Sąmoninga visuomenė: apie kritinį mąstymą ir informacinį atsparumą
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Atsivertėte telefoną, peržiūrėjote „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ar „YouTube“. Atrodo, kad sužinojote svarbiausias dienos naujienas, pamatėte visuomenės nuotaikas, supratote, kuo gyvena žmonės. Tačiau ar tikrai?
Specialistai vis dažniau perspėja, kad šiandien gyvename ne tik informacijos, bet ir algoritmų amžiuje. Tai reiškia, kad didelę dalį to, ką matome internete, atrenkame ne mes patys. Už mus tai daro sudėtingos sistemos, kurios analizuoja mūsų pomėgius, emocijas ir net silpnybes.
Tad kaip sąmoningai vartoti informaciją ir kodėl kritinis mąstymas šiandien tampa viena svarbiausių kompetencijų? Apie tai pasakoja Visuomenės ir verslo plėtros instituto direktorius Vladas Polevičius.
Kai telefonas pažįsta mus geriau nei kaimynas
Daugelis yra patyrę situaciją: su draugu pasikalbėjote apie naujus sportinius batus, o po valandos socialiniuose tinkluose pasirodo jų reklama. Vieni tai vadina sekimu, kiti – sutapimu. Tiesa yra kiek sudėtingesnė.
Šiuolaikinės platformos renka milžiniškus kiekius duomenų apie mūsų elgesį. Jos žino, kokius straipsnius skaitome, prie kokių nuotraukų sustojame, kokius vaizdo įrašus žiūrime iki galo ir kuriuos praleidžiame po kelių sekundžių. Net jeigu nepaspaudėte „Patinka“, algoritmas jau suprato, kad tema jums gali būti įdomi. Taip pamažu kuriamas asmeninis informacijos burbulas.
Pyktį kurstančios antraštės
Pavyzdžiui, senjorams dažniau rodoma informacija apie pensijas, kainų augimą, socialines išmokas ar sveikatos apsaugos problemas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška. Tačiau problema atsiranda tada, kai žmogus pradeda matyti tik vieną temos pusę.
Jeigu kiekvieną dieną skaitome vien tik apie problemas, korupciją, konfliktus ir grėsmes, ilgainiui gali susidaryti įspūdis, kad nieko gero aplink nebėra. Nors realybė dažnai būna kur kas įvairesnė.
Emocija – stipriausias informacinio karo ginklas
Informaciniai karai vyksta be tankų, be raketų ar dronų. Todėl internete itin gerai plinta emocinis turinys, kuris sukelia pyktį, baimę, pasipiktinimą ar nerimą.
Būtent dėl šios priežasties socialiniuose tinkluose dažnai iškyla konfliktinės temos. Kuo daugiau žmonės komentuoja, ginčijasi ir dalijasi, tuo algoritmas turinį kelia aukščiau.
Todėl kartais didžiausią auditoriją pasiekia ne objektyviausia, o emocingiausia žinutė.
Propaganda šiandien atrodo kitaip
Jeigu prieš kelis dešimtmečius propaganda daugeliui asocijavosi su politiniais plakatais ar televizijos laidomis, šiandien ji dažnai slepiasi po pramogų forma.
Ekspertai pastebi, kad įvairios valstybės ir interesų grupės aktyviai ieško būdų, kaip paveikti visuomenes ne tiesioginiais pareiškimais, o kultūra, muzika, memais, trumpais vaizdo įrašais ar socialinių tinklų tendencijomis. Jaunimas dažnai net nesupranta, kad tam tikras turinys gali būti platesnės informacinės kampanijos dalis. Pakanka nuolat kartoti tam tikras žinutes, stereotipus ar naratyvus, ir ilgainiui jie ima atrodyti savaime suprantami.
Todėl šiandien vis dažniau vyksta nuolatinę kova dėl žmonių dėmesio ir pasaulėžiūros.
Penktoji valdžia – mūsų ekranuose
Ne veltui žiniasklaida dažnai vadinama ketvirtąja valdžia. Tačiau socialinių tinklų eroje atsirado „penktoji valdžia“ – algoritmai. Jie nusprendžia, kokias naujienas matysime pirmiausia, kokie vaizdo įrašai taps populiarūs ir kokios temos bus aptarinėjamos.
Jeigu anksčiau žmogus pats rinkdavosi laikraštį ar televizijos kanalą, šiandien didelę dalį sprendimų už jį priima dirbtinio intelekto sistemos. Jos nuolat mokosi iš mūsų elgesio ir siekia vieno tikslo – kuo ilgiau išlaikyti mūsų dėmesį, kuris yra vertingiausia valiuta.
Kaip atpažinti manipuliaciją?
Vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti – išmokti dekonstruoti informaciją. Pamačius emocingą antraštę verta savęs paklausti: Kas yra informacijos šaltinis? Kokie faktai pateikiami?
Kas nutylima? Kokia emocija siekiama paveikti skaitytoją? Kam naudinga, kad tuo patikėčiau?
Kartais pakanka kelių minučių paieškos, kad paaiškėtų, jog sensacinga naujiena tėra iš konteksto ištrauktas faktas arba sąmoningai sustiprinta emocija.
Informacinis atsparumas prasideda nuo kasdienių įpročių
Specialistai rekomenduoja skaityti skirtingų pažiūrų žiniasklaidos priemones, tikrinti faktus ir nepasikliauti vien socialinių tinklų srautu. Kitaip tariant, ne algoritmas turi nuspręsti, ką galvojame.
Informacinių karų laikais valstybės saugumą lemia ne tik kariuomenė ar moderni ginkluotė. Ne mažiau svarbus tampa visuomenės gebėjimas kritiškai mąstyti, atsirinkti informaciją, atpažinti manipuliacijas.
Kiekvienas pasidalintas įrašas, kiekviena perskaityta antraštė ir emocinga reakcija prisideda prie bendros informacinės aplinkos kūrimo.
Nes sąmoninga visuomenė prasideda ne nuo technologijų, o nuo žmogaus, kuris nebijo sustoti ir paklausti: „Ar tikrai viskas yra taip, kaip man rodoma?“.
Plačiau – vaizdo įraše.
Autorius: "Suvalkiečio" inf.
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
