Lietuvos kultūrinio paveldo likimas karo atveju: veiksmų planas yra iki pirmo šūvio

[intro_text content="Vasario 27 d., ketvirtadienį, Knygų mugėje vyko diskusija „Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X?“, kurioje buvo aptariami kultūros paveldo ir turinio išsaugojimo iššūkiai karo metu. Diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, rašytojas dr. Norbertas Černiauskas."]

Prieš trejus metus, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo imta sparčiai rengti planus, kaip karo atveju išsaugoti kultūrinį turinį ir paveldą. Daug patarimų šiuo klausimu Lietuva sulaukė iš Ukrainos.

[caption id="attachment_1238056" align="alignleft" width="2560"] Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, rašytojas dr. Norbertas Černiauskas. Diskusija „Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X?“. Vygaudo Juozaičio / Kultūros ministerijos nuotrauka[/caption]

Pasikeitęs požiūris į kultūros paveldo išsaugojimą

Šiandien jau yra žinoma ir aišku, kokios svarbiausios materialiosios kultūros vertybės turi būti išsaugotos.

„Mums labai svarbu kalbėti ne tik apie materialųjį, bet ir apie nematerialųjį paveldą, taip pat apie jam daromą žalą. Šiandien patiriame dezinformacijos laviną ir tam, kad nebūtume pažeidžiami – turime planuoti ir kalbėti apie šias temas. Nuo 2019 metų prasidėjo pokalbiai, ką darytume ištikus dienai X. Dabar jau turime sąrašus, žinome, kokios yra svarbiausios mūsų vertybės, ką norime apsaugoti; sparčiai atliekama turinio skaitmenizacija“, – situaciją pristatė kultūros viceministrė INGRIDA VELIUTĖ.

Viceministrė diskusijoje pabrėžė, kad šiuo metu ne tik vykdomi kultūros paveldo skaitmeninimo darbai, bet ir yra sudaryta projektų valdymo platforma „E-kultūra“, kurioje kaupiama ir saugoma kultūros paveldo informacija.

[caption id="attachment_1238057" align="alignleft" width="2560"] Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė. Diskusija „Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X?“. Vygaudo Juozaičio / Kultūros ministerijos nuotrauka[/caption]

Dviejų svarbiausių atminties išsaugojimo institucijų, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo, vadovai teigė, kad yra sudaryti planai ne tik kuriuos objektus reikėtų saugoti, bet ir koks būtų veiksmų planas. Tačiau kyla klausimas, ar tai nėra tik planai, kurie liks užrašyti popieriuje ir paslėpti stalčiuje.

„Per pastaruosius trejus metus pasikeitė požiūris į kultūros paveldo išsaugojimą, nes šalia mūsų, Ukrainoje, vyksta karas. Todėl nebegalime galvoti apie evakuacijos planą stalčiuje. Planas yra ištrauktas, kiekvienas žinome savo darbus, kas ką turi padaryti, kokią atsakomybę nešame. Bet vienas dalykas yra viską susiplanuoti, o kitas – realioje situacijoje įgyvendinti. Net ir kariuomenėje juokaujama – veiksmų planas yra iki pirmo šūvio“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vadovė AUŠRINĖ ŽILINSKIENĖ.

Pasak jos, mūsų istorija liudija, kad išsaugoti paveldą gali ir sąmoningi, tam pasiruošę žmonės, kuriems rūpi istorinė praeitis.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo vadovas DARIUS ŽERUOLIS pridūrė, kad nuoseklus veiksmų planas negarantuoja sėkmės išsaugant turinį lemiamą dieną.

„Strategija ir planas veikia iki realaus mūšio. Šiandien mums be galo svarbu kurti atsarginę Lietuvą. Reikia kuo daugiau visko išsaugoti skaitmeninėje erdvėje. Proveržis šioje srityje jau yra, bet turime spartinti procesą“, – dėstė D. Žeruolis.

[caption id="attachment_1238058" align="alignleft" width="2560"] Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovė Aušrinė Žilinskienė. Diskusija „Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X?“. Vygaudo Juozaičio / Kultūros ministerijos nuotrauka[/caption]

Atsarginė Lietuva

Šaliai labai svarbu turėti skenuotus paveldo 3D skaitmeninius planus, kurie būtų išsaugoti tinkamose platformose, o prireikus pagal juos būtų galima detaliai atkurti sugriautą paveldą.

Antrojo pasaulinio karo metu buvo suniokotas Varšuvos senamiestis, bet vėliau, pasitelkus nuotraukas, detalius gyventojų pasakojimus, jis buvo gana tiksliai atkurtas. Šis pavyzdys įrodo, kad įmanoma atstatyti paveldą, tačiau reikia turėti nuotraukas, informaciją, planus, pagal kuriuos tai būtų galima padaryti.

„Varšuvos atstatymas – puikus pavyzdys, nes buvo sugriauta ir atstatyta kone 85 proc. senamiesčio pastatų. Atkurtas Varšuvos senamiestis net įtrauktas į UNESCO. Su Vilniaus universiteto kolegomis šiuo metu kuriame paveldo monitoringo įrankį, kuris leis fiksuoti ir matyti visas architektūrines detales.

Turime daug atskirų projektų, kuriuose skirtingos įmonės atskirus pastatus ar vietas fiksuoja, įamžina, bet nėra bendros ir aiškios strategijos, kuri įpareigotų išsaugoti surinktą medžiagą paskirtoje platformoje. Problema yra ir tai, kad ne visada gauta medžiaga yra kokybiška ir tinkama naudoti“, – aiškino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas, paveldosaugininkas TADAS ŽIŽIŪNAS.

Jo teigimu, planas sistemingai fiksuoti ir skaitmeninti architektūrinių pastatų vaizdus nėra pradėtas, užtruktų, kol prasidėtų darbai.

[caption id="attachment_1238060" align="alignleft" width="2560"] Lietuvos valstybės istorijos archyvo vadovas Darius Žeruolis ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas, paveldosaugininkas Tadas Žižiūnas. Diskusija „Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X?“. Vygaudo Juozaičio / Kultūros ministerijos nuotrauka[/caption]

3D skaitmeninimas plačiu mastu padėtų atstatyti sugriautus pastatus tiksliai. Taip pat tai padėtų sukurti palikimą ateities kartoms, ši informacija leistų analizuoti ir atlikti paveldo lyginimo darbus.

Skaitmeninė sauga

„Pandemijos laikotarpiu išaugo skaitmeninės kultūros poreikis. Nulaužti galima viską, kaip ir kiekvieną daiktą galima sulaužyti. Kita vertus, skaitmeninis saugojimas reikalauja tiek pat darbo, kiek ir archyvinis saugojimas. Atakų grėsmė kyla ne tik karo atveju, ji yra visuomet. Duomenys – vertybė, tad kiekvienas iš mūsų gali būti atakuojamas“, – grėsmes įvardijo A. Žilinskienė.

Viceministrė pridėjo, kad skaitmenizacija padeda nepamiršti savo šalies lietuviams, gyvenantiems užsienyje, o proceso saugumu rūpinasi specialistai, nes pranešimai apie kibernetines atakas gaunami dažnai, tai tik įrodo, kad sistema veikia ir yra apsaugota.

Anot D. Žeruolio, yra valstybės duomenų centrai, kuriuose kaupiama ir saugoma skaitmeninė informacija. „Tai valstybės svarbos lygio dalykas, mes nebe vieni kaupiame ir bandome išsaugoti kultūrinį turinį. Manyčiau, informacija saugoma aukščiausiu kibernetiniu lygiu. NATO ir viso pasaulio kontekste esame tarp pažangiausiųjų“, – teigė jis.

[caption id="attachment_1238062" align="alignleft" width="2560"] Diskusija „Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X?“. Vygaudo Juozaičio / Kultūros ministerijos nuotrauka[/caption] I. Veliutė patvirtino, kad Europos kontekste mūsų šalies skaitmeninimo procesai ir apsauga yra aukšto lygio.

„Turime puikių, kompetentingų specialistų, kuriuos kviečiasi net ir kitos šalys. Džiaugiuosi, kad 2026 metais pasimatys dar daugiau kuruoto, suskaitmeninto kokybiško turinio, turėsime puikių verslo, kūrybinių industrijų, kultūros įstaigų, muziejų ir bibliotekų bendradarbystės rezultatų“, – kalbėjo viceministrė.

Skaitmeninis kultūros turinys tampa ne tik apsaugos priemone, bet ir gyvybinga platforma kultūrai puoselėti. Karo ir krizių akivaizdoje svarbus išankstinis pasirengimas bei tinkamos išsaugojimo galimybės.

Diskusijoje „Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X“ dalyvavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, rašytojas dr. Norbertas Černiauskas, kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovė Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos valstybės istorijos archyvo vadovas Darius Žeruolis ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas, paveldosaugininkas Tadas Žižiūnas.

Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama