Interneto spąstai vis gudresni: kaip nepakliūti į pinkles?
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Vis daugiau kasdienių reikalų persikelia į internetą. Dar prieš keletą metų skaitmeninis raštingumas daugeliui asocijavosi su gebėjimu išsiųsti elektroninį laišką ar susimokėti mokesčius internetu. Šiandien to jau nepakanka. Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas, socialiniuose tinkluose plintanti dezinformacija ir vis sudėtingesnės sukčių schemos keičia žaidimo taisykles – svarbu ne tik mokėti naudotis technologijomis, bet ir suprasti, kuo galima pasitikėti.
Marijampolės savivaldybės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos specialistės pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės vis aktyviau naudojasi elektroninėmis paslaugomis: registruojasi pas gydytojus, tvarko banko reikalus, bendrauja su artimaisiais. Tačiau jie vis dažniau susiduria ir su melaginga informacija, netikromis žinutėmis ar bandymais išvilioti asmens duomenis.
Lietuvos 2025 m. žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tyrimas parodė, kad kas antras šalies gyventojas buvo susidūręs su suklastotu vaizdo ar garso turiniu, o kas trečias – su melagiena. Todėl skaitmeninis ir informacinis raštingumas šiandien yra ne tik žinių, bet ir žmogaus savarankiškumo bei saugumo klausimas.
„Skaitmeniniai įgūdžiai šiandien reiškia kur kas daugiau nei mokėjimą naudotis telefonu ar kompiuteriu. Jie leidžia žmogui išlikti savarankiškam, saugiai naudotis paslaugomis ir visaverčiai dalyvauti šiuolaikiniame gyvenime“, – teigia laikinai P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas einanti Raminta Liubelionienė.
Sukčiai – vis įtikinamesni
Anksčiau interneto erdvėje veikusius sukčius išduodavo prasta lietuvių kalba ar akivaizdžiai įtartini laiškai, dabar situacija visiškai kitokia. Dirbtinio intelekto pagalba sukuriami profesionaliai atrodantys tekstai, tikroviški vaizdai, netgi žmogaus balsą imituojantys garso įrašai. Suklastotos bankų, kurjerių ar valstybės institucijų žinutės dažnai atrodo tikroviškos. Būtent todėl bibliotekininkės ir ragina nepasikliauti vien pirmu įspūdžiu. Didžiausią pavojų kelia ne technologijos, o žmogaus emocijos. Sukčiai dažniausiai stengiasi sukelti baimę, skubos jausmą arba smalsumą, kad žmogus sprendimą priimtų nepagalvojęs, nepasvarstęs.
Pasak R. Liubelionienės, šiandien svarbiausias įgūdis – ne greitai paspausti nuorodą, o sustoti ir užduoti sau kelis paprastus klausimus: kas atsiuntė informaciją, ar šaltinis patikimas, ar tą pačią žinią skelbia ir kiti patikimi informacijos šaltiniai.
Biblioteka – vieta, kur galima klausti drąsiai
Biblioteka šiandien nebėra vien knygų namai. Čia vyksta skaitmeninio raštingumo, medijų ir informacinio raštingumo mokymai, individualios konsultacijos, susitikimai su policijos pareigūnais ir kitais specialistais.
Lankytojų aptarnavimo centro vedėja Jūratė Pajaujienė teigia, kad kasmet Marijampolės bibliotekoje įvairiuose mokymuose dalyvauja apie 500 gyventojų, o daugiau kaip šimtui suteikiamos individualios konsultacijos. Žmonės ateina su labai konkrečiais klausimais – kaip prisijungti prie elektroninės bankininkystės, kaip užsisakyti viešąją paslaugą, susimokėti mokesčius ar atpažinti įtartiną žinutę.
„Svarbiausia ne išmokyti technologijų gudrybių, o suteikti žmogui pasitikėjimo. Kai gali ramiai paklausti, išbandyti ir suklysti nebijodamas būti pasmerktas, technologijos tampa kur kas mažiau bauginančios“, – pabrėžia Lankytojų aptarnavimo centro vedėja Jūratė Pajaujienė.
Svarbiausias įgūdis – kritinis mąstymas
Lankytojų aptarnavimo centro vedėja J. Pajaujienė primena, kad šiandien vien techninių žinių nepakanka. „Reikia mokėti kritiškai vertinti informaciją, atskirti faktą nuo nuomonės, patikrinti publikavimo datą, autorių, pirminį šaltinį, suprasti, kad net labai profesionaliai atrodanti nuotrauka ar vaizdo įrašas nebūtinai yra tikras“.
Bibliotekos atstovės akcentuoja, kad skaitmeninio raštingumo mokymų pagrindinis tikslas– išmokyti žmones drąsiai naudotųsi technologijomis, gebėti atpažinti pavojus ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.
„Nereikia mokėti visko. Technologijos keičiasi taip greitai, kad mokomės visi. Svarbiausia – nebijoti klausti, tikrinti informaciją ir neskubėti priimti sprendimų. Kiekvienas naujai įgytas įgūdis suteikia daugiau savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi“, – teigia laikinai P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas einanti R. Liubelionienė. Išsamiau apie tai – vaizdo siužete.
Autorius: Vida Vaškevičienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
