MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros projektai žiniasklaidoje • 2026.07.02 13:35

Milginta PALUBINSKAITĖ

Ilada
Ilada

Turinį įkėlė

Milginta PALUBINSKAITĖ
Your browser does not support the audio element.
Reikia žaisti   gyvenime  reikia žaisti gyvenimą švilpiniuojant šokinėjant ant vienos kojos sukantis ratu spjaudant sau ir gaudant svarbiausia ne prieš vėją be(n)t  drugelius svirplius paskalas svetimas nuomones reikia žaisti oriai strateguojant apgalvojant  kiekvieną žingsnį žvilgsnį aprangos detalę nes o jei kas ką pagalvos ne taip kas tada?   tada  madam kažkas tadAm padaM     Filosofinis   tik įkvėpk ir laikas susitraukia vis labiau į amžinybės tūrį   įsikniaubi į save ir duria taip keistai ties šonkauliu kairiuoju   o aplinkui mainosi peizažai kinta mados nuomonės ir prasmės   nusišypsai iškvepi ir gelia kiaurą dantį ir visatos esmę     Paskutiniai mohikanai   vienišųjų stoty susitikę prasimušusiais genais genėsim savo būtį prakeiktą tykiai ir kvepės užmarštim ir pelėsiais   ant apraišusių mulų keliaują paskutiniai genčių mohikanai mes surinksim save į saują pustant vėjams velniop pasaulį   musės ženklins savim mums veidus virš galvų kirais klykaus šaižiai o mes slinksim gilyn pasauliu nusispjovę per petį kairį   ir nutikš smėlin vienas lašais DNR nulemtos grandinės prasikals gal tada ten mažas kaktusas ir sugels krūtinę     Žąsys   mes tyliai raudam kambariuos po pagalviais kai nieks negirdi lyg vandenynuose sūriuos skalaujam ašarose viltį sulaukt saulėtekių skaidrių it krištolas kad prasiskverbęs gležnutis saulės spindulys spalvom įlūžtų ir pavargę nušvistų sielos taip...   deja sugirgsi žąsys galvoje     Edukacinis   skaityti knygas profilaktiškai bučiuojantis lifte per pūgą mokyklose – vietoj ,,matiekos“ įstrigus kamštyje autobusuose darbe krintant bomboms gimdyklose gatvėse ir kavinėse skaityti vos prabudus lovoje pusryčiaujant vietoj pagirių įvairiausiomis pozomis ir progomis skaityti bažnyčiose nuo altorių vietoj komunijos storas plonas elektronines brailio raštu knygas skaityti žiauriai tingisi     ***   įsikniaubti tavin laikytis juodo kailio gauruos paskendus   kai už lango žiema sulydo monolitan lūžius ir randus   kvėpti kvapą pusnų ir žemės kai namo naktimis keliaujam   kantriai kęsti kiekvieną kandį kai žaidi dantimis į veidą   ir žinoti kad neišduosi tyliai lauksi kai nebegrįšiu   nusipurtai pusnis ir žengiam koja letenon nepaklysim   niekada neišduosim mūsų visa kita velniop lai grimzta su medaliais diplomais   blusos mus lydės asteroidams krintant     Vakaras   toks vakaras kai nėr kur skubėti atgniauži save ir pabyra staiga iš dangaus tarsi rėtin tavin  tyluma ir pasirenki gyli   toks vakaras kai nėr kas paglosto tu praveri langą  įsninga vidun baltuma žvirblio pėdom jas palieti delnu – sprogsta   šis vakaras taip kad  užpusčius gatves ir mintis, išryškėja  prasmė raišas katinas pūpso pusny kol ištirpdo ją vėjas šį vakarą tokį kaip niekad žvelgi ištuštėjusion gatvėn apsiveji rankom save nudiegia kažkur kairėj pusėj vienatvė   ir vakarą šitą surinkus į gniūžtę sugniauži saujoj paleidi žemyn stebi įstringa akimirka ties pusiauju   ir tampa aiškiau negu aišku kad nėr kur skubėti kai byra iš kiauro dangaus žemėn snaigės taip žvėriškai baltos ir tylios     Šiąnakt negrįšim namo   mes šiąnakt negrįšim namo neieškokit mes šiąnakt negrįšim išėję paklysim ir liksim žiemot po pagalviais įkalinę savąjį triukšmą   nes snigs ir išdegins akis ugninis šviesos kamuolys atūžus audra pasičiups ir dugnu nutarkavus išstums išspazmuos išvalys iš savęs mus   ir stosim kraujingais žuvų gemalais prieš teisiuosius įkyriai prikišamai atrajosim jų kuriamus pseudo pasaulius iš ego pavydo apgaulių kol kartą stipriai užsimerksim (nagais įsikibę pagalviuosna) ir plunksnom fatališkai byrant mes jau nebegrįšim namo     Tik tak   tik tak tik tak tik tak tik šiąnakt aš susiruošiau mirti tebūnie   tik tak tik tak tik tak tik laikrodukas pergalingai sutiksi ant mano riešo   tik tak tik tak tik tak tik raišas varnas galanda snapu į medinę palangę   tik tak tik tak tik tak tik nekaltos mergelės žvelgia į mane iš už anapus ekrano skausmingai švebeldžiuodamos me too me too me too me too me too yesterday i was a virgin but today everything has already changed     Epitafija   ji gyveno iki tol kol... tapo nebesvarbu visiems kaip su kuo IR ar iŠvis…   _ _ _ _ Sauliaus Kaupo nuotr. Vytauto Kauko nuotr. Vyto Karaciejaus nuotr. Ričardo Šileikos nuotr. Mindaugo Macaičio nuotr. Aloyzo Juzėno nuotr. Mažvydo Krilio nuotr. Živilės Dementavičiūtės nuotr. Kristinos Zvinakevičiūtės nuotr. Arvydo Stačioko nuotr.

Autorius: ASTA

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-07-02

Prie gyvenimo rišantis žodis. „Poezijos pavasaris 2026“

Prie gyvenimo rišantis žodis. „Poezijos pavasaris 2026“
2026-07-02

Balta katė

Balta katė
2026-07-02

Laura Slavinskaitė: tapydama bandau suprasti šiuolaikinį žmogų

Laura Slavinskaitė: tapydama bandau suprasti šiuolaikinį žmogų
2026-07-01

Justinas Vinciūnas: šiandien svarbu ieškoti vilties taško

Justinas Vinciūnas: šiandien svarbu ieškoti vilties taško
2026-06-30

Klaipėdos dramos teatras atskleidžia 91-ojo sezono premjeras

Klaipėdos dramos teatras atskleidžia 91-ojo sezono premjeras
Dalintis straipsniu
Milginta PALUBINSKAITĖ