Poetas G. Grajauskas: „Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi, mikroskopiniai nutikimai mane ir padarė manimi“

[intro_text content="Vasario 28 d., penktadienį, Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta naujausia poeto, prozininko, eseisto GINTARO GRAJAUSKO eilėraščių knyga „Vandens skonis“."]

„Ši knyga, drįsčiau teigti, yra autobiografija, tačiau į ją reikėtų žiūrėti su tam tikromis išlygomis, nes tai, žinoma, yra grožinė literatūra, kai kas ten yra ištrinta, kai kas paryškinta“, – knygos pristatyme kalbėjo G. Grajauskas.

Autobiografija, užrašyta eilėraščiais

Literatūros kritikės VIRGINIJOS KULVINSKAITĖS paklaustas, kodėl knygos pavadinimas yra susijęs su vandeniu, rašytojas sakė, kad būtent vanduo mus lydi visą gyvenimą, tačiau jo buvimo dažnai net nepastebime.

„Jeigu žmogaus paklaustum, koks vandens skonis, turbūt atsakytų, kad vanduo neturi skonio. Tačiau tai netiesa. Netgi kiekvieno namuose iš čiaupo bėgantis vanduo turi savitą skonį. Vanduo yra tai, kas mus lydi nuo pat gimimo, visa kita, kiti gėrimai, yra tas pats vanduo, tik žmogus suteikė jam papildomo skonio“, – teigė G. Grajauskas.

Knygoje rašytojas atvirauja, joje eilėraščiais yra užrašyta autoriaus biografija nuo pat ankstyvos vaikystės. G. Grajauskas pasakojo, kad įspaudai iš vaikystės nutikimų jam yra be galo svarbūs ir ryškūs, todėl jis jaučia vidinį poreikį juos užrašyti.

[caption id="attachment_1240285" align="alignleft" width="2560"] Rašytojas Gintaras Grajauskas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]

„Sunku pasakyti, kodėl vaiko potyriai man yra tokie svarbūs, tačiau rašydamas knygą tikiuosi, kad bet kuris ją skaitantis atras savo gyvenime panašių mažų potyrių, kurie padeda pažinti save patį“, – kalbėjo autorius.

Anot G. Grajausko, biografijos yra sumeluotos, nes žmogaus atmintis yra selektyvi, o rašant knygą, žinant, kad ją skaitys kiti, dažnai siekiama istoriją pagražinti, atrinkti tik įdomius faktus.

„Skaitant žmogaus CV – ten nieko nėra apie jį. Viskas yra sumeluota, aprašytos tik kompetencijos, socialinis statusas, profesiniai gebėjimai, tačiau apie žmogų, kaip apie būtybę, ten nieko nėra, – dėstė rašytojas. – Todėl pradėjau galvoti, kokie nutikimai iš tiesų galėtų papasakoti apie žmogų, kas nulėmė tai, koks aš esu dabar.

Pasirodė, kad iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi, mikroskopiniai nutikimai mane ir padarė manimi. Atspindžiai iš vaikystės man pasirodė be galo svarbūs, netgi svarbesni už šiandienos įvykius. Supratęs tai, pradedi jausti, kas yra vanduo, koks jo skonis, o kas yra tik priedai.“

Tai labai stipri knyga. Ypatinga savo atvirumu, tikrumu. Proziškumas yra labai poetiškas, atveriantis daug ne tik apie Gintarą Grajauską, bet ir apie mus.

Atvirai apie gyvenimą

Pristatyme dalyvavęs knygos redaktorius, rašytojas ALVYDAS ŠLEPIKAS neslėpė, kad vertinti draugo knygą yra sudėtinga, tačiau, anot jo, tokio G. Grajausko dar nematėme.

„Ši knyga yra apie gyvenimą. „Vandens skonis“ yra gyvenimo skonis. Gintaras šioje knygoje yra gražiai sentimentalus, tačiau vis dar gerai atpažįstamas. Eilėraščiai dažnai daiktavardiniai, įžeminti, daug proziškumo, bet nereiškia, kad mažai poezijos. Tai labai stipri knyga. Ypatinga savo atvirumu, tikrumu. Proziškumas yra labai poetiškas, atveriantis daug ne tik apie Gintarą Grajauską, bet ir apie mus“, – sakė jis.

[caption id="attachment_1240278" align="alignleft" width="2048"] Rašytojas Alvydas Šlepikas. Vilniaus knygų mugės organizatorių nuotrauka[/caption]

Paklaustas, kodėl autobiografijai rašyti pasirinko poeziją, o ne kitą žanrą, rašytojas juokavo, kad taip siekė sutaupyti.

„Dauguma eilėraštį įsivaizduoja kaip tekstą, kuriame turi būti gražūs žodžiai, aiškūs rimai, ritmas, įvairūs nėriniai. Tačiau man svarbiausia yra galimybė susikalbėti su kitu žmogumi, jį pasiekti. Tad jeigu tai gali padaryti eilėraščiu, kam tuomet gaišti laiką, jėgas ir gadinti popierių ilgam romanui?“ – svarstė G. Grajauskas.

Tiesa, A. Šlepikas turėjo pasiūlymų G. Grajauskui, tačiau šis su jais nesutiko. „Gintarui siūliau eilėraščius apie vaikystę išmėtyti knygoje, o ne sudėti į ciklą. Nes šiuo atveju žmogus įsitraukia į istorijos tėkmę, tarsi tai būtų ciklas, tačiau eilėraščiams nereikia vienas kito. Kiekvienas eilėraštis atskirai yra gražus ir įdomus“, – kalbėjo A. Šlepikas.

Anot knygos autoriaus, tekstų išbarstymas sukuria chaosą, o jam patinkanti chronologija, kai tekstai seka vienas paskui kitą.

[caption id="attachment_1240286" align="alignleft" width="320"] Knygos viršelis[/caption]

Filosofinė, empirinė, patirtinė poezija

Knygoje nėra skyrių, tačiau skaitytojai gali išskirti dvi esmines jos dalis: pirmoji – prarasto laiko ieškojimai, grįžimas į vaikystę, ši dalis asmeniškesnė. Antrojoje dalyje formos abstraktesnės, jau kalbama nebe pirmu, o trečiu asmeniu, nagrinėjama žmogaus prigimtis, santykis su blogiu.

„Knygos pradžioje pradedama nuo intymių temų ir pereinama prie visuotinių, abstrakčių. Manau, Gintaro poezija yra filosofinė, empirinė, patirtinė“, – aiškino A. Šlepikas.

Pasak literatūros kritikės V. Kulvinskaitės, G. Grajausko prisiminimai nėra šviesūs, nostalgiški, juose daug liūdesio.

„Poetinis atvirumas Gintaro kūryboje poeziją daro įdomią ir skaitomą. Atvirumas siejasi su vaikystėje visų patirtais išgyvenimais. Man asmeniškai labai artima buvo mamos netekties tema. Suvokimas, kad nieko nėra amžino, suprantamas visiems. Gintaras apie šiuos dalykus rašo atvirai, skaudžiai, neprisidengdamas jokiomis metaforomis“, – pridėjo A. Šlepikas.

G. Grajauskas atviravo, kad kartais poezija jį gelbsti, tačiau nebūtinai ji gali išgelbėti visus. „Buvo jausmas, kad aš turėjau apie tai kam nors pasakyti, išpasakoti visus prisiminimus. Šis jausmas manęs neapleido gal penkerius metus. O kai papasakojau – palengvėjo. Eilėraštyje negali egzistuoti tabu, jeigu tau rūpi, skauda – imi ir rašai“, – kalbėjo jis. Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama