Tavo kūnas – mano pasirinkimas

Tavo kūnas – mano pasirinkimas. Rašė Marija Žukovska Kovą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko režisierės Annos Smolar sukurto spektaklio „Paukščiai“ premjera. Spektaklyje žiūrovai turėjo galimybę pamatyti subjektyviai perteiktą aktorės Tippi Hedren gyvenimo ir kūrybos istoriją,  džiaugsmus ir nuopuolius, o svarbiausia – gluminančias Holivudo realijas, kurios prasideda tik nužengus aktoriui nuo raudonojo kilimo. Spektaklis yra subjektyvi Alfredo Hitchcocko filmo „Paukščiai“ kūrimo rekonstrukcija. A. Smolar ir Igos Gańczarczyk kūrinys pagal T. Hedren memuarus praveria duris į dualizmu persmelktą pasaulį, kuriame atidžiai ir nuosekliai gvildenamos seksualinio priekabiavimo ir išnaudojimo, valdžios santykių ir visuomenės abejingumo temos. Pagrindinė veikėja, patekusi į nesaugių santykių sūkurį, atsisako aukos vaidmens ir parodo, kaip šio konflikto kontekste sisteminis mobingas, pilkoji zona ir jos padariniai psichikos ir fizinei sveikatai gali sužlugdyti ne tik profesinį, bet ir privatų gyvenimą. Tai istorija apie atsparumą, ateinantį iš pasąmonės, ir kurį sukuria kolektyvinis palaikymas. Visi scenoje esantys aktoriai (Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Rytis Saladžius, Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko) meistriškai reprezentuoja įvairiapuses Tippi versijas. Kiekvienas jų sugebėjo perteikti ne tik jaudinančias emocijas, bet ir atskleisti įvairias temas, nagrinėjamas šiame spektaklyje. Savo vaidyba jie sukūrė žiūrovams neeilinį, išties įsimintiną potyrį. Spektaklio forma sujungia ne tik tradicinę vaidybą, bet ir unikalų filmavimo ir atskirų, tik per objektyvą, matomų erdvių panaudojimą. Šis režisūrinis sprendimas dar labiau priartina žiūrovą prie spektaklio atsiradimo ištakų, gludinčių A. Hitchcocko kūryboje. Jis yra vienas iš svarbiausių ir inovatyviausių savo laiko filmų režisierių, jo filmai paskatino daug įvairių permainų kino industrijoje.  „Paukščiai“ pasakoja nelinijinę istoriją apie pagrindinę kiekvieno žmogaus teisę apsispręsti dėl savo kūno. Metaforiškai perteikiamos temos yra stiprus ženklas ir padrąsinimas įžvelgti deliuzinius įsitikinimus, kad svajonės gali įteisinti smurtą. Tai priminimas, kad emancipacija prasideda ne kur nors, o šalia mūsų. Spektaklis skatina žiūrovą, išėjus iš salės, užduoti sau klausimą: „Kas esi tu pagal T. Hedren memuarus: paukštis, liudininkas ar Tippi?“.

Autorius: Sunra

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama