Dešimtys lietuviškų žodžių vartojami ir ukrainiečių kalboje. Šis ryšys ypač ryškus lietuvių kalbos tarmėse, vartojant vadinamąsias svetimybes. Taip pat yra dešimtys šimtų žodžių, į lietuvių ir ukrainiečių kalbas atėjusių iš lotynų ar pasiskolintų iš kitų kalbų, pavyzdžiui, kombainas – kombinatas, literatūra – literatūra, parkas – parkas ir kt. Du tūkstančiai panašių žodžių Todėl tiems ukrainiečiams ir lietuviams, kurie mokosi vieni kitų kalbos, galime pranešti, kad žodynas siekia bent du tūkstančius žodžių. Tai įkvepianti žinia! Iš patirties žinome, kad skirtingose kalbose sutinkant vienodai skambančius žodžius kalbų mokytis būna lengviau ir smagiau. Tokie žodžiai veikia kaip pažįstami orientyrai, padedantys greičiau suprasti naują informaciją. Jei žodis žinomas iš gimtosios kalbos, jį lengva atpažinti, prisiminti ir vartoti, tai padeda greičiau perprasti net ir nepažįstamos kalbos sakinio prasmę. Panašūs žodžiai mažina kalbos barjerą. Matydami, kad dalis žodžių abiejose kalbose skamba vienodai, lengviau pradedame bendrauti. Pastebėdami kalbų panašumus, geriau suvokiame jų giminystę ir tarpusavio ryšius, tai leidžia giliau pažinti ir kitos tautos kultūrą. Taigi vienodi arba panašūs žodžiai skirtingose kalbose tampa savotišku tiltu, kuris palengvina mokymąsi, stiprina tarpusavio supratimą ir skatina tautas artimiau bendradarbiauti. Bendrystė per kalbą Šiandien, kai Ukraina kaunasi prieš Rusijos agresiją, Lietuva yra viena iš stipriausių jos rėmėjų. Mus vienija ne tik istorinis priešinimasis imperinėms Rusijos ambicijoms, bet ir dabartinė kova už demokratiją ir laisvę. Kalbų artumas, bent jau mums, yra dar viena ukrainiečių ir lietuvių jungtis, parodanti, kad, nepaisant šimtmečių atskirties, mūsų bendrystė neišnyko. Taigi tai, kad lietuvių ir ukrainiečių kalbose galima rasti nemažai vienodai skambančių ir tapačią reikšmę turinčių žodžių, nėra atsitiktinumas, nes mūsų tautas sieja bendra istorija, kultūriniai ryšiai ir ilgametė kova už laisvę. Mokėdami šiuos panašius žodžius, mes ne tik galime stiprinti ryšius su ukrainiečiais, bet ir parodome savo palaikymą jų tautai. Kalba yra tiltas, o šiandien – ir dar vienas ginklas bendroje kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. [caption id="attachment_362022" align="alignleft" width="900"] Gabrielius E. Klimenka, šaulys Šaulys ir teologas dr. Gabrielius E. Klimenka. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] A abeji, abejos, abidvi, abi – обидві, обидва, обидвоє actas – оцет agurkas – огірок agrastas – аґрус aha – ага aksomas – оксамит ale (tarm.), bet, tačiau – але alėja – алея aliejus – олія aliarmas – алярм, тривога alyva (tech.) – (мінеральна) олива ambasada – амбасада, посольство anūkas – онук anūkė – онука armija – армія arbata – гербата, чай atraiža – відрізок, обрізок, відріз atrėžti (atrėžia, atrėžė) – відрізати atstoti (atstoja, atstojo) – відстати B baravykas – боровик, білий гриб barščiai – борщ basas, basa – босий, боса bedugnė – безодня bėda – біда bėdoti (bėdoja, bėdojo) – бідкатися bėgti (bėga, bėgo) – бігти bijoti (bijo, bijojo) – боятися blikčioti (blikčioja, blikčiojo) – блискати, блищати blizgėti (blizga, blizgėjo) – блиснути boba – баба bolbė (tarm.), bulvė – бульба, картопля bokštas – башта botagas – батіг brasta – брід bristi (brenda, brido) – йти вбрід, брести bumbt, bum – бум, бах, бац burbtelėti (burbteli (burbtelėja), burbtelėjo) – буркотати, буркотіти burkuoti (burkuoja, burkavo) – воркувати burokas – буряк burokelis – буряк столовий (коренеплід) būti – бути C capt – цап, хвать cekava (tarm.), įdomu – цікаво cibulis (tarm.), svogūnas – цибуля ciekavastis (tarm.) – цікавість cielas (tarm.), visas – цiлий cit – цить! citrina – цитрина, лимон ciucikas (tarm.), šuniukas – цуцик cukierkos (tarm.), saldainiai – цукерки cukrus – цукор cvekas (tarm.), vinis – цвях Č čainikas (tarm.) – чайник česnakas – часник čerā (tarm.), kerai – чари čeravotė (tarm.) – чарувати čiupti (čiumpa, čiupo) – цупити, схопити D deimantas – діамант delnas – долоня dėdė – дядя dėkoju – дякую dyvytis (tarm.), stebėtis – дивуватися dratas (tarm.), viela – дріт draugas – друг drebėti – тремтіти druobynas (tarm.), kopėčios – драбина duoti – давати durnius – дурень duršliokas (tarm.), kiaurasamtis – друшляк dūmas – дим dvi – дві E eiti – іти ežeras – озеро F fainē (tarm.), faina (sleng.) – файно, гарно, добре G gaspadorius (tarm.), šeimininkas – господар galva – голова geležinkelis – залізниця geltonas – жовтий gyvuoti – жити grašiai (istor.), pinigai – гроші grybas – гриб gruodis – грудень groti – грати griūšė (tarm.), kriaušė – груша gvaltavoti (tаrm.), prievartauti – гвалтувати guma – гума guzikai (tarm.), sagos – гудзики I ieškoti – шукати J jai – їй jam – йому jiestė, ėsti – їсти K kaladė (tarm.), rąstas – колода kaldra (tarm.), antklodė – ковдра kalvis – коваль kanapa (tarm.) – канапа karalius – король kaštavoti, karštavoti (tarm.), ragauti – куштувати katė – кішка kava – кава kavinė – кав'ярня kavoti (tarm.), paslėpti – ховати keravoti (tarm.), valdyti – керувати kiba (tarm.), turbūt, gal – хіба kilimas – килим kišenė – кишеня kmynas – кмин knyga – книга Kalėda (tarm.), Kalėdos – Коляда kopūstas – капуста kotra, katra (tarm.), kuri – котра koralai – коралі košė – каша kožnas (tarm.), kiekvienas – кожний kraujas – кров krautuvė (tarm.) – крамниця kreida – крейда krėslas – крісло kudlotas – кудлатий kulka, kulipka (tarm.) – куля kuožns, kožns – кожен, кожна kuvalda (tarm.), kūjis – кувалда kvačē (tarm.) – квач (гра) kvitas, bilietas – квиток L laukas – лука liepa (medis) – липа liepa (mėnuo) – липень ledas – лід leika, leikutė (tarm.), piltuvėlis – лійка lempa – лампа lenciūgas (tarm.), grandinė – ланцюг liaudis – люди lyja – злива, йде дощ luopeta, lopeta (tarm.), kastuvas – лопата M mainyti (tarm.), keistis – обмінювати, міняти maliavoti (tarm.), piešti – малювати malti – молоти mama – мама mane – мені mažne (tarm.), beveik – майже medus – мед mėta – м’ята mėsa – м’ясо mielas – милий miestas – місто mirti – мерти, вмирати mįslyti (tarm.), galvoti – мислити morka – морква muilas – мило muitai – мито N nafta – нафта naujas – новий naujiena – новина ne – нє (розм.) neliesti, nečiupinėti – не лізти (розм.), не чіпати nešti – нести niekuomet – ніколи nosis – ніс P padalyti – поділити padėka – подяка paduoti – подавати pakuotė – пакування, упаковка pakuoti – пак+увати paltas – пальто pamėnavuoti, minavoti (tarm.), prisiminti – пам’ятати pamįslyti (tarm.), pagalvoti – помислити paštas – пошта patelnė, petelnė (tarm.), keptuvė – пательня patvirtinti – підтвердити papūga – папуга parasolnikas (tarm.), skėtis – парасоля pekla (tarm.), pragaras – пекло perduoti – передати persėsti – пересісти pilna – повно plaukti – плавати plėmas (tarm.), dėmė – пляма plūgas – плуг ponas – пан ponia – пані popierius – папір posėdis – посиділки (розм.), засідання prašau, prašom – прошу prašyti – просить produktai – продукти prosyti (tarm.), lyginti – прасувати pracevoti (tarm.), dirbti – працювати puošnus – пишний, розкішний R ragas – ріг rasa – роса raudona – рудий, червоний raudoti – ридати razinos – родзинки rekti – ректи (стар.), говорити, кричати rotušė – ратуша rožė – ружа, троянда S salė – зала, зал save – себе servetėlė – серветка sėdėti – сидітиsėti – сіяти siūti – шити siena – стіна skadai (tarm.), laiptai – сходи slyva – слива sklepas (tarm.), rūsys – склеп, льох skaurada, skarvada (tarm.), keptuvė – сковорода skrynia – скриня smakavoti (tarm.), skanauti – смакувати smetona (tarm.), grietinė – сметана sniegas – сніг sodas – сад sodyba – садиба sovėsam, suvisam (tarm.), visiškai – зовсім stalas – стіл stiklinis – скляний stiklo – скло, скла stovėti – стояти stavuotė (tarm.), tapti – ставати (кимось, чимось) smirdėti – смердіти suknia, suknelė – сукня sūnus – син svietas (tarm.), pasaulis – світ Š šalavijas – шавлія šeima – сім’я širdis – серце škepertkos (tarm.), kojinės – шкарпетки šlams (tarm.), šlamštas, šiukšlės – хлам šlovė – слава šmotas (tarm.), gabalas – шматок šnobelis (tarm.), nosis – шнобель (розм.), ніс špalieriai (tarm.), tapetai – шпалери špuoks, špokas (tarm.), varnėnas – шпак šventė – свято šviesti – світити šviežias – свіжий T taip – так talka – толока tarka – тертка tekėti, bėgti, plūsti – текти, бігти, плисти tėtis, tėtė – тато tručīna, tručyzna (tarm.), nuodai – отрута tručītė, tručyti (tarm.), nuodyti – труїти tarielka (tarm.), lėkštė – тарілка tvarinys (tarm.), gyvūnas – тварина U ubagas, vargšas, elgeta – убогий ugnis – вогонь uzbonas (tarm.), ąsotis – жбан undinė – ундина unija – унія V valdyti – володіти varažyti (tarm.), burti – ворожити važta (tarm.), krovinys – вантаж veselė (tarm.), vestuvės – весілля vežti – везти vesti – вести vėdelčius, videlčius (tarm.), šakutė – виделка vėtra – вітер vilna – вовна vilnonis – вовняний viedras (tarm.), kibiras – відро virti – варити visas – весь volioti – валяти voliotis – валятися voverė – вивірка, білка Z zirzti – дзизчати zopė (tarm.), sriuba – зупа (діалект.), суп zuikis – заєць zuikelis – зайчик zvanyti (tarm.), skambinti – дзвонити Ž žagarynas – чагарник žara – зоря, захід žarijos – жар žygūnas, pasiuntinys – джигун, але у значенні баламут žydas – жид (жарг.), єврей žėrėti – зоріти, сяяти žiema – зима žiemoti – зимувати žudyti – губити, нищити žvėris – звір žvėrėti – звіріти Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]