„Baginskas – tai džiazas“: architekto T. Baginsko parodoje – dizaino ir muzikos sąsajos

Gegužę Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ (kuratoriai Julijus Balčikonis, Živilė Intaitė, Karolina Jakaitė), skirta architekto ir dizainerio Tado Baginsko 90-mečiui. Tai – pirmoji dizainerio personalinė paroda.

Tadas Baginskas (g. 1936) – architektas, dizaineris, Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesorius emeritas ir ilgametis Dizaino katedros vedėjas. Jis sukūrė daug reikšmingų kūrinių – baldų, interjerų, aplinkos ir grafinio dizaino, architektūros projektų. Tarp jų – Sporto rūmų ir VDA Naujųjų rūmų, „Gintaro“ viešbučio kambarių ir restorano interjeras, 1968 m. Lietuvos paviljonas Londono parodų centre bei kiti.

Nors T. Baginskas laikomas vienu iš profesionaliojo Lietuvos dizaino pradininkų, jis – tarsi batsiuvys be batų, neturėjęs savo personalinės parodos, sako dizaino istorikė, parodos kuratorė dr. KAROLINA JAKAITĖ.

Dienraščio „Bernardinai.lt“ pokalbyje su parodos kuratoriais K. Jakaite ir menininku JULIJUMI BALČIKONIU – apie Lietuvos dizaino pradininką, darbų paieškas ir kūrybą be autorystės.

[caption id="attachment_1557465" align="alignleft" width="2000"] Paroda „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Dariaus Petrulaičio nuotrauka[/caption]

Pirmoji personalinė paroda

Idėja sukurti T. Baginsko personalinę parodą kilo praėjusių metų rudenį, pasakoja K. Jakaitė: „Vyko Jaunojo dizainerio prizo konkursas, susirinko didelė dizaino bendruomenė. Terasoje šnekučiavomės apie ateinančią Tarptautinę dizaino dieną, ir manęs paklausė, ką galėtume sukurti. Prisiminiau – Baginskui bus devyniasdešimt.“

Jubiliejus – asmeniška šventė, tad teoriškai vertėtų atsiklausti žmogaus, ar jis norėtų personalinės parodos. „Baginskas daug bendrauja su skirtingų kartų dizaineriais, savo studentais, juos vis kur nors kviečia. Visada sakydavo, kad nori suburti dizaino klubą. Tad pamanėme, kad jis nesipriešintų tokiai idėjai“, – tęsia kuratorė.

[caption id="attachment_960108" align="alignleft" width="906"] Dizaineris, architektas Tadas Baginskas 1968 m. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]

Paroda sudaryta iš mažų T. Baginsko gyvenimo dalių, kurias kuratoriai pavadino kontrapunktais – tarsi keliomis vienu metu skambančiomis savarankiškomis melodinėmis linijomis. Ši mintis kilo todėl, kad dizainerį visuomet lydėjo muzikinės sąsajos. „Visi kartodavo: Baginskas – tai džiazas“, – šypsosi K. Jakaitė.

Šios parodos melodinėmis linijomis tampa T. Baginsko sukurti interjerai, pomėgiai, biografinės detalės, studentų darbai, o viena svarbiausių linijų – džiazas.

[caption id="attachment_1557467" align="alignleft" width="2000"] Paroda „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Dariaus Petrulaičio nuotrauka[/caption] T. Baginskas mėgo klausyti ir kolekcionuoti vinilines džiazo plokšteles, didžiuodamasis kalbėjo apie komandiruotėse įsigytą garso aparatūrą. O jo bendraminčių ratas, kuriam priklausė architektai Arvydas Kučinskas, Eugenijus Cukermanas, buvo vadinamas moderniu džiazo kvartetu, arba zespulu (lenk. zespół – „grupė, kompanija“).

„Šie žmonės išsiskirdavo kaip grupelė – stilingai rengdavosi, kartu klausydavo džiazo. Save vadino zespulu, nes mokėjo lenkiškai, prenumeravo lenkiškus žurnalus, stengdavosi įsigyti Lenkijoje išleistų muzikos plokštelių ar knygų. Tad šį žodį įtraukėme į parodą – kaip vieną teminių taškų, per kuriuos galima atrasti Baginsko istorijos sluoksnius“, – pasakoja kuratorė.

„Iš šių biografinių nuotrupų mums susidėliojo kontrapunktai – jie leido įtraukti ir kitus autorius, kalbėti ne tik apie gražiąją dizaino pusę, bet ir apie nemeilę, pakylėtumą, nuvertėjimą, apie nereikalingas, išmestas, perdirbtas ar užmirštas kėdes“, – aiškina dizaino istorikė.

[caption id="attachment_1557497" align="alignleft" width="1024"] Kuratoriai Karolina Jakaitė, Živilė Intaitė, Julijus Balčikonis. Parodos „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ atidarymas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Gintarės Grigėnaitės / LNDM nuotrauka[/caption]

Eksponatų paieškos

„Didžiausias galvos skausmas buvo, ką rodyti. Net kilo klausimas, ar apskritai užpildysime šią salę“, – prisipažįsta K. Jakaitė. 

Iš pradžių kuratoriai turėjo daug plokščiosios medžiagos: fotografijų, architektūros brėžinių. „Tačiau dizainas nėra vien brėžiniai – pirmiausia tai patys objektai. O muziejus tuo metu savo kolekcijoje neturėjo nė vieno Baginsko ar Baginskienės kūrinio“, – sako ji.

Taip prasidėjo artefaktų paieška, kiekvienas eksponatas turėjo savo istoriją. Pavyzdžiui, „Gintaro“ viešbučio baldai – jie kuratorių laikomi vienu didžiausių atradimų.

[caption id="attachment_1557487" align="alignleft" width="2000"] Paroda „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Dariaus Petrulaičio nuotrauka[/caption]

Darius Čekanauskas, artimas T. Baginsko studentas, išgirdęs apie šią parodą prisiminė architekto Šarūno Šlektavičiaus draugystę su T. Baginsku ir jųdviejų kartu leistą laiką sodyboje Labanoro girioje. Jis pasiūlė kuratoriams ją aplankyti.

„Iš pradžių man atrodė, kad tai bus laiko gaišimas – reikia viską suplanuoti, rasti automobilį, suderinti tinkamą laiką ir atsižvelgti į orą, kad būtų įmanoma privažiuoti“, – prisimena K. Jakaitė.

Tačiau nuvykę į Labanoro girią kuratoriai atrado visą „Gintaro“ viešbučio komplektą: lovą, lentyną, staliuką, fotelį ir kėdutę. Dalis šių baldų pristatoma ir parodoje.

[caption id="attachment_1557458" align="alignleft" width="2000"] Paroda „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Dariaus Petrulaičio nuotrauka[/caption]

„Galime manyti, kad tai greičiausiai vienintelis išlikęs šios serijos komplektas. Šie baldai nebuvo tiražuojami – jų pagaminta tiek, kiek reikėjo viešbučio numeriams. Tikėtina, šie egzemplioriai išliko todėl, kad pateko pas patį autorių“, – tęsia J. Balčikonis.

Kitų baldų pėdsakai kuratorius taip pat nuvedė netikėtais keliais: vieni dar buvo išlikę pavienėse mokyklose, kiti aptikti net statybų aikštelėse. Viena parodoje eksponuojama kėdė anksčiau buvo tapusi Dainiaus Liškevičiaus instaliacijos dalimi – menininkas nežinojo, kad jo vaikystės kėdę sukūrė T. Baginskas.

„Tai buvo tarsi ženklai. Atrodė, kad objektai patys pas mus ateina. Kėdės ėmė vaidentis“, – juokiasi K. Jakaitė.

[caption id="attachment_1557460" align="alignleft" width="2000"] Paroda „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Dariaus Petrulaičio nuotrauka[/caption]

Kūriniai be autoriaus

Viena pagrindinių parodos temų – anonimiškumas. 1960 m. apsigyvenęs Vilniuje T. Baginskas pradėjo dirbti Baldų projektavimo biure, čia kūrė baldus mokykloms ir bendrabučiams.

Tačiau masinės gamybos baldai – anoniminiai kūriniai be autoriaus parašo. Retas gali pasakyti, ant kieno kėdės sėdėjo mokykloje. J. Balčikonis paaiškina: tuo metu architektai buvo suprantami kaip valstybės sistemos darbuotojai: „Jų darbas nebuvo traktuojamas kaip meno projektas – už tai gauni algą, ir viskas. Visa kita – fabriko nuosavybė.“

[caption id="attachment_1548537" align="alignleft" width="2560"] Tadas Baginskas, mineralų pano sovietinei pramonės parodai Amsterdame maketas (1972 m.). Rasos Janulevičiūtės nuotrauka[/caption]

Dėl šios priežasties buvo gana sudėtinga atrasti, kurie baldai suprojektuoti būtent T. Baginsko. Anonimiškumą iliustruoja ir vienas K. Jakaitės rodomas leidinys – rusiškas katalogas, pristatantis Eksperimentinį meninio konstravimo biurą. Čia pavaizduotas vienas iš architekto sukurtų suolų.

„Niekur nenurodyti autoriai. Tai buvo būdinga anoniminei to laiko kūrybai. Kai kur Baginsko pavardė prirašyta turbūt dėl to, kad tai padarė koks nors kolega. Visur kitur autorystė pranyksta – be paties Baginsko komentarų būtų sunku pasakyti, kas yra kas“, – dalijasi dizaino istorikė.

Galbūt dėl to T. Baginskas ėmėsi kitų projektų, kuriuose galėjo būti aiškiai matomas kaip autorius. Vienas tokių darbų – Lietuvos paviljonui Londono parodų centre sukurtas gintaro pano, sudarytas iš 81 gintaro akmens. „Čia Baginskas tampa autoriumi tiesiogine prasme. Vėliau jis sukūrė ne vieną dekoratyvinę sienelę, apie kurią šiandien galime kalbėti kaip apie konceptualiojo arba meninio dizaino objektą. Šiuo atveju žinia buvo aiški – Lietuva kaip gintaro šalis“, – aiškina K. Jakaitė.

[caption id="attachment_1548535" align="alignleft" width="2560"] Tadas Baginskas, Lietuvos paviljono sovietinėje prekybos ir pramonės parodoje Londone maketas (1968 m.). T. Baginsko kolekcijos nuotrauka[/caption]

„Taip pat išryškėja kita linija – Baginsko bendrystė su tėvu. Jis yra juvelyro sūnus. Kalbėdamiesi su Baginsku išgirdome, kad tokiuose projektuose jis daug konsultavosi su tėvu. Tad sujungdamas gintarą su metalu architektas parodo grandį, jungiančią jį su tėvo profesija“, – tikina pašnekovė.

[caption id="attachment_1548536" align="alignleft" width="2134"] Tadas Baginskas, Ginta Baginskienė, Kuršėnų restorano „Paventys“ dekoratyvinė metalo sienelė su stiklo elementais (interjeras neišlikęs; 1971 m.). T. Baginsko kolekcijos nuotrauka[/caption]

Mėgstamas mokytojas

Parodos atidaryme buvo apstu architektų ir dizainerių, T. Baginsko studentų. K. Jakaitė juokiasi, kad turbūt neįmanoma juos visus suskaičiuoti.

„Akademijoje Tadas Baginskas dėstė nuo 1971 metų. Visi studentai su didele meile ir pagarba prisimena jo vadovavimą ir vėliau išlaikytą ryšį. Turime tokį Lietuvos dizaino profesorių, kuris ir dabar atpažįsta savo buvusius studentus, bendrauja su jais, susitinka, domisi jų kūryba ir gyvenimu. Rodos, per atidarymą jis net neprisėdo.

Pamatęs parodą Baginskas nustebo ir apsidžiaugė. Tik paminėjo, kad įdėjome per mažai jo studentų darbų, – šypsosi kuratorė. – Galbūt jis išpranašaus ateities projektą – skirtingų kartų savo studentų darbų parodą.“

[caption id="attachment_1557462" align="alignleft" width="2000"] Paroda „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Dariaus Petrulaičio nuotrauka[/caption]

Paroda „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki rugpjūčio 23 dienos.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama