„Turime knygą, deja, nebeturime gyvo autoriaus.“ Lietuviškai išleista fronte žuvusio ukrainiečių poeto M. Kryvcovo knyga
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kiek daugiau nei prieš metus pasaulį apskriejo žinia iš Ukrainos, kad fronte žuvo vos 33-ejų sulaukęs išskirtinio talento poetas Maksymas Kryvcovas. Šią liūdną žinią tąsyk savo feisbuko paskyroje pranešė mūsų poetas, vertėjas ir kritikas Marius Burokas.
Maksymas Kryvcovas gimė 1990 metais Rivnėje. Jo knyga „Eilėraščiai iš kilpos“ buvo pripažinta viena geriausių 2023-iųjų ukrainietiškų knygų. M. Kryvcovo žūties vakarą jo motina Nadežda Kryvcova, primindama eilutes iš vieno jo eilėraščio, parašė: „Mano brangus sūnus išdygs našlaitėmis.“
Lietuvių rašytojų, artimiau pažinojusių ir bendravusių su poetu M. Kryvcovu, dėka leidykla „Baziliskas“ 2025 m. lietuviškai išleido jo knygą „Eilėraščiai iš šaudymo angos“. M. Kryvcovo eilėraščius iš ukrainiečių kalbos vertė Marius Burokas, Benediktas Januševičius ir Antanas A. Jonynas, redagavo Donatas Petrošius. Lietuviškam leidimui panaudotas originalus maketas su autoriaus fotografijomis iš fronto.
Visos už M. Kryvcovo knygos pardavimus surinktos lėšos bus pervedamos į Lietuvos rašytojų sąjungos fondą, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios renkantį paramą Ukrainos kariams ir gyventojams.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ knygos pasirodymo proga pakalbino jos vertimo redaktorių, poetą, eseistą DONATĄ PETROŠIŲ ir poetą, vertėją MARIŲ BUROKĄ.
„Bendravome, deja, nedaug ir neilgai“
M. Burokas, paklaustas, kaip susipažino su ukrainiečių poetu M. Kryvcovu, sakė, kad juodu nebuvo artimai pažįstami, jam tiesiog įsiminė Maksymo rašomos eilės.
„Prieš imdamasis vertimo parašiau Maksymui, paprašiau leidimo publikuoti. Taip pat pateikiau keletą kūrybos klausimų dėl vienokių ar kitokių dalykų traktavimo. Man, vertėjui, tie klausimai buvo svarbūs. Daug ir ilgai nenorėjau Maksymo trukdyti, nes žinojau, kad jis atsakinėja į mano klausimus sėdėdamas apkasuose.
Taip mes ir bendravome, deja, nedaug ir neilgai.
Jo kūrybą sekiau toliau, verčiau. Prieš metus, Maksymui Kryvcovui tragiškai žuvus, sulaukiau vienos iš „Bazilisko“ leidyklos įkūrėjų Gretos Ambrazaitės pasiūlymo leisti jo knygą. Pritariau tam. Surinkome komandą, gavome autoriaus teises ir po metų turime knygą lietuvių kalba. Labai norėjome ją išleisti Maksymo gimtadieniui, sausio 22-ajai, bet porą trejetą dienų nespėjome.
Dabar knyga yra, bandysime surengti jos pristatymus vasario mėnesį pačioje Ukrainoje, Kyjive ir Lvive, o Vilniaus knygų mugėje „Bazilisko“ stende bus dar vienas jos pristatymas. Jei neklystu, kovo pirmąją“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo poetas M. Burokas.
„Tekstuose atsiveria labai šilta, šviesi jo asmenybė“
M. Kryvcovo knygos „Eilėraščiai iš šaudymo angos“ lietuviško leidimo redaktorius D. Petrošius, pasakodamas, kas jį siejo su ukrainiečių poetu, minėjo, kad tie patys dalykai, kaip ir su daugeliu Ukrainos poetų, kurie šiuo metu yra fronte.
„Padedame jiems kuo galime. Bėda ta, kad su vienais spėjame susipažinti, kol dar gyvi, kol kovoja, kol spėja savo poreikius išsakyti, – ką spėjame, tą jiems nuvežame.
Maksymą atrado Marius Burokas socialiniame tinkle, spėjo su Benediktu Januševičiumi parengti jo vertimų publikaciją „Metuose“, ir tą sausio mėnesį, kai pirmieji vertimai pasirodė „Metų“ žurnale, jis žuvo. Gyvo jo sutikti nespėjome. Marius su juo kalbėjosi, bendravo, susirašė, pranešė, džiaugėsi būsima publikacija lietuvių kalba.
Metams praėjus, turime Maksymo Kryvcovo knygą, deja, nebeturime gyvo autoriaus“, – sakė D. Petrošius.
Jo teigimu, kiekvienas poetas unikalus, kiekvieno kalbėjimo būdas yra savotiškas ir nepakartojamas. „Maksymo tekstuose atsiveria labai šilta, šviesi jo asmenybė, jo išskirtinis požiūris į daugelį dalykų. Jo kūryba kupina paradoksų, kontrastų, kuriuos jis meistriškai pateikia“, – pabrėžė poetas.
Lietuvių rašytojų aukų Ukrainai rinkimo misija
Žuvusių, sužeistų poetų kare Ukrainoje yra ne vienas, priminė D. Petrošius. „Mes savo aukų rinkimo misiją pradėjome 2022 metų rudenį, kai buvo atpažinti Volodymyro Vakulenkos palaikai, kai jis buvo perlaidotas. Tuomet vežėme jo šeimai surinktą paramą. Taigi, galima sakyti, ta mūsų veikla prasidėjo nuo liūdno fakto, o dabar veikia visa grandinė“, – apie Lietuvos rašytojų sąjungos fondo veiklą teikiant paramą Ukrainai pasakojo D. Petrošius.
Anot jo, šiuo metu į lietuvių kalbą verčiama jauno ukrainiečių poeto Arturo Dronio knyga. Jis buvo sunkiai sužeistas sulaukęs dvidešimt penkerių.
„Kai vežame paramą, vis laikome suspaudę kumščius, kad tuos žmones surastume, sutiktume, kad jie būtų gyvi. Į frontą Ukrainoje eina ne tik vaikinai, bet ir merginos, moterys. Štai viena paramedikė tapo desantininke.
Praėjusiais metais buvo išleistas kalendorius su fronte kovojančių rašytojų, poetų, žurnalistų ir menininkų nuotraukomis. Tų nuotraukų buvo per penkiasdešimt. Dauguma šių žmonių po vadinamosios Maidano orumo revoliucijos apsisprendė kovoti su ginklu rankose. Toks buvo ir Maksymas, tarnauti pradėjęs 2015-aisiais“, – pasakojo D. Petrošius.
Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondas
LT567300010002448298
Parama Ukrainai
PayPal: buhalterija@rasytojai.lt
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
