L. Varanavičienė: „Knygų mugė palaiko ir kultūrinį tonusą, ir kritinį mąstymą, kurio mums šiandien taip trūksta“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė

Nuo šiandien, vasario 27-osios, visą savaitgalį skaitytojus, muzikos mylėtojus į Lietuvos parodų ir kongresų centrą LITEXPO kviečia Vilniaus knygų mugė ir Muzikos salė, pasitinkančios lankytojus su tema „Kukutis eina į knygų mugę“.
Dvidešimt penktą kartą vykstanti Knygų mugė ir dešimtmetį švenčianti Muzikos salė taps erdve susitikimams, naujiems atradimams ir prasmingiems pokalbiams apie kūrybą, meną ir kultūros svarbą šiandieniame pasaulyje.
Išsamiau apie šį unikalų kultūros renginį dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė LOLITA VARANAVIČIENĖ.
Gerbiamoji Lolita, mūsų pokalbį pradėkime nuo jubiliejinę mugę lydinčio pakvietimo – „Kukutis eina į knygų mugę“.
To dar nebuvo, kaip ir 25 metų šventės. Tiesą pasakius, tikrai kankinomės bandydami sugalvoti šių metų Knygų mugės šūkį. Visai atsitiktinai, kaip dažnai pasitaiko, bevartant Marcelijaus Martinaičio eilėraščius, akis užkliuvo už vieno: „Kukutis važiuoja pilnu troleibusu“. Pasirodė, kad tai ir paprasta, bet ir kartu egzistenciška mintis. Ją truputėlį performulavome ir pritaikėme šūkiui. Manau, kad Marcelijus, kuris turėjo gerą humoro jausmą, mums dėl to nepriekaištautų. Štai taip mes Kukutį pakvietėme į Knygų mugę.
Šio šūkio semantika, prasmė tikrai labai gili. Be abejo, dauguma žmonių gali pamanyti, kad Kukutis yra paukštis ir kad jie yra kviečiami į ornitologinę mugę. Tai netiesa, nes Kukutis simbolizuoja žmogų, nepriklausomą nuo mados, nuo skubėjimo, žmogų filosofą, nebūtinai žemaitį. Tai, kad ir knygos personažas eina į mugę – ne tik lankytojas ir autorius, man pasirodė įdomu. Iš tikrųjų visi tuo šūkiu labai žavisi!
Dar vienas aspektas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, – juk Kukutis yra ne kartą apdainuotas. Prisiminkime Vytautą Kernagį ir jo ne vieną ir ne kelias dainas pagal Marcelijaus žodžius. Todėl Kukutis labai gražiai sujungia abi mugės sales – ir literatūrinę, ir muzikinę.
Beje, skaitydama mugės programą, nudžiugau, kad vaikų salėje bus galima patekti į Kukučio kambarį ir parašyti Kukučiui laišką.

Dabar tradicinis klausimas, kuris turbūt jums yra pabodęs, nes kiekvienais metais būna tas pats, tik atsakymai skirtingi. Kuo ši mugė skiriasi nuo ankstesniųjų? Kuo ypatingi šiųmečiai renginiai ir kokios staigmenos laukia mugės lankytojų?
Į šį tradicinį klausimą aš visada turiu tradicinį atsakymą – kad rutulio formos knygų tikrai dar nebus.
Rimtai šnekant, besibaigiant praėjusių metų mugei, mes, visi leidėjai, sutarėme jubiliejinę, 25-ąją, mugę surengti geresnę negu bet kada. Drįstu manyti, kad formaliai mums tai pavyko. Jau vien todėl, kad pirmą kartą mugėje viešės Nobelio premijos laureatė – rašytoja Svetlana Aleksijevič. Ji yra buvusi Lietuvoje kituose renginiuose, bet mugėje nobelistą turime pirmą kartą.
Antra, šių metų Knygų mugės svečiai – jų yra net 25-i iš įvairiausių šalių, nuo ankstesnių metų skiriasi tuo, kad visi atvažiuoja turėdami ne vieną verstą į lietuvių kalbą savo knygą. Taigi visada smagiau eiti susitikti su rašytoju, kai esi skaitęs jo knygą arba turi galimybę tai padaryti. Čia savotiškas rekordas priklauso detektyvų kūrėjui Chrisui Carteriui, kurio labai laukia šio žanro gerbėjai. Teko girdėti, kad net iš Londono žmonės specialiai atskrenda susitikti su rašytoju. Į lietuvių kalbą yra išversta trylika jo knygų.
Man atrodo, tiems, kurie seka Carterio kūrybą ir laukia naujų jo detektyvų, tikrai bus didelis džiaugsmas susitikti su juo.
Ko dar niekada nebuvo – tai tokios labai rimtos tarptautinės diskusijos, kokia bus „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje“. Joje dalyvaus jau mano minėta Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, Reinas Raudas iš Estijos ir garsioji Anne Applebaum iš Amerikos – viena intelektualiausių, drąsiausių šiuo metu komunizmo istoriją tyrinėjančių žurnalisčių ir istorikių.
Pasikviesti Anne Applebaum iš tikrųjų buvo nelengva, juo labiau po šlovės, kuri ją ištiko neseniai pasibaigusioje Frankfurto – svarbiausioje Europos – knygų mugėje, kur ji buvo pagrindinė žvaigždė.
Ši diskusija bus apie tai, kuo baigsis karas Ukrainoje, koks jis yra, apie geopolitines slinktis pasaulyje. Anne Applebaum sako, kad mes esame įkaitai žmonių, kurie vedami godulio ir savo merkantilinių verslo interesų valdo pasaulį.

Gerbiamoji Lolita, spaudos konferencijoje, skirtoje Knygų mugei, išsakėte įdomią mintį – kad reikia stengtis daugiau lietuvių autorių kūrinių versti į užsienio kalbas. Paaiškinkite – kodėl?
Jeigu nedidelė šalis, turinti labai retą, seną kalbą, gali būti pažįstama iš originalių kūrinių – tai yra puiku. Tai Lietuvos kultūros instituto laukas, ir aš labai džiaugiuosi, kad šiandien Kristinos Sabaliauskaitės, Alvydo Šlepiko vardai yra jokia naujiena Europos literatūros kontekste. Jų knygos yra gausiai verčiamos.
Priminsiu ir tiesiog pergalingą Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ kelionę – mes sunkiai suskaičiuojame, į kiek kalbų šis romanas yra verčiamas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jis buvo sutiktas su didžiuliu entuziazmu sakant, kad, jeigu norite pažinti, kas yra totalitarinis režimas, – skaitykite „Vilniaus pokerį“.
Vilniaus knygų mugė veikia ir atvirkštiniu būdu. Čia iš viso pasaulio suskrenda lietuviai, kuriantys svetur lietuvių literatūrą. Aš jau neįsivaizduoju Knygų mugės be Valdo Papievio ar Dalios Staponkutės, kurie yra nuolatiniai mugės svečiai, labai laukiami, nes atvyksta ne tuščiomis, o su naujais savo kūriniais.
Tai yra vienas iš esminių Knygų mugės laimėjimų – telkti pasaulio literatus, pasaulio lietuvius. Kuo toliau, tuo labiau ši mugė virsta literatūrinės atminties sergėtoju, nes mes netenkame rašytojų, tai yra natūralu, gamta gyvena savo dėsniais, o mes – jos dalis. Todėl tai, kad šiandien ne tik Martinaitis, bet ir jo herojus sugrįžta į Vilniaus knygų mugę, man regis – labai svarbu.
Jūsų akimis žvelgiant, kuo Knygų mugė prisideda prie skaitymo kultūros ir literatūros populiarinimo Lietuvoje?
Mugė nesibaigia, kai sekmadienį suskamba jos uždarymo garsai ir mes imame skirstytis. Tikrai netikiu, kad žmonės, parsinešę knygų, tuoj pat viską pamiršta. Manau, kad Knygų mugė palaiko ir kultūrinį tonusą, ir kritinį mąstymą, kurio mums šiandien taip trūksta. Neabejoju, kad knygos bus reikalingos ir pirmadienį, ir antradienį, ir po mėnesio.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama