Vilniaus arkivyskupija atverdama valdovų insignijų slaptavietę galimai pažeidė privalomas procedūras

Klaida, pasak V. Bezaro, ta, kad atveriant slaptavietę Vilniaus arkikatedros požemiuose į šią procedūrą nebuvo pakviesti Kultūros paveldo departamento atstovai.

„Čia ir yra padaryta klaida, kad jie (Kultūros paveldo departamento atstovai – aut. past.) nebuvo pakviesti į atidarymą, ir šiokių tokių nusižengimų yra. Suradę slaptavietę jie turėjo arba pakviesti, arba greitai, per savaitę, apie tai informuoti Kultūros paveldo departamentą. Tai čia buvo gruodžio 16 diena“, – sakė departamento vadovas V. Bezaras.

Paklaustas, ar pagal bendrąją tvarką privaloma tokiais atvejais pasikviesti Kultūros paveldo departamento atstovus, V. Bezaras atsakė, kad tai būtų buvęs teisingas poelgis. „Turbūt būtų buvę geriausiai (pakviesti Kultūros paveldo departamento atstovus – aut. past.) ir archyvuoti visa tai, kas yra padaryta. Galų gale per septynias dienas turėjo pranešti apie rastus daiktus ir informuoti departamentą, prašydami pateikti vertinimui, arba pasikviesti departamento žmones įvertinimui. Tikrai džiugu, kad tai yra atlikta, bet procedūrinių pažeidimų yra“, – pabrėžė V. Bezaras.

Taip pat jis paminėjo, kad apie šiuos radinius sužinojo iš žiniasklaidos: „Tai ir sužinojom, kai paplito tas kvietimas apie pristatymą.“

Kultūros paveldo departamento vadovas V. Bezaras tikino suprantantis Vilniaus arkivyskupo užimtumą kalėdiniu laikotarpiu, tačiau pabrėžė – procedūros yra procedūros. „Tiesiog žmonės turbūt reikiamai nesusipažinę su teisine baze, kad visa tai radus reikia pateikti departamento vertinimui, specialistai būtų atvažiavę ir įvertinę. Valdovų rūmų ir Bažnytinio paveldo muziejai turi atitinkamos srities neblogus specialistus. Pats faktas yra gerai – darbas pavyko, labai gerai, bet procedūros yra procedūros“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo jis.

Atveriant slaptavietę Vilniaus arkikatedros požemiuose radiniai buvo fotografuojami, galbūt daromas vaizdo įrašas. V. Bezaras patikino, kad įrašo kol kas negavo. „Mes paprašėme persiųsti dokumentaciją. Tai visi dokumentai dabar keliauja. Nuotraukų, matau, skaičius didelis. Dalyvaujančių žmonių sąžiningumu netikėti neturėtume. Vaizdo įrašo dar neturiu. Bet nuotraukos sudėtos, viskas detaliai padaryta, kiekvienas žingsnis užfiksuotas“, – teigė departamento direktorius.

Rastos neaiškios kilmės ertmės

Pasakodamas apie slaptavietės atvėrimo chronologiją, Kultūros paveldo departamento vadovas V. Bezaras priminė, kad išgirdus informaciją apie galimai Vilniaus arkikatedros požemiuose paslėptas vertybes buvo sukviesti specialistai.

„Spalio mėnesio pradžioje departamentas inicijavo visų institucijų susitikimą – pradedant arkivyskupija, Bažnytinio paveldo ir Valdovų rūmų muziejais, pasikvietėme archeologus ir kitus specialistus, kurie išmano apie tyrimus. Apsilankėme katedros rūsiuose, kad galėtume įvertinti žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose sklandančią informaciją apie tai, kad kažkas lankosi, tyrinėja ir netgi deda į socialinius tinklus nuotraukas su atrastomis vertybėmis“, – tvirtino V. Bezaras.

Jo teigimu, apžiūros metu rasta daug nežinia kada išgręžtų skylių. „Nerimą sukėlė, kad šitoje vietoje radome keletą fragmentų sienose, kur buvo išgręžiotos, neaišku, kada, ertmės. Išgręžiojimų buvo daug, ir tai sukėlė nerimą“, – sakė jis.

Po šio susitikimo, anot jo, Vilniaus arkivyskupija buvo paprašyta sustiprinti apsaugą ir bendradarbiaudama su Valdovų rūmais įvertinti rastas ertmes.

„Apibendrinant šitą susitikimą, buvo paprašyta, kad arkivyskupijos atstovai sustiprintų apsaugą ir pasitelkdami Valdovų rūmų archeologus ir specialistus tiesiog pabandytų pasižiūrėti, įvertinti tas išgręžtas skyles ir kitas ertmes“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė Kultūros paveldo departamento vadovas.

Anot V. Bezaro, atveriant slaptavietę tarp procedūros dalyvių buvo Valdovų rūmų direktorius bei archeologijos skyriaus vedėjas. Jis pastebėjo laisvai judančią plytą – būtent dėl jos ir rastos minimos vertybės.

„Tai nebuvo savavališka veikla. Ten buvo, bijau dabar pasakyti, pradžioje gal keturi, penki, paskui septyni žmonės, kurie, dalyvaujant direktoriui Vydui Dolinskui ir archeologijos skyriaus vedėjui Gintautui Striškai, visai netikėtai greta tų vietų, kur mes buvome tada ir matėme išgręžiojimus, už kelių metrų pamatė išklibusią plytą. Vienas ištraukė tą plytą, pašvietė su prožektoriumi ir surado tai, ką mes dabar matome“, – paaiškino pašnekovas.

Dienraštis „Bernardinai.lt“ susisiekė su šių insignijų paieškose dalyvavusiu dailės kūrinių restauratoriumi Sauliumi Poderiu, ir jis patikino, kad 2024-ųjų liepos mėnesį, kai pastarąjį kartą lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose, jokių išgręžiotų skylių nepastebėjo.

Valdovų rūmų muziejaus komunikacijos vadovė Monika Petrulienė taip pat patikino, kad muziejaus specialistai jokių ertmių negręžiojo. Ji užsiminė, kad lobyno paieškų procedūromis turėjo pasirūpinti Vilniaus arkivyskupija.

Tekstą papildysime gavę Vilniaus arkivyskupijos kurijos paaiškinimą.

Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad sausio 7 dieną Vilniaus arkivyskupijos kurija pranešė arkikatedros požemiuose radusi Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijas. Tarp vertybių – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės. Slaptavietėje taip pat rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

Sausio 8-osios rytą dienraštis „Bernardinai.lt“ paskelbs publikaciją su išsamesniu situacijos vertinimu.

Autorius: Tomas Kemzūra, Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama