Milano teatro scenoje – SSRS žemėlapis. Bendruomenei kreipusis į teatrą, kalbama apie italų požiūrį į Baltijos šalis

[intro_text content="Neseniai Italijos lietuvių bendruomenė kreipėsi į Milano teatrą „La Scala“ ir miesto savivaldybę dėl jaunimo choro atliekamoje operoje vaikams „Mažasis kaminkrėtys“ naudojamo Europos žemėlapio, kuriame Baltijos šalys matomos Sovietų Sąjungos teritorijoje."] Žemėlapį pastebėjusi Milane gyvenanti lietuvė, Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia KOTRYNA BUONO dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad vaikams, tarp jų ir jos dukrai, dainuojančiai chore, nepaaiškinama, kodėl toks žemėlapis pasirinktas. Apie Italijos visuomenės požiūrį į Baltijos šalis dienraščiui pasakojanti portalo „Itlietuviai.it“ vyriausioji redaktorė NERINGA BUDRYTĖ priminė kelerių metų senumo istoriją, kai buvo išleisti vadovėliai, kuriuose Lietuva priskirta Rusijos regionui. Atsakymo negavo Pasak K. Buono, Italijos lietuvių bendruomenė laišku kreipėsi į teatro vadovybę, tačiau atsakymo nesulaukė. „Po mūsų laiško buvo keturi spektakliai, ir tas žemėlapis toliau kabėjo“, – tikino ji. Anot K. Buono, spektaklyje „Mažasis kaminkrėtys“ naudojamas sovietų laikų žemėlapis, jame vaizduojama pokarinė Italijos mokykla. [caption id="attachment_1234913" align="alignleft" width="1005"] Operoje vaikams „Mažasis kaminkrėtys“ naudojamas Europos žemėlapis. Kotrynos Buono nuotrauka[/caption] „Tas spektaklis pastatytas „La Scalos“, šiemet jį rodė ne pačiame „La Scalos“, o kitame teatre Milane. Spektaklio veiksmas vyksta pokarinėje Italijos mokykloje, mes, vyresni, galime tai suprasti iš medinių suolų, lentos, ten vaidinantys vaikai su tokiais mėlynais tipiniais itališkais chalačiukais“, – pasakojo ji. „Jeigu mes statytume kokią nors pjesę ir pasirinktume Europą, okupuotą nacių Vokietijos, manau, reakcija būtų visai kitokia. Kitas dalykas, kad tai nėra paaiškinama net vaikams. Net dukrai chore nebuvo paaiškinta, kuo ten dėtas tas žemėlapis“, – dėstė K. Buono. Ji pabrėžė, kad problema ta, jog žiūrovams nesuteikiama jokios informacijos apie tą laiką. „Tiek vaikai, tiek neišprusę italai nebūtinai žino, supranta, kad tai yra pokario Italijos mokykla. Kadangi nepaaiškinama, manau, daugeliui italų tas žemėlapis atrodo aktualus“, – nuogąstavo pašnekovė. [caption id="attachment_1234916" align="alignleft" width="1417"] Milane gyvenanti lietuvė, Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Kotryna Buono. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Veikia kaip minkštoji galia Kalbėdama, kaip italai suvokia Baltijos šalių istoriją, K. Buono pabrėžė, kad šalyje vis dar romantizuojamas komunizmas. „Italijoje buvo viena didžiausių komunistų partijų, ji buvo gerai finansuojama, tad manau, kad italai dar šiek tiek romantizuoja tą periodą. Šiais laikais kalbama nepakankamai, ir žmonės neužtektinai žino, kad tas režimas traktuotinas kaip totalitarinis. Visiems aišku, kad nacių Vokietija buvo labai blogai, bet apie Sovietų Sąjungos blogybes nežinoma tiek daug, ir yra skirtingų totalitarinių jėgų, kurios trypė, žudė ir žalojo Europą, vertinimų“, – aiškino ji. Pašnekovė pabrėžė, kad tokie dalykai kaip žemėlapis gali veikti kaip minkštoji galia. „Ukrainiečių bendruomenė dėl to labai kovoja, nes per pastaruosius metus teatras buvo pakvietęs Anną Netrebko, Dmitry Korchaką, kurie aktyviai remia Rusijos propagandą. „La Scaloje“ koncertuojantys Putino režimą palaikantys muzikantai, manau, yra aiškus požymis, kad tai – minkštoji galia“, – sakė ji. Prisiminė atvejį su vadovėliais Žurnalistė N. Budrytė dienraščiui „Bernardinai.lt“ priminė kelerių metų senumo istoriją, kai Italijos lietuvių bendruomenės nariai pamatė, kad geografijos vadovėlyje Lietuva priskirta Rusijos regionui. „Bendruomenės nariai mokykliniuose vadovėliuose pastebėjo šiurkščią klaidą – Lietuva buvo priskirta Rusijos regionui. Tai buvo septintos klasės geografijos vadovėlis. Tuomet ir Lietuvos ambasada su kitų Baltijos šalių ambasadoriais kreipėsi į Švietimo ministeriją, kad tie vadovėliai būtų peržiūrėti, kad juose neliktų tokių klaidų. Bendruomenė taip pat kreipėsi į leidyklą, kad klaida būtų ištaisyta, ir mums buvo pažadėta tai padaryti. Patikrinome – elektroniniame leidinio variante klaida pataisyta, o spausdintame – liko. Paklausėme, kodėl, ir mums buvo pateiktas atsakymas, kad Italijoje vadovėliai spausdinami laisvai, jų turinys nekontroliuojamas. Pats mokytojas renkasi, kokį vadovėlį naudoti savo pamokose, jų yra daugybė“, – pasakojo ji. [caption id="attachment_1205669" align="alignleft" width="2560"] Portalo „Itlietuviai.it“ vyriausioji redaktorė Neringa Budrytė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Anot pašnekovės, tokios pasitaikančios klaidos labai liūdina, pagal tokius vadovėlius negalima mokyti vaikų. „Taip pat viename geografijos atlase esame aptikę, kad barščiai pavadinti Rusijos nacionaline sriuba, čia nebuvo pažymėtos Baltijos valstybių sostinės. Tada kreipėmės į leidyklą, ji mums padėkojo, kad tai pamatėme“, – teigė N. Budrytė. Ji pabrėžė, kad pastebėjus tokias klaidas būtina reaguoti – kartais jos pataisomos. „Italijoje menkai žinoma apie Baltijos regiono istoriją, italai gal labiau koncentruojasi ne į Europos, o į savo šalies istorijos mokymą. Šiuo klausimu jaučiamas visuomenės neišprusimas, net ir kasdieniame gyvenime su tuo susiduri labai dažnai – tavęs klausia, kur ta Lietuva“, – tvirtino pašnekovė. „Dar dažnai italai mano, kad lietuvių kalba panaši į rusų. Jie to klausia, tad tenka aiškinti, kad tai visiškai kita kalbų grupė. Italai mažai žino apie Lietuvą, tuo labiau apie jos istoriją. Kartais jiems net naujiena, kad Lietuva yra Europos Sąjungoje“, – dalinosi N. Budrytė. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]